- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- 1-851-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01832-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. D. 2023 m. sausio 14 d. apie 4.15 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio dieną vartojo degtine su drauge ir jos pažįstamais, vėliau važiavo namo iš Naujosios Vilnios. Vairuodamas automobilį po alkoholio vartojimo jautėsi gerai. Įvykis įvyko dėl savijautos ir aplinkybių šeimoje, nes jo santykiai su žmona byra, einama link skyrybų. Norėjo pasinaudoti taksi paslaugomis, bet neturėjo pakankamai lėšų, o pasiskolinti iš sugėrovų neturėjo galimybės, nes prasidėjo konfliktas. Jam gėda dėl šio įvykio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos B. D. atsakomybėn. Apie šį įvykį kalbėjosi su motina. Motina gyvenime yra jam pavyzdys, autoritetas, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), buvo gerbiama kaip žmogus ir kaip specialistas. Per 30 metų vairavimo stažo jam toks atvejis pirmas, nėra teistas, nelinkęs pažeidinėti įstatymų. Dėl saikingo alkoholio vartojimo problemų neturi. Jo finansinė padėtis nėra gera, todėl prašo konfiskuoti dalį automobilio vertės. Automobilis priklauso jo motinai, bet jis yra valdytojas, motina šiuo automobiliu nesinaudoja. Registravo automobilį motinos vardu, nes buvo pigesnis draudimas.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja B. D. parodė, kad prašo atleisti sūnų E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybei. Su sūnumi dviese gyvena pusę metų. Dėl šio įvykio visa šeima buvo šoke, nes sūnus niekada piktybiškai nevartojo alkoholio. Ji neigiamai žiūri į tokios nusikalstamos veikos padarymą, mano, kad reikėjo kviesti taksi. E. D. paveikė sunki padėtis su žmona, jis yra vedęs ir turi vaiką. Automobiliu „Honda Accord Tourer“ naudojasi E. D., nuveža ją, kur reikia. Su sūnumi yra artimi ir turi pasitikėjimą, tiki, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Psichologiškai darys teigiamą poveikį sūnui, kalbėsis su juo. Šiai dienai ji nedirba, gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. D. parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. po 20.00 val. atvažiavo pas savo draugę, kuri gyvena Naujoje Vilnioje. Pas draugę buvo jos trys bendradarbiai, kurie jau buvo visi išgėrę. Jis prisijungė prie jų ir visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis vartojo degtinę. Tuomet jo draugės du bendradarbiai išėjo namo, o jis su drauge ir jos kita bendradarbe liko. Kai liko trise, įvyko žodinis konfliktas, jos pradėjo tyčiotis iš jo. Jis susinervino ir nusprendė išvažiuoti namo. Išėjo iš buto ir atsisėdo į savo automobilį „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti link namų. Išvažiavo ir važiavo Stepono Batoro g., Vilniuje. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Pirmu pūtimu jam nustatė 2,40 prom,, antru pūtimu – apie 2,20 promilių. Tada jis prisipažino, kad gėrė. Labai susijaudino, susinervino, atsimena, kad prašė pareigūnų nefiksuoti to, kad vairavo neblaivus. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, pirmą kartą taip pasielgė, nepateisina savo tokio elgesio, yra gėda, apgailestauja, kad taip pasielgė, blogai dėl to jaučiasi (b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 14 d. dirbo ir apie 4.15 val. patruliuojant Vilniaus mieste, Stepono Batoro g., važiuojant link Vilniaus pusės, pastebėjo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vairuodamas automobilį vinguriavo po visą važiuojamąją kelio dalį. Nusprendė sustabdyti minėtą automobilį ir patikrinti vairuotoją. Sustabdžius automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, E. D., kuris paaiškino, kad alkoholio nevartojo ir važiuoja nuo Parko g. Bendraujant nuo E. D. sklido alkoholio kvapas, jis buvo pasimetęs, matėsi, kad yra sunerimęs. Buvo nuspręsta patikrinti E. D. blaivumą. Patikrinus E. D. alkotesteriu, pirmu pūtimu, 4.24 val., buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas, o 4.40 val., antru pūtimu, buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. E. D. dėl to, kad vairavo neblaivus, sutiko (nors neblaivumo nustatymo akte paraše „nesutinku“, priežasties parašyti negalėjo dėl ko nesutinka) ir gailėjosi, labai susinervino, pergyveno, kad taip padarė, verkė. Jis vis prašė nefiksuoti to, kad jis vairavo neblaivus. E. D. buvo paaiškinta, kad viskas yra užfiksuota policijos pareigūnų dėvimomis kameromis (past. – „Bodycam“), alkotesterio rodmenimis, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad automobilis bus nutemptas į saugomą aikštelę. Automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 14-17).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 14 d. 4.24 val. E. D. nustatytas 2,40 prom. girtumas, tą pačią dieną 4.40 val. nustatytas 2,21 prom. girtumas (b. l. 31-33).
VšĮ ,,Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Honda Accord Tourer“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 5 630 Eur (b. l. 39).
VĮ ,,Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra B. D., o valdytojas – E. D. (b. l. 35-36).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas – 2023_0114_042128_058. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:21:26. Vaizdo įrašo trukmė –05:02. Policijos pareigūnas: „laba vakarą, Vilniaus reagavimo valdyba, specialistas J., vairuotojo pažymėjimą pateikit“. Policijos pareigūnas: „iš kur važiuojam?“. E. D.: „Iš Naujosios Vilnios“. Policijos pareigūnas: „alkoholio vartojot?“. E. D.: „ne“. Policijos pareigūnas: „ne?“. E. D.: „ne“. Policijos pareigūnas: „nu E. tai mes jus įspėjom, kad nevairuotumėt, mes gi pas jus buvome atvažiavę ..einam pasitikrinsime alkotesteriu.. sakėte taksi kviesitės, tai kaip čia dabar gaunasi.. tai kam man meluojate kad negėrėte alkoholio.. po visą kelią svaidotės, sakėte taksi kviesitės.. pastovėkite lauke, gerai?“. Policijos pareigūnas: „daug gėrėte?“. E. D.: „ne“. Policijos pareigūnas: „kiek tas ne?“. E. D.: nesigirdi ką sako. Policijos pareigūnas: „taigi sakėte taksi kviesitės, tai kaip čia taip gaunasi?“. E. D.: „sakiau...yra..“. Policijos pareigūnas: „įspėju, esat filmuojamas, taip kad... E. D.: „bliambački vyrai nu nereikia, bliamba, nu ir taip..“. Policijos pareigūnas: „pučiam, kaip balioną“. E. D. pučia, tačiau jam nepavyksta iš pradžių. Policijos pareigūnas: „taigi sakėm E. nu kam.. taigi taksi sakėte kviesitės, tai kaip čia dabar taip gavosi?“. E. D.: „neatvažiavo“. Policijos pareigūnas: „kaip neatvažiavo, taksi neatvažiavo? ar bratelnikas neatvažiavo kaip sakėt“. E. D.: „nu neatvažiavo“. E. D. pučia vėl. Policijos pareigūnas: „2,40..baudžiamoji atsakomybė, lauksime antro putimo“. Policijos pareigūnas: „dabar lauksime 15 minučių, po 15 minučių tikrinsime jūsų girtumą, neblaivumą“. Toliau policijos pareigūnas pildo alkotesterio rezultatus į žurnalą. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_042629_059. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:26:27. Vaizdo įrašo trukmė – 05:00. Policijos pareigūnas pildo žurnalą. Kitas pareigūnas tikrina E. duomenis, kur jis dirba, administracinius nusižengimus. E. D. prašo jo nefilmuoti, pareigūnai paaiškina, kad jie privalo ir tai matys tik pareigūnai. Toliau pareigūnai tikrindami E. D. duomenis klausia jo apie turimus automobilius, apie tai kur jis keliauja. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_043128_060. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:31:26. Vaizdo įrašo trukmė – 05:00. Pareigūnai toliau klausia E. D. apie tai, kur jis keliavo, paaiškino, kad dabar negalės ilgai važinėti. Pareigūnai klausia E. kuo jis dirba mokykloje, E. D. paaiškina, kad budėtoju-sargu. E. D. prašo pareigūnų, kad jie nefiksuotų to, kad jis vairavo girtas. E. D. nervinasi, prašo pareigūnų vis, vis sako: „vyrai, vyručiai, brangieji prašau“. Pasakoja apie paskolą, kad jam mokėti, kad darbo neturės, nes dirba ir pavėžėju. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_043627_061. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:36:25. Vaizdo įrašo trukmė – 05:00. E. D. pradeda verkti, kad neišsimokės dabar paskolos, prašo pareigūnų nefiksuoti. Policijos pareigūnai jį ramina, paaiškina, kad neatsakingas poelgis, reikės atsakyti, viskas yra gerai. Pareigūnai duoda E. D. pūsti antrą kartą. Policijos pareigūnas: „2,21, baudžiamoji“. Policijos pareigūnas: „antru pūtimu 2,21“. Pareigūnas pildo žurnale alkotesterio rezultatus. E. D. prašo vis nefiksuoti. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_044126_062. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:41:24. Vaizdo įrašo trukmė – 05:00. Pareigūnas pildo žurnalą. E. D. prašo pareigūnų, kad nefiksuotų tai, kad jis važiavo neblaivus. Pareigūnai paaiškina, kad viskas, viskas nufilmuota, be to jie E. įspėjo prieš tai, ir E. pasakė, kad kvies taksi. Pareigūnai paprašė ištraukti iš automobilio raktelius, jis tai padaro ir duoda raktelius pareigūnams. E. D. verkia, prašo nuolat nefiksuoti. Pareigūnai paaiškina, kad viskas yra užfiksuota ir policijos pareigūnų dėvimomis kameromis (past. – „Bodycam“), ir alkotesterio rezultatais. Pareigūnai paskutinį kartą įspėja. E. D.: „aš durnas, aš kaltas žinau, aš nesakau kad nekaltas“. Pareigūnai sako jam palaukti, kol viską užpildys. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_044625_063. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 04:46:24. Vaizdo įrašo trukmė – 04:05. Pareigūnai pildo dokumentus, taip pat nufotografuoja automobilį iš išorės ir vidaus. E. D. pasirašo dokumentus. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_050215_064. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 05:02:13. Vaizdo įrašo trukmė – 05:02. Toliau pareigūnai nurodo E. D., kad atliks testą. Policijos pareigūnas: „E. prieš kiek laiko vartojote alkoholį? nu kiek, pora valdų, valandą, pusvalandis?“. E. D.: „prieš (nesigirdi)“. Policijos pareigūnas: „tai kokią 12 nakties“. Toliau pareigūnas nurodo E. D. eiti tiesia linija koją už kojos, tada užsimerkti ir paliesti nosies galiuką dešine ranka, vėliau kaire ranka. Policijos pareigūnas: „Taip, E. sutinkate su savo rodmenimis kiek įpūtėte 2.40 ir 2..2..“. E. D.: „sutinku, nu ką aš..“. Policijos pareigūnas: „tada rašykite sutinku su rodmenimis“. E. D. mėtosi, prašo nefiksuoti, verkia. Klausia kas bus jei nesutiks. Pareigūnas paaiškina, kad čia yra jo pasirinkimas. Galiausiai E. D. pasirašo, kad nesutinka. Pareigūnas paaiškina, kad E. D. turi parašyti dėl ko nesutinka. Daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas – 2023_0114_050716_065. Vaizdo įrašo data – 2023 m. sausio 14 d. 05:07:14. Vaizdo įrašo trukmė – 05:00. E. D. toliau prašo nefiksuoti dėl to, kad jis vairavo neblaivus (b. l. 57-61).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, kaltinamojo E. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. parodė, kad įvykio dieną degtinę vartojo su drauge ir jos pažįstamais. Vėliau važiavo namo iš Naujosios Vilnios. Vairuodamas automobilį po alkoholio vartojimo jautėsi gerai. Įvykis įvyko dėl savijautos ir aplinkybių šeimoje, kadangi jo santykiai su žmona byra, einama link skyrybų. Norėjo pasinaudoti taksi paslaugomis, bet neturėjo pakankamai lėšų, o pasiskolinti iš sugėrovų neturėjo galimybės, kadangi prasidėjo konfliktas. Tokie kaltinamojo E. D. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 73-74). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. J. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolai, policijos registro išrašas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2023 m. sausio 14 d. apie 4.15 val., Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad kaltinimas suformuotas ydingai, nurodant perteklines ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui nereikšmingas aplinkybes. Kaip antai, alkotesterio pavadinimas, patikros sertifikato numeris, abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai ir kt. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslintinas iš jo pašalinant perteklines aplinkybes. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. Teismas patikslina, jog kaltinamajam nustatytas 2,21 prom. neblaivumas, nes kaltinamajame akte nurodytas abiejų patikrinimų metu nustatytas neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju užtenka inkriminuoti nustatytą mažesnį neblaivumo laipsnį. Tai neturi reikšmės kaltinamojo kaltei ar veikos kvalifikavimui.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis E. D. ir laiduotoja B. D. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį B. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką E. D. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 109-110), baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs (b. l. 104-108), dirbantis (b. l. 111-112), darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
Kaip minėta anksčiau, teismas nustatė vieną E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. D. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, E. D. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Šiuo atveju atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina B. D. Teismas nustatė, kad B. D. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, jos teigimu, šiuo metu gyvena kartu su E. D., juos sieja artimi ryšiai, supratimas, pasitikėjimas. B. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl šio įvykio visa šeima buvo šoke, nes sūnus niekada piktybiškai nevartojo alkoholio. Ji neigiamai žiūri į tokios nusikalstamos veikos padarymą, mano, kad reikėjo išsikviesti taksi. Su sūnumi turi artimus santykius ir pasitikėjimą, tiki, kad toks elgesys daugiau nepasikartos. Psichologiškai darys teigiamą poveikį sūnui, kalbėsis su juo. Iš atitinkamo B. D. prašymo galima spręsti, kad ją su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie kartu gyvena, dažnai bendrauja, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje B. D. kaltinamojo elgesiui galės daryti pozityvią įtaką.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja B. D. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai bendrauja, yra jo motina (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas netaikant užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. E. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.
Teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis E. D., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,21 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, šiek tiek nesiekiantis maksimalios vidutinio girtumo ribos, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. sausio 18 d.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje E. D. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju jokia bausmė E. D. neskiriama, nes jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą ne tik tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė, tačiau ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio E. D. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne E. D., o jo motina B. D., tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad E. D. yra minėtos transporto priemonės valdytojas (b. l. 35-36).
Be to teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas automobilis realiai priklauso ne B. D., o E. D. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu E. D. nurodė, kad jo motina automobiliu nesinaudoja, automobilį registravo motinos vardu, nes buvo pigesnis draudimas, todėl nors ir automobilis priklauso jo motinai, tačiau valdytojas yra jis. Laiduotoja B. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobiliu „Honda Accord Tourer“ naudojasi E. D. ir nuveža ją, kur reikia. Taigi, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu tai, kad nors automobilis registruotas B. D. vardu, tačiau ji pati šiuo automobilio nesinaudoja, juo realiai naudojasi E. D. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju faktinis automobilio „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir vienintelis jo valdytojas yra E. D., todėl šis automobilis „Honda Accord Tourer“ konfiskuotinas valstybės nuosavybėn. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė E. D. padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos (b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu E. D. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Accord Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
E. D. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.