Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ieškinį atsakovams T. B. ir S. B. dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė perėmė UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo teises į skolininkų skolas pagal tarp įmonių 2017 m. kovo 29 d. pasirašytą Turto priėmimo – perdavimo aktą (Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo Nr. 013-01-3567, dokumentas zip.priede). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad administracinės paskirties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui T. B. pagal 2006 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-4288. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpų šildymo būdas nurodytas centrinis šildymas, šilumos energija atsakovui priklausančioms patalpoms nebuvo tiekiama, tačiau atsakovas privalo kas mėnesį proporcingai nustatytai daliai mokėti mokesčius už pastatui bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją. Ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje užfiksuota, kad atsakovo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už bendroms reikmėms sunaudotą šilumos energiją susidarė 364,89 Eur įsiskolinimas (Mokesčių paskaičiavimo pažyma, PVM sąskaitos – faktūros, dokumentai zip.priede). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams T. B. ir S. B. 2017 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-2271. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpų šildymo būdas nurodytas centrinis šildymas, šilumos energija atsakovams priklausančioms patalpoms nebuvo tiekiama, tačiau atsakovai privalo kas mėnesį proporcingai nustatytai daliai mokėti mokesčius už pastatui bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją. Ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje užfiksuota, kad atsakovų atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už bendroms reikmėms sunaudotą šilumos energiją susidarė 180,18 Eur įsiskolinimas (Mokesčių paskaičiavimo pažyma, PVM sąskaitos – faktros, dokumentai zip.priede). Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Informacija apie reikalavimo teisių perleidimą viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje (CK 1.65 straipsnis, CK 6.109 straipsnis).

10. CK 4.82 straipsnyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

11. Šalių teisinius santykius reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) (12, 25 bei 29 straipsniai), o šių straipsnių įgyvendinimą detalizuoja poįstatyminiai aktai, tai yra LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, o taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės nutarimais patvirtinti šilumos energijos kiekio paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Pagal Taisyklių (2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Nr.1-858-13-14 redakcija) 124 punktą: „Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) nustatyta tvarka“.

12. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove už bendroms reikmėms pateiktą šilumos energiją aktualiu laikotarpiu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovai pažeidė jiems tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškove už bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 180,18 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

13. Atsakovas T. B. pažeidė jam tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškove už bendroms reikmėms patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už bendroms reikmėms pateiktą šilumos energiją aktualiu laikotarpiu, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 364,89 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 10,88 Eur palūkanas, susidariusias už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir priteisti iš atsakovo T. B. 23,45 Eur palūkanas, susidariusias už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., laikytini pagrįstais, todėl taip pat tenkintini. Priteisti solidariai iš atsakovų 10,88 Eur palūkanų bei priteisti iš atsakovo T. B. 23,45 Eur palūkanų.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš kiekvieno atsakovo po 8,78 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) solidariai iš atsakovų T. B. (gimusio 1968 m. balandžio 23 d.) ir S. B. (gimusios 1969 m. gruodžio 13 d.) 180,18 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 52 ct) skolą, 10,88 Eur (dešimties eurų 88 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovo T. B. (gimusio 1968 m. balandžio 23 d.) 364,89 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 89 ct) skolą, 23,45 Eur (dvidešimt trijų eurų 45 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) lygiomis dalimis iš atsakovų T. B. (gimusio 1968 m. balandžio 23 d.) ir S. B. (gimusios 1969 m. gruodžio 13 d.) 17,55 Eur (septyniolikos eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,78 Eur (aštuonis eurus 78 ct).

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.