Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-584-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
1-584-806/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04390-2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
D. G.
Nukentėjusysis
S. G., R. G.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-584-806/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04390-2015Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Julijai Julitai Kryževičienei,kaltinamajam D. G.,jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiesiems S. G., R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G. (duomenys neskelbtini); kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pagrobė svetimą turtą, būtent: jis, 2014-12-29 iš buto (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą, nukentėjusiajam R. G. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį Samsung NP 270E5E-K04 361,74 eurų vertės, bei nukentėjusiajai S. G. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną B25CAT – 76,75 eurų vertės.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. G. parodė, kad kuo kaltinamas prisipažįsta. Paaiškino, kad jo mergina buvusi taip sugalvojo. Ji kartu su juo dalyvavo. Jie išnešė kompiuterį iš G. Ne vienas tą darė. Susitiko su mergina prie stoties, ji paėmė kompiuterį ir atvažiavo iki stoties su tuo kompiuteriu. Jis, D. G. kartu su ja buvo Vilniuje. Ji po to tik parnešė prie stoties. Po to iki lombardo nunešė. Jis, D. G. pridavė kompiuterį, nes draugė nepilnametė. Nenorėjo buvusios draugės įvelti. Jos vardas S. K., nepilnametė, todėl jis, D. G. užstatė lombarde. Telefonas buvo draugės bute. Telefoną buvo davusi naudoti nukentėjusioji, kol jis įsigys savo telefoną. Tuo metu bute buvo S. A. tokio žmogaus nėra. Draugė nenorėjo, kad būtų įtraukta. Kompiuteris gulėjo kaip ant fotelio tokio panašaus. Jis, D. G. nežino kiek laiko prabuvo pas nukentėjusiuosius. Gal savaitę. Telefoną jis, D. G. turėjo su savimi. Kompiuterį užstatė lombarde. Pinigus išleido. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad pilnai pripažįsta kaltinimą, viską jis pats padarė. Simona galėtų pasakyti, kad ji neėmė to kompiuterio ir telefono, ji nepilnametė, viską pats jis, D. G. padarė. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Jis, D. G. nukentėjusiosios telefoną turėjo ir jai neatidavė.

Nukentėjusysis R. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad raktų D. G. neturėjo nuo jų buto. Pasigedo kompiuterio ir telefono kai D. G. išėjo iš buto. D. G. su jais vėliau kalbėjo su merginos telefonu, jie turėjo bendrą su mergina telefoną. D. skambino vieną kartą jiems iš merginos telefono. Reikia užrakinti išeinant iš jų namų duris, užtrenkti negalima. D. G. iš karto neprisipažino, apie kompiuterį nieko nesakė. Jis minėjo, kad į Klaipėdą išsivežęs. Merginos sesuo pasakė, kad kompiuteris lombarde. D. G. nekėlė ragelio ir atsiliepė merginos sesuo. Vakare G. prisipažino, kad yra lombarde kompiuteris. Kai pasakė, kad yra tiksliai, jis, R. G. pasakė policijai. Nuvažiavo į lombardą pažiūrėti ar tikrai yra.

Nukentėjusioji S. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji, S. G. išėjo rūkyti ir D. atėjo, jis paprašė parūkyti. Ji nedavė rūkyti. Po to matė jie krapštėsi su drauge. Ji parūkė, išėjo iš vonios ir nebematė jų, kad jie išėjo. Ji tą vakarą kai grįžo vyras klausė vyro kur kompiuteris. Iš karto į policiją vyko. Dėl to telefono D. norėjo skolintis telefoną. Ji, S. G. prašiė, kad atiduotų telefoną. Jis išvažiavo ir išsivežė telefoną. Buvo jam paskolinusi telefoną, galvojo, kad grąžins. Dėl telefono nežinojo, kad Klaipėdoje lombarde buvo. Ji, S. G. dėl telefono, dėl kompiuterio neklausinėjo nieko. Vieną kartą kažkaip klausė, ar nesakysi jis sakė. Jis, D. G. dirbo ,,Maximoje“, Vilniuje. Gal 4 dienas. Gavo pinigų prisipirko saldumynų. Ji, S. G. buvo davusi naudotis telefoną, paskolinusi. Tą pačią dieną prašė pasinaudoti, po to tą pačią dieną ji prašė atiduoti. Telefono D. G. neatidavė. Jis sakė atvažiuok į Klaipėdą grąžins telefoną. Jis buvo savo kortelę įsidėjęs į jos, S. G. telefoną.

Apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad su įtarimu, kuris jam 2015-11-04 pareikštas, nesutinka ir neprisipažįsta padaręs minėtos nusikalstamos veikos. Nešiojamojo kompiuterio jis nevogė, o mobiliojo ryšio telefono aparatą B25CAT S. G. jam pati davė naudotis iki tol, kol jis įsigys savo telefono aparatą. S. yra jo pirmos kartos pusseserė. Jų tarpusavio santykiai iki 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigos buvo normalūs, po kūčių vakaro jis su S. ir jos vyru R. pradėjo nebesutarti, kadangi jo buvusi draugė A. (A. pavardės nežino, gali pasakyti, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini)) iš jų pavogė nešiojamąjį kompiuterį. Iki kompiuterio vagystės su S. ir R. bendravo dažnai, yra kurį laiką gyvenęs pas juos namuose Vilniuje. Kompiuterį A. pavogė 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, po Kūčių vakaro, kokia tai buvo diena nebepamena, tuo metu jis su ja svečiavosi S. ir R. namuose (duomenys neskelbtini). S. vyras R. jam buvo žadėjęs surasti darbo vietą jo darbovietėje, todėl taip ilgai pas juos svečiavosi, visą tą laiką jo buvusi draugė A. buvo kartu su juo. Svečiuodamasis pas S. ir R. nešiojamąjį kompiuterį matė tik kartą, kokia tai buvo diena nebepamena, žino, jog tai buvo savaitgalis, nešiojamas kompiuteris tuo metu buvo padėtas ant S. ir R. lovos, R. tuo metu į kompiuterį kėlėsi nuotraukas (S. ir R. gyvena vieno kambario bute), visą kitą laiką kompiuterio nematė, kur S. ir R. laikė kompiuterį, nežino. Mobiliojo ryšio telefono aparatą iš S. naudotis gavo iš karto, kai tik nuvažiavo pas S. ir R. į svečius, t.y. tą pačią dieną. Jis nešiojamojo kompiuterio nevogė, kaip minėjo, jį pavogė jo buvusi draugė A.; apie tai, jog ji iš jo pusseserės S. šeimos pavogė nešiojamąjį kompiuterį, sužinojo tik grįžęs į Klaipėdą. Kai grįžo į Klaipėdą jam paskambino S. ir pranešė, jog iš namų yra dingęs nešiojamas kompiuteris. Tuomet jis susisiekė su A. ir jos pasiteiravo, ar ji paėmė S. ir R. kompiuterį, ji prisipažino, jog kompiuterį pavogė, kadangi ji buvo užmačiusi, kur jis laikomas. Mobiliojo ryšio telefono nevogė, kaip minėjo, juo jam davė naudotis S., telefono iki šiol dar neatidavė, kai S. atvyks į Klaipėdą, telefono aparatą jai iš karto atiduos. Į Klausimą „Ar nešiojamą kompiuterį SAMSUNG NP 270E5E-K04 pridavėte į lombardą, jei taip, tai į kokį, kokį dokumentą pateikėte lombardo darbuotojui (ai)?“ Jis atsakė, kad jis nešiojamojo kompiuterio nevogė, todėl į jokį lombardą jo nenešė ir nepridavinėjo. Į klausimą „Ar naudojotės pavogtu mobiliojo ryšio telefonu? Jeigu ne, tai kaip realizavote minėtą telefoną?“ Jis atsakė, kad grįžęs į Klaipėdą, S. mobiliojo ryšio telefono aparatu dar kurį laiką pasinaudojo, po ko išsikrovė minėto telefono maitinimo baterija, o pakrovėjo jis neturėjo, todėl minėtas telefonas yra pas jį namuose padėtas ir nenaudojamas. (b.l. 92 - 94).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. G. į klausimą „Ar pridavėte į lombardą 2014 m. gruodžio 29 d. nešiojamą kompiuterį? Jei taip, tai kokį kompiuterį, į kokį lombardą ir kieno vardu pridavėte?“ atsakė, kad jis 2014 m. gruodžio 29 d. nepridavė nešiojamo kompiuterio į jokį lombardą ir jokio asmens vardu. Į klausimą „Ką galite paaiškinti dėl įkeitimo bilieto Nr. 153? Kieno kompiuterį Jūs pridavėte? Į kokį lombardą pridavėte?“ Jis atsakė, kad jam parodytame lombardo įkeitimo biliete Nr. 153, prie grafos įkaito davėjo vardas, pavardė, parašas ne jo ranka rašyti. Pasirašydamas savo parašą visuomet rašo pirmą savo pavardės raidę, t. y., rašo „G“ raidę ir parašas. Nori papildyti, jog jam pateiktą įkeitimo bilietą yra anksčiau matęs, jį jam buvo rodžiusi jo buvusi draugė A., šį įkeitimo bilietą A. jam parodė 2015 m. sausio 01 d., kai jie svečiavosi pas A. tėvelius (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo pirminėje savo įtariamojo apklausoje apie tai, jog A. pavogė nešiojamąjį kompiuterį, sužinojo tik iš Vilniaus grįžęs į Klaipėdą, o įkeitimo bilietą dėl priduoto į lombardą nešiojamojo kompiuterio ji jam parodė 2015 m. sausio 01 d. Į klausimą „Ar esate kam nors sakęs savo asmens anketinius duomenis, t.y., savo asmens kodą, jei taip, tai kam esate nurodęs savo asmens kodą, jei nesate niekam sakęs savo asmens kodo, tuomet kaip A. galėjo sužinoti Jūsų asmens kodą?“ Jis atsakė, kad savo asmens kodą yra pasakęs tik savo buvusiai draugei A., tuomet kai jie viešėjo pas jo pusseserę S. Vilniuje, jo asmens kodas jai buvo reikalingas sužinoti, ar jis tikrai yra pilnametis, A. norėjo sužinoti jo asmens kodą, jo gimimo datos jai neužteko, tačiau kodėl neužteko, jis neklausė. Į klausimą „Ar esate nešęs ką nors priduoti į lombardą, jei taip, tai kiek kartų?“ Jis atsakė, kad niekada nėra nešęs į lombardą priduoti daiktų. Į klausimą „Ar žinote apie tai, jog į lombardą be asmens dokumento negalima priduoti daiktų, jei taip kaip paaiškintumėte, tai, jog A. pridavė Jūsų vardu nešiojamąjį kompiuterį?“ Jis atsakė, kad žino, jog į lombardą be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento negalima priduoti daiktų, A. jam pati minėjo tuo metu, kai jie jau buvo Klaipėdoje, kad pavogtą kompiuterį per I. pažįstamą (kas ta I., jis nežino) pridavė į lombardą, kadangi lombarde dirba pažįstamas lombardo darbuotojas. Apie priduotą nešiojamąjį kompiuterį į lombardą žino tik tiek. Į klausimą „Kas ta A., iš kur ją žinote, ką galėtumėte papasakoti apie merginą vardu S., taip pat ką galėtumėte papasakoti apie tai, kad praėjus savaitei po vagystės, Jums paskambino pusseserės S. vyras R. G. ir Jūsų pasiteiravo apie pagrobtus daiktus, Jūs į tai jam atsakėte, jog nešiojamas kompiuteris yra priduotas į lombardą, o mobiliojo ryšio aparatas yra pas Jus?“ Jis atsakė, kad su A. jis 2012 metais susipažino socialiniame tinklalapyje „Facebook“, nuo 2012 metų iki 2015 metų sausio 01 d. buvo jo mergina. Su mergina vardu S. susipažino 2015 m. sausio mėnesį, ar tai 03 d., ar tai 04 d. socialiniame tinklalapyje „Topfunas“, su ja bendrauja ir šiuo metu, ji yra tik jo draugė, bet ne jo mergina. Kai jis grįžo iš Vilniaus į Klaipėdą, praėjus keturioms ar penkioms dienoms, jam paskambino jo pusseserė S. ir jam telefonu papasakojo, kad iš jos namų yra pavogtas kompiuteris, ir S. vagyste apkaltino jį, tuomet jis S. pasakė, jog kompiuterį ne jis pavogė, tuomet S. jam pasakė, jog jis turės aiškintis su R., tačiau R. taip jam ir nepaskambino, t.y. su R. telefonu dėl pavogto nešiojamojo kompiuterio jis nebendravo. (b.l. 101 - 103).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų savo parodymų, juos tvirtina. (b.l. 109)

Apklaustas kaip liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014-11-10 pas juos (duomenys neskelbtini) apsigyveno žmonos S. G. pusbrolis D. G. su drauge S. K.. Jie apsigyveno laikinai, kol susiras darbą ir gyvenamąją vietą. 2014-12-29 apie 11.00 val. paskambino žmona, ir paklausė, kur nešiojamas kompiuteris ir mobilusis telefonas. Jie pasikalbėję suprato, kad kompiuterį ir telefoną išnešė iš namų D. G.. Nuo 2014-12-29 jis su mergina jų bute daugiau nepasirodė. Maždaug po savaitės laiko jis prisiskambino D. G. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. G. atsakė, kad kompiuteris ir telefonas pas jį Klaipėdoje ir kai grįš į Vilnių, atiduos kompiuterį ir telefoną. Jis ir jo žmona S. ne kartą skambino ir liepė grąžinti daiktus. Vėliau pats D. G. pasakė, kad kompiuterį užstatė lombarde, Vilniuje, o telefonas yra pas S. K. draugę. Pagal D. G. pasakojimą jis susirado lombardą (duomenys neskelbtini) ir jame atpažino savo kompiuterį SAMSUNG NP270E5E-K04. Jį atpažino pagal nubrozdinimus ant kompiuterio viršaus, pagal dėmes ant klaviatūros klavišų „Caps Lock“, „Shift“, „Ctrl“, „Fn“ ir netyčia baltais dažais išdažytą kompiuterio apačią. Kompiuterio kaina 1249 Lt, pirko 2013 m. išsimokėtinai. Telefoną B25CAT pirko žmona, telefonas kainavo 265 Lt, pirktas 2014-07-15. (b.l. 1 - 2).

Apklausta kaip liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-29 dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vaikais. Jos pusbrolis, D. G., gim. (duomenys neskelbtini), pas juos trumpam buvo apsigyvenęs, laikotarpiu nuo 201m. spalio mėn. iki 2014-12-29. Taip pat ir jo draugė S., pavardės neprisimena. Su D. tarpusavyje buvo geri, draugiški santykiai, kol gyveno pas juos. 2014-12-29 apie 10:30 val. ryto ji pastebėjo, kad namuose nėra jos vyro nešiojamo kompiuterio „Samsung“ ir jos mobiliojo ryšio telefono „CAT“ B25. Kompiuteris visada būdavo prie kampinio foteliuko kambaryje, o tą dieną, t.y. 2014-12-29 jo nebuvo. Paskutinį kartą telefoną matė sekmadienį vakare t.y. 2014-12-28 pas D., jis juo naudojosi. Jis savo SIM kortelę įsidėjo į minėtą jos mobilųjį „CAT“ B25. Ji sakiusi D., „Atiduok man telefoną“, o jis tylėjo, nieko neatsakė. Ji nebandė atimti iš jo savo mobiliojo ryšio telefono, nes nenorėjo veltis į konfliktą. 2014-12-28 dieną D. kalbėjo mobiliuoju telefonu „CAT“ B25, ji girdėjo jo pokalbį, nes buvo tame pačiame kambaryje. Girdėjo, kaip D. sako, kad su S. išvažiuoja į Klaipėda, ir kad jam reikia pinigų kelionei, tarėsi susitikti Vilniaus stotyje su draugu, kad paskolintu pinigų. Likusią vakaro dalį D. su S. buvo namuose pas juos. Su D. matėsi paskutinį kartą sekmadienį 2014-12-28, jos vyras po savaitės paskambino D., ir paklausė, kur kompiuteris „Samsung“ ir mobiliojo ryšio telefonas „CAT“ B25. D. pasakė, kad kompiuteris yra lombarde, o mobiliojo ryšio telefonas pas jį, Klaipėdoje. Civilinio ieškinio D. nereikš, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. (b.l. 25).

Apklaustas kaip liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo apie du metus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė lombardas, (duomenys neskelbtini). Dirbo lombarde pardavimo vadybininku, bendravo su žmonėmis, kurie atnešdavo elektroninius prietaisus, tokius kaip kompiuteriai, telefonai. Jis dirbo vienas, todėl visus žmones jis aptarnaudavo. Gali patikinti, kad prieš imant kokį nors atneštą daiktą jis paprašydavo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jam dirbant nebuvo tokio atvejo, kad ateitų žmogus su kito žmogaus asmens dokumentu ir jį pateiktų. Pastovius klientus jis prisimena iš veido, kai kuriuos ir iš vardo ir pavardės. 2015-01-19 dieną pareigūnai atvyko į lombardą kartu su nukentėjusiuoju atsiimti kompiuterio SAMSUNG NP 270E5E – K04 ir paprašė, kad pateiktų lombardo įkeitimo bilietą minėto kompiuterio. Jis pateikė. Kvite buvo D. G. vardas ir pavardė, asmens kodas ir parašas prie pavardės. Jis nebuvo pastovus klientas, neprisimena, kaip jis atrodė. Dėl patirto turtinio nuostolio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 30).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu M. Ž. pateikė kompiuterį SAMSUNG NP 270E5E – K04 ir lombardo įkeitimo bilietą Nr. 153.

Minėtasis kompiuteris grąžintas R. G.. (b.l. 56)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11 - 2193 (15), kuria nustatyta, kad 2014-12-29 lombardo įkeitimo bilieto Nr. 153 eilutėje „Įkaito davėjo vardas, pavardė, parašas“ įrašą „D. G.“ įrašė D. G.. (b.l. 54-55)

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu M. V. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą B25 CAT, juodos spalvos korpusu, ir UAB „Butmina“ 2015-02-21 pirkimo kvito patvirtintą kopiją. (b.l. 37 - 38).

Minėtasis mobiliojo ryšio telefono aparatas B25 CAT grąžintas S. G. (b.l. 48)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. G. pagrobė svetimą turtą. Apklaustas teisme kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiųjų parodymai, daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu D. G. padaręs nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies paaiškindamas, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su mergina S., tačiau vėliau prisipažino, kad jis vienas padarė kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, S. galėtų pasakyti, kad ji neėmė to kompiuterio ir telefono, ji nepilnametė, viską pats jis, D. G. padarė. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą S. ir R. G. priklausantį turtą, dėl ko jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 1 d. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

D. G. nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu teistas, nevedęs, nedirba, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, į Klaipėdos priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas skiria laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir vertina, kad D. G. skirtina mažesnė bausmė už numatytą laisvės apribojimo vidurkį.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-15 13,40 val. 2016-03-16 16, 50 val.

Kadangi šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra išspręstas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus prašymas dėl 2015-10-19 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, nuteistajam D. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, tačiau minėta nutartis neįsiteisėjusi, teismas šiuo metu nebendrina bausmių paskirtų šiuo ir anksčiau minėtu teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad D. G. gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre dispanserinėje, diagnozė: neorganinė enkoprezė, lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, teismas vertino, kad be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, vėliau kaltinamajam D. G. buvo paskirtas suėmimas, todėl kaltinamajam, vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p., 2 d., yra būtinas gynėjas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-15 13,40 val. 2016-03-16 16, 50 val., t.y. 2 dienas jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią D. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė