Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-177-538/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-19
Bylos Nr.
2A-177-538/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
E. B.
Advokatai
Eligijus Karbauskas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-177-538/2008Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija78.2.1; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovei A. B., atsakovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2002-10-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai D. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad pasikeitė atsakovo pajamos, nes dirbdamas Norvegijoje jis uždirba žymiai daugiau nei 2002-10-15 teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, pasikeitė vaiko poreikiai, todėl 2002-10-15 sprendimu priteistas 150 Lt išlaikymas nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principo, nes nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį skiria apie 1000 Lt, o atsakovo, kaip vaiko tėvo, skiriamos lėšos sudaro tik nedidelę dalį vaikui išlaikyti reikalingų lėšų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. Pakeitė 2002-10-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. priteisė iš atsakovo E. B. nepilnametės dukters D. B. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo E. B. bylinėjimosi išlaidas ? 1246 Lt ieškovei A. B. ir 180 Lt valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės 2007-11-19 sprendimą pakeisti bei priteisti iš jo nepiklnametės dukters D. B. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie vaiko poreikius ir kokio dydžio išlaikymo jam reikia. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį, nes apsiribojo ieškovės nepagrįstais teiginiais apie jo gaunamų pajamų dydį, nevertino ieškovės materialinės padėties. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaikymą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Nurodo, kad sutinka mokėti kas mėnesį 250 Lt dydžio išlaikymą, nes toks išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei abiejų tėvų turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jos pajamos yra apie 2000 Lt per mėnesį, vaiko poreikiams skiria 1016,37 Lt per mėnesį, be to, moka už komunalinius patarnavimus ir bankui už buto pirkimui suteiktą kreditą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2002-10-15 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, nustatyta su vaiko motina, šalių susitarimu atsakovas įsipareigojo teikti dukteriai išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l. 9). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė iš atsakovo pristeisti dukros D. B. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b.l. 3-4). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino (b.l. 117-118).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio, reikiamo šalių nepilnametei dukrai, pakeitimo. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 str. 1 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (CK 3.194 str.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė teismui peržiūrėti sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nepateikta įrodymų apie vaiko poreikius ir kokio dydžio išlaikymo jam reikia. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, t.y. turi būti patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.156 str., Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str.). Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra yra dešimties metų, lanko vidurinę mokyklą, papildomai lanko šokių klasę, keramikos būrelį, ieškovė perka knygas, eina su dukra į teatrą, kiną, muziejus, taigi ieškovė rūpinasi ne tik vaiko fiziologinių poreikių tenkinimu, bet siekia, kad dukra realizuotų ir tobulintų savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Ieškovė dukrai skiriamas išlaidas pagrindžia mokėjimo kvitais, sąskaitomis faktūromis ir pan. Šie rašytiniai dokumentai patvirtina apie padidėjusias vaikui skiriamas išlaidas. Be to, nuo 2002-10-25 sprendimo, kuriuo apeliantas įsipareigojo teikti išlaikymą po 150 Lt, praėjo šešeri metai, šalių dukra auga, ir jos poreikiai keičiasi bei didėja. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ieškovė nepagrįstai į nurodytą vaikui skirtų išlaidų dydį įskaičiuoja ir išlaidas būsto paskolai dengti. Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas turi teisę į gyvenamąjį būstą, jos realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 7 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą tenka ieškovei, todėl į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikui, taip taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima pripažinti, kad 250 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti apleliantas ir kurią išgalėtų teikti dukros išlaikymui, būtų pakankama šalių dukros būtiniausiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį, kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji turi gerai apmokamą darbą, nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neįprastų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Bylos duomenims, ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, jos gaunamos pajamos per mėnesį apie 2000 Lt, ieškovė yra paėmusi 230 000 Lt paskolą būstui įsigyti, paskola paimta keturiasdešimčiai metų, kiekvieną mėnesį moka kreditą ir palūkanas po 886,20 Lt, be to, ieškovės įsigytas butas, kuriame ji gyvena kartu su savo nepilnamete dukra, yra įkeistas bankui, atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima pripažinti, kad ieškovės padėtis yra pakankamai gera. Iš byloje esančios VSDFV 2007-08-01 pažymos nustatyta, kad atsakovas nuo 1995-10-19 yra E. B. individualios įmonės savininkas, taigi vykdo individualią veiklą bei gauna pajamas, yra įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2007-02-19 iki 2007-05-08 dirbo IĮ „TAIGRA“ (b.l. 22-23, 35), atsakovo vardu registruotas automobilis AUDI 80 (b.l. 25).

Pabrėžtina, kad tėvai pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį, ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas nurodo, kad niekur nedirba, kad nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturi, tačiau iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašo nustatyta, kad atsakovas mokėdavo išlaikymą po 300 Lt (b.l. 103), atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad atsakovas gauna pajamų, todėl gali reguliariai teikti būtiną išlaikymą savo vaikui. Atsakovas vieną iš argumentų dėl ko jis negali teikti dukrai 500 Lt išlaikymo nurodo, kad jokio turto neturi, be to, prasidėjo šildymo sezonas ir jo tėvai jam nebegali padėti išlaikyti vaiko. Teisėjų kolegija nepripažįsta, kad šios nurodytos priežastys gali būti pateisinamos, todėl atsakovas negali tuo remtis teigdamas apie savo susidariusią sunkią turtinę padėtį bei prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Atsakovas teigia, kad neturėdamas tinkamo išsilavinimo, negali susirasti darbo. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantas būdamas 36 metų, sveikos būklės ir darbingo amžiaus vyras gali nesunkiai susirasti tinkamą darbą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas aktyviai darbo ir neieškojo, nes tik nuo 2007-12-20 įsiregistravo darbo biržoje kaip ieškantis darbo, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovas iki 2007-12-20 kažkur dirbo ir gaudavo pajamas, taigi apelianto nurodytos priežastys nėra svarbios ir pateisinančios tinkamo dydžio išlaikymo vaikui neteikimą. Pabrėžtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Bylos duomenimis, atsakovas teismo priteistą išlaikymą teikia nereguliarai, netgi trejus metus jo iš viso neteikė, ir tik kai ieškovė kreipėsi į antstolius dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, atsakovas sumokėjo įsiskolinimą už trejus metus. Taigi apelianas netinkamai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti dukrą, ir tokiu elgesiu pažeidinėjo vaiko teises į išlaikymą (b.l. 140). Atsakovui nemokant pakankamo dydžio išlaikymo, nepagrįstai didesnę dalį išlaikymo dukrai teikia ieškovė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad išlaikymą turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.). Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus šalių įrodymus dėl tėvų turtinės padėties bei faktus apie pakitusius augančio vaiko poreikius bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie ypatingus šalių dukters D. poreikius, kuriems tenkinti reikalingos papildomos išlaidos, ir vadovaudamasi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų mėnesinį atlyginimą (CK 1.8 str. 1 d., 6.461 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismo D. B. priteistą 500 Lt išlaikymo dydį sumažina iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192 str., CPK 359 str. 4 d.).

Pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakavo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį patenkinus iš dalies – priteisiant 400 Lt kas mėnesį išmoką, bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, kuris proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams sudaro 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 0,03 = 144 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 d., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 968 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tai atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas bei 246 Lt išlaidų už procesinių dokumentų paskelbimus spaudoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina 54 Lt (150 x 12 x 0,03 Lt = 54 Lt) žyminio mokesčio, atsakovo sumokėto už apeliacinį skundą, dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2-3 d.). Apeliantui ir ieškovei pateikus įrodymus apie turėtas išlaidas advokatų, atstovaujančių juos apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti, šios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas bei į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įvertinus šiuos kriterijus atsakovui iš ieškovės priteistina 50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiui pakeitimo klausimą, todėl teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mažintinas iki 400 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), atitinkamai perskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš E. B. D. B. 500 Lt dydžio išlaikymą sumažinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki D. B. pilnametystės.

Sumažinti priteistas iš E. B. A. B. bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme iki 1214 Lt, bei žyminio mokesčio valstybei iki 144 Lt.

Priteisti iš E. B. A. B. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. B. E. B. 50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 54 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas