Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

valstybės įmonės „Registrų centras“, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Aurimai Račkytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį (2014 m. liepos 17 d. įstatymas Nr. XII-1064), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292) ir 127 punktus (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292), kurių pagrindu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Taip neveikimu R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2012 metų jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Neapsižiūrėjo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, o valstybės įmonei „Registrų centras“ – ne. Tai pasitikrino sistemoje. Dokumentus pateiks artimiausiu metu. Šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gyvena iš santaupų. Administracinę nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra.

Vvalstybės įmonės „Registrų centras“ atstovė Aurima Račkytė teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ir administracinę nuobaudą skirti teismo nuožiūra.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo Juridinio skyriaus vyresniosios juriskonsultės Aurimos Račkytės 2019 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-32-2019 matyti, kad jame nurodyta R. T. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi) nuo 2009 m. spalio 9 d. yra R. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. (b. l. 3-5).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi (2014 m. liepos 17 d. įstatymas Nr. XII-1064), ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292) ir 127 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292) punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-611) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) (b. l. 3-5) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Tačiau šie dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki šiol nėra pateikti.

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymas Nr. XI-1798) ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) nuo 2009 m. spalio 9 d. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T.. Vadinasi, jis yra atsakingas už tai, kad šios bendrovės 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d., būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apklausiamas teisme R. T. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nurodė, kad tai lėmė neapsižiūrėjimas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, o valstybės įmonei „Registrų centras“ – ne. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra susijusi su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu, už kuriuos taip pat atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas) ir šiuo atveju tai nešalina R. T. atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Todėl R. T. nurodyta aplinkybė nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., neužtikrino, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateiktas 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Taip neveikimu R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmė yra išdėstyta nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės nepakeisdamas jų esmės, sukonkretino administracinio nusižengimo esmę.

R. T. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį surašytas ir už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 1 d., Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2013 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d. – 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. – 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Aukščiau pateiktas teisinis reguliavimas ir jo teisminis aiškinimas pagrindžia R. T. kaltę padarius nurodytus juridinio asmens dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui tvarkos pažeidimus, tačiau administracinė nuobauda dėl to jam negali būti paskirta suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Pirmiausia pažymėtina tai, kad administracinė atsakomybė už šiuos administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172² straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, be kita ko, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Tai sudaro pagrindą taikyti ANK 39 straipsnyje apibrėžtus administracinių nuobaudų skyrimo terminus. Šiuo aspektu paminėtina, kad ATPK 172² straipsnio 2 dalyje ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyti iš esmės analogiški administraciniai nusižengimai laikytini trunkamaisiais. Pagal ANK 39 straipsnį, trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju aktualių pažeidimų paaiškėjimo diena laikytina diena, einanti po paskutinės atitinkamų metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo termino dienos, kurią Juridinių asmenų registro tvarkytojui tapo žinoma apie šiuos rinkinius nepateikusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai, 2013 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo atveju – 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo atveju – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo atveju – 2016 m. birželio 2 d. Todėl šiai dienai yra praėję daugiau kaip dveji metai nuo aptariamų trunkamųjų administracinių nusižengimų paaiškėjimo dienos. Pastebėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AN2-653-478/2017). Tačiau šiuo atveju R. T. administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik už vieno iš jų padarymą. Vis dėlto, šios aplinkybės nepaneigia galimybės R. T. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) už jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2017 m. birželio 1 d. Tuo tarpu atitinkami kaltinimai dėl 2013, 2014 ir 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki, atitinkamai, 2014 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d. šalintini iš R. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo.

Teismas, R. T. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, tiesiogine tyčia, taip pat į pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, nedirbantis (b. l. 21), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas. R. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai R. T. charakterizuoja iš esmės teigiamai, neleidžia spręsti apie jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms bei sudaro pagrindą nagrinėjamą administracinį nusižengimą vertinti daugiau atsitiktiniu, nulemtu nepakankamo dėmesingumo įstatyme numatytoms pareigoms, svarbu ir tai, kad visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai, nuoširdus gailėjimasis ir įsipareigojimas artimiausiu metu pašalinti administracinio nusižengimo padarinius teikia vilčių, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys administracinių nusižengimų. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, R. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), padarymą skiriant administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), ir jam skirti penkiasdešimties eurų (50 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098023237.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.