Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. A. su 2024 m. balandžio 22 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė:

1) panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) 2024 m. kovo 26 d. sprendimą neskirti pareiškėjos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas;

2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK paskirti pareiškėją į 2024 m. kovo 5 d. atrankos metu laimėtas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir teigė, kad 2024 m. kovo 5 d. ji dalyvavo atrankoje į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas. Atranką ji laimėjo ir tą pačią dieną jai buvo pasiūlyta eiti laimėtas pareigas, pasirašyti su atranka susijusius dokumentus. Ji sutiko eiti siūlomas pareigas ir sutikimą pasirašė tą pačią dieną (iš karto po pasiūlymo eiti pareigas). Dokumentų pasirašymo metu buvo žodžiu informuota, kad ji bus įdarbinta po 20 darbo dienų, o visa kita informacija bus suteikta susisiekus su ja telefonu. Taigi, laimėjusi atranką ir pasirašiusi visus reikiamus dokumentus, ji tikėjosi būti įdarbinta po 20 dienų ir laukė įdarbinimo.

Tačiau 2024 m. kovo 26 d. per Elektroninius valdžios vartus (el. paštą) gavo elektroninį laišką „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo informuota, kad, vykdant Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, nuostatas ir Asmenų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1255, (toliau – Aprašas) nuostatas, priimtas sprendimas neskirti jos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Su minėtu sprendimu neskirti pareiškėjos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas, laimėtas 2024 m. kovo 5 d. atrankos metu, ji nesutinka. Mano, kad minėtas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Sprendime nėra nuorodų į konkrečius teisės aktus, jų straipsnius, dalis ar punktus, kuriais remiantis nuspręsta jos jau nebeskirti į laimėtas pareigas. Taip pat nenurodomos ir kitos priežastys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas neskirti jos į laimėtas pareigas. Sprendime tik nurodomi teisės aktų pavadinimai, o tai nėra laikytina tinkamu viešojo administravimo subjekto sprendimo motyvavimu. Be to, jai nežinomos ir kitos priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta jos nebeskirti į laimėtas pareigas. Pažymėtina, kad dar iki atrankos dienos, po to, kai pateikė dokumentus dalyvauti minėtoje atrankoje, ji buvo informuota apie tinkamumą dalyvauti atrankoje. Kadangi įstaiga dar iki atrankos atliko būtinus patikrinimus, tai neturėjo pagrindo abejoti dėl jos tinkamumo eiti pareigas ir po atrankos laimėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtinybė motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iš esminių šiuolaikinės administracinės teisės principų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, motyvuotas. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, jame neišdėstytos faktinės aplinkybės, jis nėra aiškiai suprantamas, o tai daro jį neteisėtu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovė teigė, kad skunde nurodoma, jog pareiškėja 2024 m. kovo 5 d. dalyvavo ir laimėjo atranką į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas. 2024 m. kovo 26 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą neskirti jos į minėtas pareigas. Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nenurodytos tokio sprendimo priėmimo priežastys. Pareiškėjos teigimu, priimant skundžiamą sprendimą, nesilaikyta gero administravimo principo, reikalaujančio, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų motyvuoti, pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“, (toliau – Taisyklės) 174 punkto nuostatas, buvę pareigūnai, atleisti iš vidaus tarnybos statutinėje įstaigoje (toliau – buvę pareigūnai), pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą, turi atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturėti Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų.

Policijos įstaigos duomenimis, 2024 m. sausio 12 d. Vilniaus aps. VPK buvo gautas pareiškėjos prašymas leisti dalyvauti atrankoje į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas (reg. Nr. AP-2291). 2024 m. kovo 5 d. vykusią atranką į minėtas pareigas pareiškėja laimėjo. Pagal Taisyklių nuostatas buvo pradėta grąžinimo į vidaus tarnybą procedūra.

Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2926 pateiktos informacijos nustatyta, kad dėl atranką laimėjusios pretendentės 2023 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti ją į vidaus tarnybą ir vienerius metus (nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. spalio 29 d.) leisti dalyvauti Vilniaus aps. VPK organizuojamose atrankose. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja, prieš priimant sprendimą grąžinti ją vidaus tarnybą, buvo patikrinta Aprašo nustatyta tvarka ir 2023 m. liepos 18 d. buvo gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos teigiamas atsakymas, buvo priimtas sprendimas netikrinti pareiškėjos prieš minėtą atranką. Pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas po atrankos (jai laimėjus atranką). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2024 m. kovo 21 d. pateikė neigiamą atsakymą dėl tikrinamosios su pastaba, kad tikrinimas inicijuotas nesilaikant Aprašo 5.7.2 papunkčio bei minėto aprašo II skyriuje numatytos tvarkos. Atsižvelgus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pateiktą išvadą, abejotina, ar K. A., laimėjusi atranką, galėtų būti skiriama į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Vilniaus aps. VPK viršininkui įvertinus Imuniteto valdybos 2024 m. kovo 21 d. pateiktą informaciją, pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. 10-S-6180(3.55E-10) buvo informuota apie sprendimą neskirti jos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Atsakovo nuomone, priimdamas ginčijamą sprendimą, Vilniaus aps. VPK nešališkai ir objektyviai atliko teisės aktuose nustatytas procedūras, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą ir kaip viešo administravimo subjektas laikėsi įstatymo viršenybės principo.

Liudytojas A. Š. 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Policijos departamento Analizės ir veiklos skyriuje. Jis atsakingas už automatizuoto proceso įvykdymą. Gavęs užduotį (užklausą), robotas iš visų jam prieinamų sistemų surenka duomenis apie kandidatą ir perduoda juos Imuniteto tarnybai. Faktiškai robotas administruoja sistemas. Ima tik naujausius duomenis.

Liudytojas M. B. 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Vilniaus aps. VPK viršininkas. Tuo metu, kai pareiškėja dalyvavo atrankoje, jis nedirbo, todėl negali pakomentuoti tuo metu vykusių įvykių, nes jų nežino ir nežino aplinkybių, ar buvo sudaryta Dokumentų išslaptinimo komisija.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus aps. VPK 2024 m. kovo 26 d. sprendimą neskirti jos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK paskirti ją į 2024 m. kovo 5 d. atrankos metu laimėtas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Bylos duomenimis, 2024 m. sausio 12 d. Vilniaus aps. VPK buvo gautas pareiškėjos prašymas (1 t., b. l. 27) leisti dalyvauti atrankoje į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas (reg. Nr. AP-2291). 2024 m. kovo 5 d. vykusią atranką į minėtas pareigas ji laimėjo (1 t., b. l. 43). 2024 m. kovo 26 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą neskirti jos į minėtas pareigas (1 t., b. l. 9, 55).

Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2926 pateiktos informacijos nustatyta, kad dėl atranką laimėjusios pretendentės 2023 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti ją į vidaus tarnybą ir vienerius metus (nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. spalio 29 d.) leisti dalyvauti Vilniaus aps. VPK organizuojamose atrankose (1 t., b. l. 52–54). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja, prieš priimant sprendimą grąžinti ją į vidaus tarnybą, buvo patikrinta Aprašo nustatyta tvarka ir 2023 m. liepos 18 d. buvo gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos teigiamas atsakymas, buvo priimtas sprendimas netikrinti pareiškėjos prieš minėtą atranką. Pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas po atrankos (jai laimėjus atranką). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2024 m. kovo 21 d. pateikė neigiamą atsakymą dėl tikrinamosios su pastaba, kad tikrinimas inicijuotas nesilaikant Aprašo 5.7.2 papunkčio bei minėto aprašo II skyriuje numatytos tvarkos. Atsižvelgus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pateiktą išvadą, abejotina, ar pareiškėja, laimėjusi atranką, galėtų būti skiriama į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas.

Vilniaus aps. VPK viršininkui R. Ž. įvertinus Imuniteto valdybos 2024 m. kovo 21 d. pateiktą informaciją, pareiškėja 2024 m. kovo 26 d. raštu Nr. 10-S-6180(3.55E-10) buvo informuota apie sprendimą neskirti jos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas (1 t., b. l. 55–56).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės ir Asmenų tikrinimo tvarkos aprašas.

Pagal Taisyklių 174 punkto nuostatas, buvę pareigūnai, pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą, turi atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturėti Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų. Pagal Taisyklių nuostatas buvo pradėta grąžinimo į vidaus tarnybą procedūra.

Aprašo 26 punkte numatyta, kad policijos generalinio komisaro, specializuotų policijos įstaigų ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu, esant konkrečiam ir teisėtam tikslui bei pagrindui, asmenys gali būti teikiami tikrinti ir Apraše nenumatytais atvejais arba Apraše nurodytų asmenų tikrinimo procedūra gali būti neatliekama (išskyrus atvejus, kai tikrinimo procedūrą privaloma atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus).

Taisyklių 174 punkte numatyti reikalavimai pageidaujantiems grįžti į vidaus tarnybą buvusiems pareigūnams: turi atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturėti Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų. Nagrinėjamu atveju policijos įstaigos sprendimą neskirti pareiškėjos, laimėjusios atranką, į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas lėmė nustatyti pareiškėją kompromituojantys duomenys. Tai atitinka Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagal kurį į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

Vidaus tarnybos statuto 83 straipsnyje numatyta, kad buvęs pareigūnas, atitinkantis Vidaus tarnybos statuto 7 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnyje (nagrinėjamo atveju galiojusios Vidaus tarnybos statuto redakcijos 16 straipsnis) nustatytų apribojimų, savo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą.

Priimti sprendimą dėl buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą šioje statutinėje įstaigoje ir leidimo jam dalyvauti atrankose į pareigūno pareigas šioje statutinėje įstaigoje yra statutinės įstaigos vadovo arba turinčio teisę skirti pareigūną į pareigas asmens diskrecijos teisė. Vidaus tarnybos statute nenumatytas imperatyvus reikalavimas tenkinti buvusio pareigūno prašymą grąžinti į vidaus tarnybą konkrečioje policijos įstaigoje, priimti sprendimą grąžinti arba negrąžinti buvusį pareigūną į vidaus tarnybą, skirti ar atsisakyti skirti į pareigas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus aps. VPK viršininkas, vadovaudamasis esamu teisiniu reguliavimu ir turimais neigiamais duomenimis apie pareiškėją, priėmė sprendimą neskirti jos į pareigas.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir administraciniai teismai, pasisakantys, kad „vadovas turi diskrecijos teisę motyvuotai nuspręsti dėl asmens grąžinimo į vidaus tarnybą. Sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, teismas laiko, kad diskrecijos teisė skirti ar atsisakyti skirti į pareigas remiantis komisijos išvada priklauso tik vidaus reikalų įstaigos vadovui. Jis teisės aktais nėra įpareigotas grąžinti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareigūną, atleistą iš vidaus tarnybos paties prašymu“ (administracinė byla Nr. I-1927-331/2010).

Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nenurodytos tokio sprendimo priėmimo priežastys. Jos teigimu, priimant skundžiamą sprendimą, nesilaikyta gero administravimo principo, reikalaujančio, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų motyvuoti, pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Sprendimas leisti dalyvauti metus laiko policijos įstaigos organizuojamose atrankose į laisvas pareigybes nereiškia, kad asmuo (pretendentas), pateikęs prašymą dalyvauti konkrečioje atrankoje, nebus pakartotinai tikrinamas. Kaip jau minėta, tokį patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtintas Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas, kurio 20 punkte numatytas pretendento patikrinimas dėl tinkamumo eiti pareigas, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1255 patvirtintas Aprašas, reglamentuojantis asmenų, pretenduojančių į tarnybą policijoje, tikrinimo dėl nepriekaištingos reputacijos, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei tvarką. Vadovaujantis Aprašo 6.1.1 straipsniu, personalo padalinio darbuotojas surenka duomenis valstybės bei žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, siekiant išsiaiškinti ar nėra pagrindų Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnyje numatytų priėmimo į vidaus tarnybą ribojimų. Gautos informacijos pagrindu įstaigos vadovas priima sprendimą skirti asmenį (ar neskirti) į pareigas.

Nagrinėjamu atveju, policijos įstaigai patikrinus informaciją apie pareiškėją ir nustačius priėmimo į vidaus tarnybą apribojančius pagrindus (Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio l dalis), 2024 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas neskirti jos į pareigas. Riboto naudojimo dokumentas su šį sprendimą pagrindžiančiais duomenimis teismui yra pateiktas ir teismas su šiuo dokumentu susipažino.

Pareiškėja viso posėdžio metu siekė sužinoti patikrinimo metu gautą ir įslaptintą informaciją, kadangi jai nesuprantamos ir neaiškios aplinkybės, dėl kurių jai laimėjus atranką ji nebuvo paskirta į pareigas. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją norėdama išsiaiškinti, ar teisėtai buvo įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pateikė teismui išvadą, kad Vilniaus aps. VPK pagrįstai suteikė slaptumo žymą „Riboto naudojimo“ tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai apie K. A., t. y. asmenį, pretenduojantį į tarnybą policijoje, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas neskirti K. A., gim. 1995 m. lapkričio 6 d., į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo pareigas. Šios informacijos įslaptinimo pagrindas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punkte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. l-lRN-l(RN) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigas, ir įmonių veikla, detaliojo sąrašo 117 ir 119 punktuose ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-10(RN) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų policijos įstaigų veikla, sąrašo 33 ir 81 punktuose (1 t., b. l. 25). Teismas visiškai sutinka su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos padarytomis išvadomis.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamas atsakovės raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, iš kurių aiškiai suprantama, jog pareiškėja neskiriama į jos siekiamas užimti pareigas dėl patikrinimo metu gautos informacijos. Šiai informacijai komisariatas suteikė slaptumo žymą „Riboto naudojimo“, todėl pareiškėja neturi galimybės susipažinti su tikrinimo metu gauta informacija. Naikinti skundžiamo rašto nėra pagrindo, kadangi jis yra aiškus, suprantamas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, o tai visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Be to, dėl užfiksuotų atrankos procedūrinių pažeidimų, kai prieš atranką nebuvo atliktas pretendentų patikrinimas, 2024 m. kovo 5 d. vykusios atrankos į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo pareigas rezultatai buvo panaikinti. Pažymėtina, jog pats sprendimas priimtas rezoliucija: „Informuoti pretendentus apie atrankos rezultatų negaliojimą“, kadangi 2024 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl atrankos“ Vilniaus aps. VPK viršininkas buvo informuotas ir apie kitus atrankos vykdymo metu užfiksuotus pažeidimus (1 t., b. l. 144–145). Būtent šis sprendimas (rezoliucija), kuriuo priimtas sprendimas atrankos rezultatus laikyti negaliojančiais ir sukelia pareiškėjai realias teisines pasekmes, tačiau pareiškėja šio priimto sprendimo byloje neskundė. Byloje skundžiamas tik rezoliucijos pagrindu priimtas raštas. Panaikinus skundžiamą raštą, lieka nepanaikinta rezoliucija, kuria atrankos rezultatai pripažinti negaliojančiais.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus aps. VPK paskirti ją į 2024 m. kovo 5 d. atrankos metu laimėtas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (vykdančio bendruomenės pareigūno funkcijas) pareigas. Šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl skundžiamo rašto panaikinimo. O nustačius, jog nėra pagrindo naikinti pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas. Be to, nustačius, kad atrankos rezultatai pripažinti negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą paskirti pareiškėją į negaliojančios atrankos metu laimėtas pareigas. Sprendimas (rezoliucija) dėl atrankos rezultatų pripažinimo negaliojančiais yra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas ir galiojantis.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovo bylos nagrinėjimo išlaidas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, ir neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės, todėl pareiškėjos skundo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.