- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-39590-1014/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33562-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. I., T. K. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, išsprendė pareiškėjo E. I. atskirojo skundo dėl teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. I. ir T. K. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjų E. I. ir T. K. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė priimti. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepateikė ir teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad pareiškėjai antstoliui pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, kad dėl šio skundo antstolis nustatytu terminu nepriėmė patvarkymo ar kad į teismą yra kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol antstoliui pateiktas skundas bus išnagrinėtas.
2020 m. lapkričio 25 d. teisme gautas pareiškėjo E. I. atskirasis skundas dėl teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvus teikia papildomus rašytinius įrodymus t.y. vykdomosios bylos informaciją, kurioje nurodyta, kad skundas elektroniniu paštu yra antstolio gautas ir jo gavimas registruotas antstolių kontoroje, skundo siuntimo registruotu paštu kvitą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus iškilo tik susipažinus su teismo nutarties motyvais ir išvadomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, nurodė, jog faktiškai pareiškėjas buvo pateikęs skundą antstoliui, tačiau pateikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, siekdamas įgyvendinti teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, ir vadovaudamasis CPK 334 str. 2 d. 1 p., daro išvadą, jog skundžiama 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones naikintina.
Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šia nutartimi išsprendžiamas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. (CPK 147 straipsnis).
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. I. ir T. K. I. teismui pateiktame skunde dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki patvarkymo /nutarties, kuriais bus išspręstas šis skundas įsiteisėjimo sustabdyti visus išieškojimo iš 2020-11-06 patvarkyme dėl turto realizavimo ir įkainojimo Nr. S-20-8-41427 ir 2020-11-06 patvarkyme dėl turto realizavimo ir įkainojimo Nr. S-20-8-41431 nurodomo nekilnojamojo turto veiksmus bei šio turto realizavimą.
Grįsdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai nurodė, jog antstolis Irmantas Gaidelis 2020-11-06 patvarkymais dėl turto realizavimo ir įkainojimo nutarė įkainuoti ir realizuoti priverstine tvarka parduodant iš varžytynių pareiškėjų T. K. I. ir E. I. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai su šiais antstolio patvarkymais nesutinka, mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi pareiškėjo E. I. turtas yra įkainuotas 172 190,00 Eur, o pareiškėjos T. K. I. – 328 150,00 Eur. Pareiškėjų teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas gali būti jau parduotas varžytynėse dar iki skundo išnagrinėjimo, o turtą įgijęs varžytynėse asmuo gali jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismui patenkinus pareiškėjų skundą sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju Vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šalių tarpusavio konfliktas, įskaitant ir teisminius ginčus, vyko ilgą laiko tarpą, ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės vyko nuo 2016 metų, iki Lietuvos apeliacinis teismas 2020-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1018-450/2020 paliko Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 sprendimą nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiam Teismui 2020-10-28 nutartimi atsisakius priimti atsakovų (skolininkų) kasacinį skundą dėl bylos esmės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas nurodo, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjo skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), t. y. spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu tai yra suderinama su ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir esant išimtinėms aplinkybėms. Dėl to tokį prašymą teikiančiam asmeniui tenka papildoma įrodinėjimo našta išsamiai pagrįsti ne tik savo prašymo pagrindą, bet ir nurodyti argumentus, kurie leistų preliminariai įsitikinti, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones neišvengiamai kylantį neigiamą poveikį vykdymo proceso operatyvumui nusveria būtinybė išvengti situacijos, kuri kiltų, jeigu išieškojimo veiksmai toliau būtų tęsiami, tačiau antstolio atlikti veiksmai, dėl kurių paduotas skundas, būtų pripažinti neteisėtais (pvz., ginčo situaciją grąžinti iki neteisėtų veiksmų, jeigu tokie būtų konstatuoti, atlikimo buvusią padėtį).
Pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su antstolio Irmanto Gaidelio skundžiamais patvarkymais, nes turtas (duomenys neskelbtini) netinkamai įkainotas, skubama jį parduoti karantino metu, esant nepalankiai rinkos situacijai. Teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo trukmę, išieškotojos garbų amžių, teisminių ginčų trukmę, nemano esant pagrindą konstatuoti nei jog šioje situacijoje antstolio veiksmai buvo skuboti, nei kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus. Pareiškėjams nepateikus teismui konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jiems priklausančio turto vertė yra didesnė, negu nustatyta antstolio, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020 m. lapkričio 26 d. patys pareiškėjai pateikė prašymą antstoliui dėl turto pardavimo skolininkų surastam pirkėjui už 501 000 Eur, o skolininkų surastas pirkėjas pateikė patvirtinimą, kad už nurodytą sumą įsipareigoja pirkti turtą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia Pareiškėjų skundo argumentus dėl netinkamai nustatytos turto vertės ir priverstinio išieškojimo tariamo skubotumo (neva rinkos situacija pandemijos metu yra nepalanki turto pardavimui). Teismas dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas pats savaime negali būti siejamas su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu apsauginės priemonės nebūtų pritaikytos. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išieškojimo vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl esą nepalankios rinkos situacijos dėl paskelbto karantino, t.y. iš esmės neapibrėžtam laikui, būtų neproporcinga priemonė.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakoma. Be kita ko, teismo vertinimu, patenkinus pareiškėjų prašymą nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nebūtų suinteresuoti greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, dėl minėtos priežasties būtų pažeistos suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai. Nurodytais motyvais pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, 334 str. 2 d. 1 p.,335 straipsnio 1 dalimi, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje e2YT-39590-1014/2020, kuria pareiškėjų E. I. ir T. K. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta priimti ir priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.
Pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.