Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2025-05-15 apie 20:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, šluota sudavė vieną smūgį savo nepilnametei dukrai G. Š. į dešinės kojos čiurnos sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Konfliktas tą dieną su dukra G. kilo dėl to, kad tada ji buvo susipykusi su viena iš savo seserų, kuri yra mažesnė, bet dabar tikrai nepamena su kuria, todėl išgirdusi cypimą mergaičių kambaryje iš lauko parbėgo į namo vidų ir pamatė susikibusias dvi iš dukterų, viena iš jų buvo G., o kuri kita buvo tikrai dabar nepamena. Kitos dvi tik buvo kambaryje ir šaukė besimušančioms, kad baigtų muštis. Ji aprėkė mergaites, žodžiais bandė jas išskirti, sakydama, kad jos ramintųsi. Visi (duomenys neskelbtini) „skleidžias“ nuo jų riksmų, bet tas nepadėjo, todėl puolė jas skirti rankomis. Nustūmė jas vieną nuo kitos ir išskyrusi jas išėjo iš kambario, o jos vėl kambaryje pradėjo šūkauti ir vėl susikibo. Girdėjo, kad G. šaukė kažkuriai iš seserų, tikrai nepamena kuriai, kad ši neimtų jos daiktų, sakė: „nelysk, čia yra mano, ir tas yra mano“ ir vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl ji neteko kantrybės dėl G. elgesio, kad ji nuolat kelia konfliktus ir nesutaria su seserimis, eidama į jų kambarį, pereinamame kambariuke nutvėrė ten buvusią šluotą ir įėjusi į mergaičių kambarį ta šluota sudavė G. per kojas žemiau kelių. Ar prieš suduodama su šluota G. per kojas sakė kažką tikrai to neatsimena, nes tas buvo senai. Šluota tai buvo šepetys – mediniu kotu ir plastmasine dalimi kur yra šeriai. Sudavė tik simboliškai, bet G. ranka patrynė tą vietą. Ar ką dėl sukelto skausmo pasakė ji to neprisimena, bet G. nusiramino. Ir daugiau su seserimis nesipešė. Ji tikrai dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Kai nurimo emocijos, ji su mergaitėmis pasikalbėjo ir ji jų visų atsiprašė. Nori pasakyti, kad su G. iki 13 metų viskas buvo gerai, gerai sutarė. O kai jai suėjo 13 metų, dabar 14 metų, pradėjo kilti problemos, nes ji pradėjo kritiškai į save žiūrėti, nuolat kartodavo, kad ji yra negraži, pradėjo nesimokyti, niekuo nesidomėjo visiškai. Panašiai pernai gegužės mėnesį ji su pieštukų drožtuko peiliuku susipjaustė sau rankų odą. Negiliai, bet vis tiek susižalojo. Kad susižalojo ji jai atsiuntė nuotrauką vėlai vakare, laiko nepamena, bet ji buvo darbe ir negalėjo iš darbo išeiti, prašė, kad ji ateitų pas ją į darbą, bet ji neatėjo. Namo grįžo naktį, kai mergaitės miegojo. O ryte anksti ji išėjo į darbą, jos dar miegojo. Ir tą dieną jai jau iš mokyklos paskambino ir pasakė, kad G. susižalojo rankas ir, kad jai iškvietė greitąją. Ir tada G. medikai nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji su G. kalbėjo dėl to įvykio, ji jai sakė, kad jai liūdna, ji jaučiasi nelaiminga, o kodėl pjaustėsi nežino. Nuo tada su G. jai nepavyko normaliai bendrauti, ji tiesiog jos neprisileisdavo, atsikalbinėdavo. Su kitomis mergaitėmis jokių problemų nekyla. Šiuo metu G. gyvena pas savo tėvą T. Š.. Kiek su ja bendrauja, tai jai viskas yra gerai, tik šiuo metu ji yra susižalojusi kelėną. Kas jai nutiko ji nepasakojo. T. sakė, kad ji apvirto. G. kartais su ja bendrauja telefonu normaliai, kartais kažkuriam laikui ima ir užblokuoja, net nesuprasi kodėl. Su T. nuolat palaiko ryšį ir jie nuolat kalbasi apie G., kad tik jai kaip nors padėtų. Kai tik G. pati leidžia, ji su ja bendrauja. Tikrai dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė ir sudavė jai per koją. Daugiau šiuo metu dėl to įvykio parodyti neturi. O tą kartą, kai buvo kviesta policija pas juos į namus, birželio mėnesį, dienos nepamena, tai tikrai neatsimena dėl ko buvo kilęs konfliktas su G.. Pripažįsta, kad buvo kažkiek išgėrus alaus, kad buvo kilęs žodinis konfliktas, bet tikrai nepamena dėl ko jos sukonfliktavo. Todėl nieko apie tai parodyti daugiau neturi ko. Dėl to, kad nepavyksta su G. artimai bendrauti ji labai pergyvena, jai kaip motinai tai yra labai sunku ir skauda (e. b. l. 105-107). Papildomai kaltinamoji V. R. parodė, kad dėl šio įvykio, kad sudavė šluota savo dukrai G. Š. per koją ji kaltę pripažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai laisvės apribojimą. Kadangi nuo 2025-10-08 pradės dirbti naujoje darbovietėje (duomenys neskelbtini) su naujais žmonėmis, jei yra galimybė prašo neskirti jai intensyvios priežiūros (e. b. l. 108-109).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji G. Š. 2025-06-19 parodė, kad viskas buvo gegužės 15 d., buvo (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo savo ir sesių kambaryje nuo 20 val. iki 21 val. Jos sesė A. nepareina laiku namo, būna pas draugę namuose. Kai sesė grįžo, pradėjo su sese konfliktą, muštis. Išgirdusi mama, kuri kalbėjo tuo metu telefonu su teta, vaizdo skambučiu rodė tetai kaip jos mušasi. Su mama įvyko barnis, jai mama pradėjo sakyti, kad ji pasigydytų. Barantis mama pasiėmė šluotą, trenkė jai į dešinės kojos apačią, ties kauliuku. Jai buvo guzas ir mėlynė. Tą akimirką pajuto skausmą. Pasakė mamai, kad dabar bus mėlynė, turi net nuotrauką. Kambaryje tuo metu buvo visos jos sesės: E., A. ir A., jos viską matė. A. šaukė: „baikite“. Dar buvo mamos draugas A., laikė mamą, kad nurimtų ji. Taip pat mama paėmė už rankos ir sesei A.. Tą vakarą mama buvo išgėrusi alaus, po kokių trijų valandų mama atėjo atsiprašyti, bet ji neatleido. Šiuo metu negali pasakyti kaip jaučiasi, mama skambinėja, nori atsiprašyti. Laikinai gyvena pas močiutę, tėčio mamą, ten jai saugu ir gera. Mama kasdien šaukia tik ant jos, mušasi retai, bet ją jaudina jos išgėrinėjimai. Vartojo vaistus, kuriuos vartojo prieš tris mėnesius, išrašė (duomenys neskelbtini), žino, kad gydymą skirs vėl artimiausiu metu (e. b. l. 8-10).

Liudytoja A. R. 2025-06-19 parodė, kad neprisimena dienos įvykio apie kurį klausiama, bet atsimena, kad viskas vyko namuose, mergaičių kambaryje. G. pradėjo kažką sakyti garsiai, tada mama supyko. Mama pasiėmė šluotą, kažką sakė G. ir davė į koją, „biški“ stipriai. G. verkė, jai skaudėjo. Mamos draugas paėmė mamą ir nuvedė į kambarį. Ji buvo išsigandusi, bijojo policijos. Tą vakarą mama buvo „biški“ prigėrusi. Kiek atsimena, mama pasakė apie G. vaikiną kažką blogo. Mama nėra niekada taip dariusi, tai pirmą kartą, kai taip kažką darė. Mama G. atsiprašė, atrodo, jog G. atleido. Dabar jaučiasi normaliai. Norėtų, kad mama negertų, nes, kai būna blaivi, tokių konfliktų nebūna (e. b. l. 11-14).

Liudytoja A. Š. 2025-06-19 parodė, kad įvykis buvo gegužės 14 d. Konfliktas tą vakarą kilo dėl sesės A., kad grįžo vėliau namo. Sesės susimušė, matė kaip mama sesei davė iš šluotos į koją, į kojos kauliuką, negalėjo vaikščioti. Iš karto po konflikto sesė nuėjo į tualetą, verkė. Nuėjo pas ją. Ryte žino, kad mama atsiprašė G.. Tą įvykio vakarą mama buvo išgėrusi. Mama dažniausiai pyksta ant G.. Ji su mama sutaria gerai (e. b. l. 15-18).

Liudytoja E. R. 2025-06-19 parodė, kad ji su mama gyvena (duomenys neskelbtini), sutaria gerai. Mama būna ir griežta ir gera, taip pusiau. Mama ant sesių šaukia vienodai, kartais atsigeria alaus, tada būna linksmesnė. Yra buvę, kad mama susipyko su G., nenori nieko apie tai daug sakyti. Mama ir G. dabar yra susitaikiusios (e. b. l. 19-22).

Liudytojas A. P. 2025-08-26 parodė, kad jis su V. R. yra sugyventiniai apie 4 metus, kartu veda bendrą namų ūkį. Jis dažnai išvažiuoja dirbti į užsienį ir namuose kartais nebūna mėnesį ar du. V. augina 4 dukteris – G., A., A. ir E.. Problemų jai kyla tik su G., su kitomis mergaitėmis sutaria gerai. G. šiuo metu gyvena su savo tėvu. Dėl gegužės mėnesį įvykusio konflikto tarp G. ir V. jis, pasinaudodamas savo teise, kad gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, parodymus duoti atsisako (e. b. l. 75-76).

Liudytojas T. Š. 2025-08-20 parodė, kad su V. R. santuokoje pragyveno apie 5 metus, 2014 m. su V. išsiskyrė. Kartu augino 2 dukras – G. ir A.. Po skyrybų mergaitės liko gyventi su mama. Jis po skyrybų su mergaitėmis nuolat palaikė ryšį. G. visuomet skųsdavosi, kad nesutaria su mama, sakė, kad mama nuolat ant jos šaukia. Maždaug praeitais metais G. iš viso pradėjo blogai sutarti su mama, turėjo psichologinių problemų ir turėjo kreiptis į psichologus, nes buvo pradėjusi ir rankas pjaustytis. Tuo metu jis negalėjo jos pasiimti savo globon, nes pats turėjo sveikatos problemų su širdimi, bei kurį laiką dirbo užsienyje. Jis gyvena kartu su savo mama G. Š.. G. nuo birželio mėnesio vidurio apsigyveno pas juos namuose. Tuo metu jis buvo ligoninėje, tai iki birželio 26 gyveno su jo mama, o po to, kai grįžo iš ligoninės, ir su juo. Šiuo metu tvarkosi G. perregistravimo pas juos dokumentus. Nuo rugsėjo 1 d. ji lankys (duomenys neskelbtini). Šiuo metu G. jaučiasi gerai, yra ramesnė. G. nenori susitikti su savo mama, nenori su ja bendrauti ir jie apie ją nekalba. Prašo pripažinti jį dukters G. Š. atstovu pagal įstatymą ir leisti dalyvauti procese (e. b. l. 69-71).

Liudytoja A. Š. 2025-06-13 parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, dirba su šeimomis. Su šeima dėl kurios yra pakviesta pas tyrėją dirba apie 2 metus. Šeimoje lankosi vieną kartą savaitėje, bendrauja telefonu su mama V. ir vyriausia dukra G. (daugiausia messenger). Mama V., jos žiniomis, gyvena ir augina nepilnametes dukras viena. Per beveik du metus, kiek dirba su ta šeima, nėra niekada nuvykusi į šeimą ir pamačiusi, kad mama V. neblaivi prižiūrėtų savo dukras. Ne visada susitarusi nuvyksta į prižiūrimą šeimą, jos kaip specialistės akimis, visas V. ir mergaičių buitinis gyvenimas atrodo kaip ir neblogas, maisto ir rūbų turi, tvarka nėra itin gera, bet viskas pakankamai gerai. Jos apsilankymas šeimoje trunka 30 min., kartais ir ilgiau, per tą laiką pabendrauja su šeimos nariais. Kai mama V. namie, mergaitės nebūna labai kalbios. Jos akimis mergaitės net atrodo liūdnos, nelaimingos. Kaip ir minėjo, daugiau bendrauja su vyriausia dukra G., jai (duomenys neskelbtini) metų, paskutiniu metu mato, jog mergaitė ja pasitiki, todėl apie jos nelaimingą gyvenimą žino daug detalių. Beveik prieš metus mergaitės G. mokykloje darbuotojai pastebėjo, kad mergaitė yra save susižalojusi, net buvo atvejis, kai ji buvo padauginusi medikamentų ir išvežta į ligoninę. Viso to priežastis nėra aiški, specialistai dirba, jog tai išsiaiškinti, mergaitė lankosi, konsultuojasi su psichologu. Visa šeima yra konsultuojama psichologų ir kitų specialistų, yra tikrai prižiūrima. Atsakant į klausimą apie alkoholio vartojimą toje šeimoje, gali paminėti, jog tik vieną kartą yra žinomas mamos V. alkoholio pavartojimas, kai buvo ir policijos pareigūnai iškviesti, dėl konflikto tarp V. ir jos draugo. Po to įvykio buvo posėdis, buvo susirinkę visi specialistai, buvo nuspręsta, jog yra poreikis pagalbai dėl alkoholio vartojimo, todėl mama V., savanoriškai sutiko apsilankyti pas priklausomybių specialistą. Pati V. pasakojo, kad problema yra su alkoholiu, nes ir vyrus turėjo išgeriančius, todėl ir pati neatsispirdavo. Kalbant apie smurtą toje šeimoje, faktų jog jis yra niekada nėra nustatę ir net mergaitės niekada nieko apie tai nėra sakiusios. Jos atrodo nelaimingos ir uždaros, bet smurto žymių niekada nėra pastebėjusi. Š. m. birželio mėn. 10 d. 14 val. per messenger programėlę susirašė su V. dukra G., žinute paklausė ar vyks pas psichologę, mergaitė atrašė, jog bus konsultacija per nuotolį. Paklausus kaip jos nuotaika šiandien, mergaitė atrašė, kad nuotaika bloga ir kyla mintys, nes mama „knisa protą“, paklausta kodėl „knisą protą“, tai atrašė: „nes tipo verkė per anglų ir auklėtoja pagalvojo, kad jai mama neduoda vaistų, žiauriai sunku be vaistų“, paklausė ar geriau buvo kai vartojo, rašė taip. Sutarė žinutėmis, jog ji bandys sakyti psichologei apie tai, nes kyla mintys žudytis ir vėl, ir pabrėžia žinutėje, jog kasdien. Paklausė ar mama darbe, atsakė, jog ne ir parašė, jog, kai šiandien parėjo iš mokyklos, jos mama paklausė kodėl ji ne (duomenys neskelbtini). G. jai atsakius, jog per nuotolį bus konsultacija, tai mama jai pasakė: „eik tu („necenzūrinis žodis“)“. Paklausė ar mama girta po tokios žinutės, bet G. atrašė, jog ne. Minėjo, jog mama su ja kalba kaip su kokia šiukšle, jaučiasi negerbiama. Nuramino mergaitę ir sutarė, jog apie visus sunkumus G. papasakos psichologei. Taip pat savo ruožtu paskambino psichologei, jog dėl tų vaistų kažką galvotų, kad tik G. būtų geriau. Patikino G., kad jų pokalbis tik tarp judviejų. Tos pačios dienos vakare, 20.15 val. gavo į messenger žinutę nuo G.: „pasigarsinkite, pavargau“. Ten buvo vaizdo įrašas, kurį pateikė tyrėjai, nes ten girtos mamos šauksmai ir keiksmai ant dukros G.. Nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Kitą dieną susirašė su G., tai ji jau buvo patalpinta į saugią aplinką pas močiutę, pas kurią yra šiandien, ten jaučiasi saugi ir nori ten likti gyventi. Patikina, kad apie smurtą prieš G. ar kitas V. dukras, ji tokio atvejo nežino, jai asmeniškai G. nėra pasakojusi, bet lengva gyventi su mama jai tikrai nėra (e. b. l. 25-28).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-06-11 rašte „Dėl G. Š. galimai patiriamo smurto“ užfiksuota, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) vyriausiosios specialistės (budėtojos) V. B. ir D. M. 2025-06-10 reagavo į 2025-06-10 gautą pranešimą, registruotą Nr. SVTP-354 Pranešimas dėl nepilnamečių G. ir A. Š. neblaivios motinos V. R. ir agresyvaus elgesio. Skyriaus vyriausiajai specialistei V. B. bendraujant su vaiku G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo nustatytas galimas psichologinis ir fizinis smurtas prieš G. Š. iš motinos. G. teigė, kad „ <...>jaučiuosi namuose nesaugiai, dėl mamos išgėrinėjimų<...> kai mama išgeria šaukia ant manęs, o aš dažniausiai verkiu <...> Š. m. gegužės 15-tą mama pakėlė prieš mane ranką. Tai buvo pirmas toks kartas, kai mama mane mušė. Ji su medine šluota trenkė man į dešinę koją. Buvo didelis guzas. Aš nebejaučiau kojos, man skaudėjo apie savaitę. Tai matė sesės – A., E. ir A.. Mama pyko ant manęs, nes aš susipykau su sese A. <...> Aš patiriu emocinį smurtą nuo mamos penkerius metus, nes mama geria ir tuomet šaukia ant manęs, vadina negražiais žodžiais, priekaištauja dėl pažymių, kalba su manimi pakeltu tonu bei vaiposi, o man tai yra žiauriai nemalonu. Aš nenoriu gyventi su mama, aš nejaučiu jos meilės. Mes su mama nebendraujame kaip mama su dukra, aš su ja jaučiuosi nesaugi ir bijau patirti fizinį smurtą. Vaikystėje esu buvusi sutraumuota, mane mušdavo patėvis M.. Apie tai specialistai žinojo. Mama negalėdavo mane apginti, nes patėvis būdavo agresyvus.“ Šiuo metu atliekamas G. Š. vaiko situacijos vertinimas, nepilnametė laikinai apgyvendinta tėvo motinos, močiutės namuose (e. b. l. 6).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamoji V. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. Š. parodymai, liudytojų A. R. ir A. Š. parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas „Dėl G. Š. galimai patiriamo smurto“, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamoji V. R. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai G. Š., bei taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, kurį pateikė liudytoja A. Š. - sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.