Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-187-468/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-04-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-115-626/2012Nutartis · 2012-05-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-07
Bylos Nr.
1-187-468/2010
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02903-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
A.K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-187-468/2010(Proceso Nr. 1-13-1-02903-2009-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,

sekretoriaujant H. Ragėnaitei, dalyvaujant prokurorui V. Gritei, gynėjai advokatei L. Karvelienei, nukentėjusiajam R. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo 11 klasių, nevedęs, registruotas ir gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2-am kurse, administracine tvarka nebaustas, neteistas,-

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2009-09-07, apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės ląstą, padarydamas R. R. durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdą, lydimą oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą R. R., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta, kad peiliu sužalojo R. R., tačiau tai įvyko dėl paties R. ir jo kambarioko A. veiksmų. Jis nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšte, (duomenys neskelbtini) kambaryje. Priešais jo kambarį yra (duomenys neskelbtini) kambarys, kuriame gyveno R. R. ir A. R.. 2009-09-07, dienos metu A. K. kambariokas, pasakė, kad R. R. paėmė jo asmeninę štangą. Dar prieš tai R. prašė duoti jam štangą, bet jis jam savo štangos nedavė. Šią štangą jam asmeniškai paliko prieš tai kambaryje gyvenę gyventojai. Kai jis sužinojo, kad R. vis tiek paėmė štangą, tai jis parašė R. SMS, kad pastarasis jam štangą grąžintų. R. jam atrašė, kad dabar užimtas ir dar parašė necenzūrinių žodžių. Jis suprato, kad R. nenori štangos grąžinti. Taip jie susirašė keletą žinučių. Apie 24 val. jis kambaryje buvo vienas, buvo nusirengęs ir atsigulęs miegoti, kai jam į duris kažkas pabeldė. Jam atrakinus duris į jo kambarį įsiveržė R. R., o A. tuo metu stovėjo bendrame koridoriuje. Abu buvo išgėrę. Jis atėjus nukentėjusiajam ir liudytojui apsirengė. R. iškart pradėjo rankomis stumdyti ir trenkė vieną kartą jam į veidą. Tada jis pervertė R. ant fotelio (fotelis stovėjo iš kairės pusės iškart nuo įėjimo) ir prispaudė. Tuo metu priėjo A. ir pradėjo jį mušti rankomis per galvą. Jis sugebėjo atsistoti, bet vaikinai vėl pradėjo jį mušti ir tada jis nuo stalo paėmė peilį, kuris buvo sulenkiamas su raudonos spalvos plastmasine rankena, ir kuris tuo metu buvo atlenktas, nes prieš tai jis juo pjaustėsi maistą, ir vieną kartą dūrė R. į šoną. Kai paėmė peilį, tai iškart nesuprato, kad paėmė peilį, nes ant stalo gulėjo daug įvairių daiktų. Jis buvo vienas, o vaikinai buvo dviese. Jis buvo labai išsigandęs. Smogus R. abu – ir R. ir A. iš kambario išėjo, o jis užsirakino duris ir pats iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad jis peiliu sužalojo žmogų. Peilį iš jo paėmė atvykę policijos pareigūnai. Jam atrodo, kad R. tą vakarą atėjo tikslu jį sumušti, o ne grąžinti štangos. Po įvykio R. štangą jam grąžino. Jis abdukcijos nedarė, nes neturėjo laiko. Pareiškimo dėl jo užpuolimo ir sumušimo jis nerašė. Jis prisipažįsta, kad sužalojo R. peiliu, bet R. pats su A. išprovokavo taip padaryti. Jis R. sužalojo peiliu savo kambaryje gindamasis. Jis labai gailisi, kad peiliu sužalojo R. bet taip padarė nespecialiai, o tik norėjo save apginti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė laikytina įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Įstojęs į mokyklą nuo 2009 m. rugsėjo jis gavo bendrabučio kambarį, kuriame gyveno kartu su A. R.. Po įvykio jie abu ir A. K. iš bendrabučio buvo pašalinti, todėl šiuo metu jis meište nuomojasi butą. Jo kambarys buvo 3-ame aukšte - (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte, tik priešais jo kambarį, kambaryje - (duomenys neskelbtini) gyveno pažįstamas A. K., tačiau iki tol nebendravo ir buvo tik pažįstami iš matymo, nes jie anksčiau mokėsi vienoje mokykloje. Įvykio dieną (2009-09-07) dienos metu A. K. kambariokas, davė jam štangą ir pasakė, kad minėta štanga niekam nepriklauso ir kad jis gali laisvai paimti štangą sau. Vakare R. R. kartu su A. ir grupele draugų žiūrėjo krepšinį, gavo kelias A. K. žinutes, kad grąžintų štangą, tačiau R. R. jam atrašė, kad dabar negali, ir kad štangą grąžins vėliau. Pripažįsta, jog žinutėse galėjo būti ir keletas „stipresnių“ žodžių. Prieš pat vidurnaktį, jis kartu su draugu A. R. grįžo po krepšinio varžybų į bendrabutį, buvo išgėręs porą buteliukų alaus. Jiems priėjus prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini), A. liko prie savo (duomenys neskelbtini) kambario, o jis vienas priėjo prie A. K. (duomenys neskelbtini) kambario, esančio priešais (duomenys neskelbtini) kambarį, pabeldė, nes norėjo pakalbėti su A. K. dėl štangos. A. atidarė duris, jis vienas įėjo į kambarį. Tuo metu, kai jis stovėjo prie įėjimo, A. pradėjo rėkti, kadangi pamatė, kad štangos R. R. neturi. Jis norėjo A. paaiškinti, kad tik grįžo, ir kad štangą grąžins vėliau. Tuo metu A. pradėjo jį stumdyti. Jis irgi rankomis nustūmė nuo savęs A. Tada A. trenkė ranka jam į šoną. Tuo metu priėjo A. ir išskyrė juos vieną nuo kito. Po to jis kartu su A. nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) kambarį. Tik tada, t.y. savo kambaryje, jis pastebėjo, kad yra sužalotas į šoną iš kairės pusės. Jis pats nepastebėjo, kaip A. peiliu dūrė jam į šoną. Peilio jis nematė. Iš kur A. paėmė peilį, jis nežino.

Liudytojas A. R. nurodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje. Nuo 2009 mokslo metų pradžios jis gyveno mokyklos bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su R. R.. Tame pačiame 3 aukšte priešais jo kambarį, kambaryje (duomenys neskelbtini) gyveno pažįstamas A. K.. 2009-09-07, apie 23.55 val. jis kartu su R. R. grįžo po krepšinio varžybų į bendrabutį. Buvo truputį išgėrę. Kai jie priėjo prie savo kambario (duomenys neskelbtini), tai R. pasakė, kad nori pakalbėti su A. K. dėl štangos. Tą vakarą štanga buvo pas R. R.. Kam iš tikrųjų priklauso štanga, jis nežino, bet štangą R. paėmė iš A. Tuo metu, kai jis stovėjo koridoriuje tarp kambarių (duomenys neskelbtini) ir bandė atrakinti kambarį, o R. priėjo prie A. K. kambario. A. atidarius duris, R. R. beveik užėjo į A. kambarį ir tada jie pradėjo vienas ant kito rėkti. Ką konkrečiai pasakė vienas kitam jis tiksliai negali pakartoti, bet pamatė, kad konfliktas jau prasidėjo ir vienas kitą jie pradėjo stumdyti. Kas sudavė pirmas nematė, kadangi konflikto metu buvo koridoriuje prie savo kambario, o A. ir R. stumdėsi A. kambaryje prie įėjimo prieškambarėlyje. A. R. pamatęs, kaip vienas kitą jie muša ir stumdo stipriau, juos išsiskyrė. Po to jis kartu su R. nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ir tada R. pasakė, kad buvo sužalotas peiliu, o A. R. pamatė, jog R. šone iš kairės pusės bėga kraujas. A. R. nematė, kaip A. peiliu sužalojo R..

Liudytoja L. B. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirba šiai mokyklai priklausančio bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), budėtoja. Jos tarnybinis kambarys yra 3-ame aukšte. Pirmame aukšte yra valgykla, antrame gyvena gyventojai, bet jie vaikšto pro atskiras duris, o bendrabučiui priklauso 3, 4 ir 5 aukštai. 2009-09-07, apie 23 val. ji paskutinį kartą apėjo visą bendrabutį, patikrino ar viskas yra tvarkoje. Visame bendrabutyje buvo tyla, nieko iš svetimų žmonių nebuvo, koridoriai buvo tušti. Viskas buvo tvarkoje. 22 val. pagal bendrabučio taisykles ji užrakino bendrabučio bendro įėjimo duris.

A. K. pažįsta, nes jis nuo 2008 m. gyvena jų bendrabutyje kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis minėtame kambaryje gyveno vienas, kadangi niekas iš studentų nenorėjo ir negalėjo gyventi su juo. Kambariokai skųsdavosi, kad jis yra nedraugiškas ir negali su juo susigyventi. A. K. yra užsiplieskiantis žmogus, grubus, nekultūringas, negerbiantis vyresnio amžiaus žmonių. Ji ne viena kartą nemaloniai yra bendravusi su A. K. apie bendrabučio taisykles. Jis pastoviai pažeidinėjo bendrabučio taisykles. Dėl to su juo kildavo konfliktai. Į pastabas jis reagavo labai paviršutiniškai, darė ką norėjo, bendrabučio taisyklės nebuvo svarbios.

2009-09-07 A. K. buvo užėjęs pas ją į kambarį 3 kartus. Pirmą kartą apie 20 val., apie 22 val.ir po kokios valandos apie 23 val. Atėjęs jis vis klausė, kur vaikinai iš (duomenys neskelbtini) kambario. L. B. neklausė, kodėl jam jie reikalingi, tik po įvykio suprato, kad A. K. stebėjo, kada R. R. ir A. R. grįš į bendrabutį. A. K. labai laukė jų. A. K. buvo labai susinervinęs ir dar reiškė pretenzijas, priekaištus, kodėl uždarytas bendrabutis, o vaikinų iš (duomenys neskelbtini) kambario nėra. Prieš vidurnaktį iš 5-to aukšto pasirodė R. R. ir A. R.. Vaikinai praėjo pro jos kambarį link savo kambario. Po 5 min. minėti vaikinai greitai bėgo atgal vėl į 5-ą aukštą. Ji paklaususi, kas atsitiko, bet jie nieko nepasakė, tačiau greitai atbėgo atgal ir tada A. R. pasakė, kad R. R. yra sužalotas peiliu ir tai padarė K.. L. B. pamatė, kad R. R. kairės pusės šonas yra sužalotas, jis kraujuoja ir ji davė jam rankšluostį. R. R. ir A. R. nuėjo į savo kambarį. A. K. ji nematė. K. užsirakino savo kambaryje. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K.. Kaip A. K. peiliu sužalojo R. ir kur, ji nematė, taip pat negirdėjo jokio triukšmo. Kodėl A. K. sužalojo R. nežino.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2009-09-08 vidurnaktį darbo metu pagal gautą pranešimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini) į bendrabutį. Atvykęs iškart nuėjo į trečią aukštą, kadangi pagal iškvietimą buvo nurodytas kambarys, kur įvyko sužalojimas peiliu, t.y. į (duomenys neskelbtini) kambarį. Trečiame aukšte jis pamatė, kad koridoriaus gale prie (duomenys neskelbtini) kambario stovi vienas vaikinas ir moteris (kaip vėliau nustatė – A. R. ir bendrabučio budėtoja). A. R. jam paaiškino, kad vaikinas iš (duomenys neskelbtini) kambario peiliu sužalojo jo draugą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje. Iškart užėjęs į (duomenys neskelbtini) kambarį pamatė, kad ant lovos sėdi susirietęs ir susiėmęs už pilvo R. R.. R. R. buvo labai silpnas, vos sėdėjo ant lovos, nes buvo sužeistas. Jo šone iš kairės pusės tekėjo kraujas ir buvo žaizda. R. R. jam pasakė, kad jį peiliu sužalojo vaikinas iš (duomenys neskelbtini) kambario dėl svarmenų. Buvo iškviesta Greitoji pagalba. J. K. nuėjo į priešais (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) kambarį, kuris buvo užrakintas. Pabeldus duris atidarė vaikinas, kaip sužinojo vėliau - A. K.. A. K. kambaryje buvo vienas, jis iškart patvirtino, kad jis peiliu sužalojo R. R. konflikto vykusio (duomenys neskelbtini) kambaryje metu. Užėjus į (duomenys neskelbtini) kambarį, A. K. buvo ramus ir nesumuštas, ir jokių nusiskundimų dėl sumušimo nepareiškė. Mušimo požymių ant A. K. veido ar kitų atidengtų vietų – rankų ir pan. nebuvo pastebėta. Pats jis nieko neminėjo, kad buvo sumuštas. Pas jį buvo rastas peilis. A. K. pasakė, kad su minėtu peiliu jis ir sužalojo R. R.. A. K. buvo uždėti antrankiai, nes peiliu sužalojęs žmogų, tai galėjo ir dar ką nors padaryti sau ar kitam žmogui. Jiems nuėjus prie tarnybinio automobilio, A. K. pradėjo jaudintis, nes suprato, kad yra sulaikytas. J. K. užėjus į A. K. kambarį, šis buvo tvarkingas, baldai stovėjo savo vietose, daiktai nebuvo išmėtyti ar išvartyti, nebuvo matyti kambaryje grumtynių požymių.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-09-08 apie 01 val. 50 min. buvo gautas Raudonojo kryžiaus ligoninės slaugytojos telefoninis pranešimas apie tai, kad GMP 01 val. 03 min. iš (duomenys neskelbtini) pristatė pilietį R. R., kuris paaiškino, kad 2009-09-08, 00 val. adresu (duomenys neskelbtini), patyrė kūno sužalojimus. Diagnozė – krūtinės ląstos durta žaizda. Paguldytas į krūtinės chirurgijos skyrių (b.l. 2).

Iš 2009-09-08 Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį matyti, kad 2009-09-08, 00 val. 27 min. K. pranešė, kad bute pasislėpė vaikinas, kurį vijosi, norėjo sumušti, o dabar į kambarį laužiasi du vaikinai. Laiptinė nerakinama. Papildoma informacija: vyrui durtinė žaizda GMP informuota AP-21. Vaikinas 20 metų amžiaus. Durtinė žaizda šone. GMP-1 brigada į raudonojo kryžiaus ligoninę.Sulaikytą į PK. Informavo ir aiškinasi 2 PK (b.l. 3).

Iš specialisto išvados Nr. G3742/09 (01) matyti, kad R. R. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizda, lydima oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas paveikus durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu (įrankiu) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, t.y. 2009-09-07. R. R. kūne viso nustatytas vieno trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos. R. R. nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Sužalojimas negalėjo gautis parkritus, nes kitoks yra sužalojimo padarymo mechanizmas. R. R. nustatytas sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams galėjusiems gautis savigynos metu (b.l. 30-32).

Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad R. R. ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos Ligonių kasoms kainavo 7564,24 Lt (b.l. 20).

Iš 2009-09-10 Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad A. R. atpažino A. K. peiliu sužalojusį R. R. (b.l. 33).

Iš 2009-12-22 Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų, fotolentelių matyti, kaip nukentėjusysis parodė, kur ir kaip kaltinamasis jį sužalojo (b.l. 37-46).

Iš 2009-10-29 Apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis su kuriuo A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, 2010-01-22 apžiūrėtas peilis buvo priduotas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK spec. saugyklą (b.l. 48-53).

Iš 2009-12-22 ir 2010-01-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų, fotolentelių, matyti, kaip kaltinamasis A. K. parodo, kur ir kaip jis padarė sužalojimą R. R. (b.l. 69-76).

Iš 2009-12-29 akistatos protokolų matyti, kad akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu prieštaravimai nebuvo panaikinti. Nukentėjusysis R. R., įtariamasis A. K. bei liudytojas A. R. liko prie savų parodymų (b.l. 78-84). Prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas A. R. ir nukentėjusysis nurodė, jog susistumdymas tarp R. R. ir A. K. vyko prieškambaryje, kad A. R. kaltinamojo nemušė, tik juos išskyrė, o kaltinamasis – kad (duomenys neskelbtini) kambaryje jį mušė tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas A. R. ir, kad jis, neturėdamas kitos išeities, pirmu pasitaikiusiu ant stalo daiktu – peiliu gindamasis dūrė nukentėjusiajam.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog iš liudytojo –policijos pareigūno J. K. parodymų matyti, jog nedelsiant po gauto pranešimo atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje jokių grumtynių pėdsakų nebuvo matyti, ant kaltinamojo veido ir kitų atidengtų kūno vietų – rankų, krumplių ir kt. jokių matomų sužalojimų nesimatė. Kaltinamasis nurodydamas, jog jis buvo sužalotas ir ketino dėl sužalojimų kreiptis į medikus, į medikus dėl šių sužalojimų įvertinimo nesikreipė, todėl byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis buvo sumuštas ir dėl prieš jį pavartoto smurto turėjo gintis. Atvirkščiai, liudytoja bendrabučio budėtoja nurodė, jog tą vakarą A. K. buvo susinervinęs, nuolat klausinėjo, kur yra prieš jo kambarį esančiame 312 kambaryje gyvenantys asmenys, iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog A. K. net kelis kartus siuntė žinutes nukentėjusiajam, todėl iš šių parodymų teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. K. laukė grįžtančių (duomenys neskelbtini) kambario gyventojų – konkrečiai nukentėjusiojo R. R.. Šie veiksmai neleidžia teismui daryti išvados, jog nuketėjusiajam ir liudytojui pasibeldus į kaltinamojo kambario duris, tai buvo kaltinamajam A. K. netikėtas vizitas, jog jis buvo užkluptas netikėtai, juo labiau, jog pats A. K. parodė, jog jis atėjus nukentėjusiajam ir liudytojui dar ir apsirengė. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsistumdė. tai, kad A. R. būtų prieš kaltinamąjį vartojęs smurtą – nenustatyta, atvirkščiai nustatyta, jog liudytojas A. R. išskyrė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, ir pastarasis tik būdamas savo kambaryje suvokė, jog yra sužalotas peiliu. Atvirkščiai kaltinamasis nurodydamas, kad jis griebė pirmą ant stalo pasitaikiusį daiktą, žinojo, jog ant stalo yra ir peilis, nes kaip matyti iš jo paaiškinimų jis prieš tai ant šio stalo valgė ir pjaustė maistą. Kaltinamasis nurodė, jog jis smeigė pirmu ant stalo pasitaikiusiu daiktu, todėl teismo nuomone, bylos medžiaga įrodo, jog kaltinamasis veikė tyčia, norėdamas nukentėjusįjį sužaloti.

Atsižvelgiant aukščiau išdėstytą, teismo nuomone, nesant įrodymų, jog prieš kaltinamąjį buvo naudojamas toks smurtas kuriam atremti būtų reikalinga gintis ypatingomis priemonėmis – peiliu, laikytina, kad byloje nenustatyta, todėl kaltinamojo veiksmuose buvo būtinosios ginties požymių, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad A. K. 2009-09-07, apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės ląstą, padarydamas R. R. durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdą, lydima oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ir taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą R. R., todėl A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas (b.l. 86-88), Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas (b.l. 93), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 95), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 97).

Nusikaltimą kaltinamasis padarė tyčia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Kaltinamasis kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš dalies, jis pripažino tik patį kito asmens sužalojimo peiliu faktą, tačiau savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog jo veiksmus sąlygojo būtinoji gintis, o ne siekis sužaloti kitą asmenį. Kaltinamasis po įvykio pats paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį, taip pat gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau, skiriant bausmę, jo atžvilgiu nėra galimybės taikyti LR BK 62 str. nuostatų dėl švelnesnės negu įstatyme numatyta bausmės skyrimo, kadangi nėra nustatyta, kad kaltinamasis būtų atlyginęs bent dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, o ši sąlyga yra būtina LR BK 62 str. nuostatų taikymui.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, moksleivis, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pats pranešė policijos pareigūnams apie įvykį, aktyviais veiksmais padėjo tirti įvykio aplinkybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad, nors ir buvo padarytas sunkus nusikaltimas, sankcijoje nustatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi neatitiktų kaltinamojo asmenybės pavojingumo (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra moksleivis) - kaltinamojo asmenybė nėra tokia pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti jam skiriant tik pačią griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas tik vienu peilio dūriu, iš dalies nusikaltimo padarymą sąlygojo ir pačio nukentėjusiojo veiksmai ir šios aplinkybės rodo, kad faktiškai kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei jis įvertintas įstatymo leidėjo, nustatant sankciją už sunkų kito asmens sužalojimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., kaltinamajam A. K., skiriant švelnesnę - su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą maksimaliam terminui ir nustatant įpareigojimus.

A. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7564,24 Lt sumos (b.l. 28). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir jos dydis įrodytas byloje esančiais įrodymais (b.l. 20).

Nukentėjusysis R. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas dalyje.

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl šio incidento jis buvo išmestas iš bendrabučio, todėl norėdamas tęsti mokslą, kadangi yra ne vilnietis, turi nuomotis butą, už kurį moka 250 Lt kas mėn., todėl prašo už dvejus metus mokslo priteisti 5 000 Lt nuomos išlaidoms ir kelionės miesto transportu bilietėliams kompensuoti. Jokių rašytinių sutarčių pateikti negali, nes su buto šeimininku jų nepasirašė. Šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi nurodyto dydžio išlaidas ir kad šios išlaidos yra būtinos, kad tokias išlaidas turės ir ateityje ( kitais metais) ir, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su prieš jį įvykdytu nusikaltimu.

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes po įvykio jis negali sportuoti, gydytojai jam rekomendavo tausojantį rėžimą (iš gydytojų dokumentų pateikti neturi, nes mokykla ir taip žino apie patirtą traumą ir fizinį krūvį yra sumažinusi), be to jis bijo peilių. Po traumos jis patyrė didelį skausmą , pasireiškia nemiga, baimės jausmas.

LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis R. R. patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias. Jis įvykio metu buvo sužalotas. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė nusikaltimą, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kuris padarytų sužalojimų neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, tačiau teismo nuomone, dėl jauno amžiaus turi pakankamai optimistines galimybes atsistatyti iki sužalojimų turėtą darbingumą bei sveikatos būklę.

Nustatant neturtinės žalos dydį, yra atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusysis gali pilnai savimi pasirūpinti, pasak jo paties jis kol kas negali pilna apimtimi sportuoti, tačiau nėra jokių duomenų, jog tai jam sukels dideles dvasines kančias bei išgyvenimus ateityje. Taip pat atsižvelgiama į jo paties elgesį iki įvykio, jis A. K. štangą paėmė be jo žinios, ir šiais savo veiksmais iš dalies išprovokavo kaltinamojo priešišką jo atžvilgiu elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus - darytina išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajam priteisiant 5 000 Lt.

Daiktinis įrodymas: vokas, kuriame yra peilis, saugomas Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK specialiojoje saugykloje (b.l. 52, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 54, 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams įpareigojant :

- laisvės apribojimo metu tęsti mokslą, o jį baigus dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje;

- iki 2011 04 01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;

- iki 2010 12 15 neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros , globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. K. – 7564,24 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo R. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. K. –5000 Lt nukentėjusiojo R. R. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: peilį, saugomą Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK specialiojoje saugykloje (b.l. 52, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė