Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. K., būdamas tėvu, žinodamas savo pareigą pagal 2011 m. birželio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėti 88,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), tai yra, iki D. A. pilnametystės, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tai yra, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus D. A. išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

D. K. parodymais, kuris apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai. S. A. yra jo buvusi sutuoktinė, su ja kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė apie 3 metus. Bendro gyvenimo metu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. A.. Jo ir S. skyrybos įvyko S. sprendimu. Ji dėl skyrybų kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą. Teismas vyko ir jie abu dalyvavo, išsiskyrė gražiuoju, abiejų susitarimu. 2011 metais, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą nutraukti jo ir S. A. santuoką, taip pat tuo pačiu sprendimu teismas jį įpareigojo išlaikyti vaiką, kas mėnesį jam mokėti po 300 litų iki jo pilnametystės. Vaikas buvo paliktas gyventi su S.. Teismo sprendimas jam buvo paskelbtas teisme ir pasirašytinai įteiktas. Teismo sprendimas jam buvo aiškus ir jis puikiai suprato, kad kas mėnesį turės mokėti po 300 litų vaiko išlaikymui. Tuo metu, kai vyko skyrybos, jis buvo dirbantis, dirbo statybų įmonėje (duomenys neskelbtini). Vėliau ši įmonė buvo likviduota ir įkurta nauja įmonė (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo tas pats asmuo A. V.. Jis iš šių įmonių pinigus gaudavo grynais, į jokią sąskaitą jam niekada pinigai nebuvo vedami. Niekam iš įmonės darbuotojų nebuvo pinigai pervedami, jie buvo mokami grynais. Jis kas mėnesį gaudavo apie 800 litų. Jis buvo su direktoriumi kalbėjęs, kad jis iš jo algos pravestų S. A. kas mėnesį po 300 litų, buvo jam davęs jos banko sąskaitą. Iš pradžių direktorius sakė, kad pinigus praves, bet, kai iš antstolio atėjo raštas dėl įsiskolinimo, jis suprato, kad jokie pinigai S. A. nėra pravedami. Be to, S. A. ne kartą yra sakiusi, kad mokėtų alimentus sūnaus išlaikymui. Jis pinigų už alimentus jai nepravedė ir nedavė grynais tyčia, nes labai pyko ant S.. Teismas jo neįpareigojo kokiu būdu gali S. perduoti pinigus, bet galimybę jai į sąskaitą pinigus pervesti turėjo, nes ji jam sąskaitos numerį buvo davusi. Po santuokos nutraukimo jis su S. A. nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. S. su sūnumi po skyrybų apie metus laiko gyveno tame pačiame kaime kaip ir jis, po to išsikraustė į (duomenys neskelbtini) ir ryšys su ja bei sūnumi nutrūko. Vėliau S. su sūnumi išvyko gyventi į užsienį. Jis vaiku materialiai rūpinosi tik tuo metu, kol gyveno su S. A., vėliau jokios materialinės pagalbos jis sūnaus išlaikymui neteikė, nepirko nei maisto, nei rūbų, niekaip nepadėjo. Taip pat sūnui esant užsienyje jis su juo ryšio nepalaiko, tačiau, kai jis grįžta į Lietuvą, jį aplanko, ateina pas senelius į namus, kur po skyrybų jis gyvena. Kokia pinigų suma susikaupė už nesumokėtus alimentus, jis tiksliai nežino, tačiau ji turėtų būti nemaža, nes jis niekada alimentų nemokėjo ir skola turėtų būti didžiulė. Jis dirbo iki 2017 metų, todėl galimybę mokėti alimentus tikrai turėjo, tyčia nemokėjo. Po 2017 metų jis nedirba, neturi nuosavo būsto, gyvena tėvų namuose, kartu su motina. Jai padeda ūkio darbuose, todėl motina jį išlaiko, duoda pinigų iš savo pensijos. Be to, gauna pajamų iš žemės ūkio derliaus. Jis turi labai seną telefono aparatą, mygtukinį. Jį apie 2013 metus padovanojo brolis. Įsigijo kortelę „Ežys“ ir kas mėnesį pasipildo sąskaitą už 3 eurus, to jam užtenka. Jis pats darbo biržoje nėra registruotas, socialinių pašalpų negauna, jokio neįgalumo neturi, visos pinigų sumos sumokėti įsiskolinimą neturi, tačiau kas mėnesį galėtų pravesti po 200 eurų. Pinigų prašytų paskolinti mamos ir sesės, kitų galimybių neturi. Darbo šiuo metu neturi, tačiau planuoja įsidarbinti. Jis supranta, kad jo elgesys nemokėti alimentų yra netinkamas, supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi. (b. l. 163-165)

Liudytojos S. A. parodymais, kad D. K. yra jos buvęs sutuoktinis. Po santuokos su juo kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė 8 mėnesius. Po to, jis išvyko gyventi į Ispaniją. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. A.. Jų skyrybos įvyko jos sprendimu, nes D. K., išvykęs uždirbti šeimai pinigų, taip ir negrįžo, jokios materialinės paramos jiems su sūnumi D. neteikė. Dėl santuokos nutraukimo ji kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą. Teisme bylos nagrinėjimas buvo du kartus atidėtas, bet trečią kartą D. K. atvyko į posėdį, jį pristatė policijos pareigūnai, todėl nagrinėjant skyrybų ir alimentų priteisimo sūnaus išlaikymui klausimus dalyvavo abu. Pakruojo rajono apylinkės teismas dėl jų santuokos nutraukimo ir alimentų priteisimo sprendimą priėmė 2011 m. birželio 22 d. Teismo priimtas sprendimas jai buvo paskelbtas teisme. D. K. paskelbiant teismo sprendimą taip pat dalyvavo, sprendimas jam buvo įteiktas teisme. Pagal 2011 m. birželio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo (bylos Nr. 2-448-287/2011) D. K. privalėjo sūnui D. A. teikti išlaikymą kas mėnesį mokant po 300,00 Lt (tris šimtus litų), šiuo metu tai būtų 88,89 eurų kas mėnesį, nuo 2011 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, tai yra (duomenys neskelbtini). Jos ir D. santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje D. K. įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį, tokią sutartį D. K. palaikė teisme ir ją teismas patvirtino. 2011 m. birželio 22 d. teismo sprendimo D. K. neskundė. Su D. K. buvo sutarę, kad jis sūnaus D. išlaikymui skirtus pinigus mokės į jos sąskaitą, kurią ji jam buvo davusi. Po santuokos nutraukimo ji su D. K. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, be to, kurį laiką su juo nebegyveno ir bendro ūkio nevedė iki santuokos nutraukimo. D. K. neskyrė jokių lėšų sūnaus D. išlaikymui. Iki santuokos nutraukimo D. K. dirbo nelegaliai Lietuvoje, buvo išvykęs į Ispaniją, vėlesnių jo darboviečių nežino, be to, nežino jo gautų pajamų, nes jie nepalaikė jokio ryšio. Po teismo sprendimo priėmimo, D. K., niekuomet nevykdė teismo sprendimo teikti išlaikymą sūnui, sūnaus išlaikymui nėra mokėjęs nei grynais pinigais, nei pervedimu į jos sąskaitą, nei pirkęs rūbų, maisto ar kokių nors daiktų, jis niekaip neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Po santuokos nutraukimo D. K. su sūnumi D. A. nepalaiko jokių ryšių. Ji į Vaikų išlaikymo fondą kreipėsi 2012 m. lapkričio 2 d. Nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. spalio 31 d. jai išmokėta 12,58 litų. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį buvo mokama po 195,00 litų. Kai išvyko su sūnumi gyventi į Angliją ir deklaravo išvykimą iš Lietuvos nuo 2014 m. birželio 13 d. buvo nutrauktas Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimas. Dėl to, kad D. K. nemoka alimentų savo sūnui, ji kreipėsi į antstolę R. A.. Antstolė apie išieškojimo eigą ją informavo. Ji negalėjo išieškoti išlaikymo skolos, nes D. K. niekur oficialiai nedirbo, turto neturėjo, todėl jai jokie pinigai nebuvo pervesti. D. K. nebendrauja nei su sūnumi D., nei su ja nuo santuokos nutraukimo, todėl ji nežino priežasties, dėl ko jis vengia pareigos išlaikyti savo sūnų. Ji yra girdėjusi iš apkalbų, kad D. K. dirba nelegaliai, savo pajamų niekur nerodo, taip piktybiškai vengia išlaikyti vaiką. Pagal antstolės R. A. 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymą D. K. sūnaus D. išlaikymui iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. viso turėjo sumokėti 11 633,00 eurų. Vaikų išlaikymo fondas jai iš viso išmokėjo 5214,56 eurus, liko nesumokėta alimentų suma 6418,74 eurų. D. K. iki šiol su ja nesusisiekė ir alimentų skolos klausimo su ja nederino. (b. l. 139-141)

2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu, kuriuo S. A. praneša, kad D. K. nemoka pinigų vaiko D. A. išlaikymui, įsiskolinimo suma sudaro 6418,74 eurai. (b. l. 7-8)

2021 m. birželio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo teismas S. A. ir D. K. nustatė įpareigojimą išlaikyti nepilnametį sūnų D. A., gimusį (duomenys neskelbtini), skiriant kiekvienam po 300 litų kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)., tai yra, iki D. A. pilnametystės. S. A. įpareigota naudoti lėšas skirtas sūnui išlaikyti uzufrukto teisėmis. (b. l. 10-11)

2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolės R. A. pažyma, iš kurios matyti, kad pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-448-287/2011, skolininkas D. K. (A.) sūnaus D. A. išlaikymui iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. viso turėjo sumokėti 11 633 eurų. Antstolės R. A. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0037/11/00629 kopija. (b. l. 12, 47-107)

2021 m. spalio 28 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl sąskaitos išrašų analizės“, iš kurio matyti, kad į S. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 22 d., 13:21:12 laiku buvo pravesti 186,86 litai iš (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant Nr. 2-448-287, kas atitinka Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinės bylos, dėl alimentų priteisimo iš D. K. (2021 m. rugpjūčio 1 d. vykdomojo rašto) numerį. (b. l. 35-36)

2021 m. spalio 28 d. pažyma iš banko „Swedbank“, iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 28 d. iš D. K. banko sąskaitos jokių operacijų nebuvo. D. K. banko sąskaita uždaryta. (b. l. 37)

2021 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pranešimu, kad 2011 m. birželio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl S. A. ir D. A. (K.) santuokos nutraukimo, D. K. teisme dalyvavo, teismo sprendimas nebuvo apskųstas. (b. l. 40-41)

2011 m. rugpjūčio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomuoju raštu, iš kurio matyti, kad 2021 m. birželio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu D. K. teismas priteisė nepilnamečiui sūnui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėti 88,89 (300 litų) kas mėnesį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), tai yra iki D. A. pilnametystės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. liepos 25 d. (b. l. 48-49)

2021 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, kad D. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė metines pajamų deklaracijas už 2011 ir 2014 metus. 2011 m. deklaracijoje deklaruota 2195,25 litai su darbo santykiais susijusių pajamų ir 165,30 litai turto pardavimo pajamų. 2014 m. deklaracijoje deklaruota 2 660,75 litų su darbo santykiais susijusių pajamų, kitų mokestinių laikotarpių deklaracijų nėra pateikta. (b. l. 110-118)

2021 m. rugsėjo 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštu matyti, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. D. K. išmokų negavo. (b. l. 125)

2021 m. rugsėjo 15 d. Užimtumo tarnybos raštu, kuriame nurodoma, kad D. K. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nėra teiktos paslaugos ir mokėtos išmokos. (b. l. 128)

2021 m. rugsėjo 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos raštu, matyti, kad D. K. į tarnybą dėl darbingumo lygio vertinimo nesikreipė. (b. l. 131)

Kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą materialinę paramą vaikui.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 169-172), kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, kaltinamąjį D. K. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. neteistas (b. l. 145-146), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinių nuobaudų neturi (b. l. 147-148), nedirba (b. l. 149-151), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 128). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams bei paskiriant įpareigojimą per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 2 punktas) Paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatytinas terminas šio įpareigojimo pradžiai – per tris mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bei jo vykdymo terminas – per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką. (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 4 punktas) Prokurorės siūlomas paskirti draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) neskirtinas, kadangi pagal byloje surinktą medžiagą jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis vartoja psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) ir dėl to padarė nusikalstamą veiką ar yra už tai baustas administracine tvarka, nėra. (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 4 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas prie bylos, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per visą bausmės atlikimo laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 (tris) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per visą bausmės atlikimo laiką.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos tyrimo medžiagą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.