Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-22 · Byla Nr. M1-760-805/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
M1-760-805/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Nukentėjusysis
O. K.
Advokatai
Alfredas Besusparis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-760-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09389-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.10.1; 2.10.11 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 22 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant G. J.,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei G. K.,

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. K., jo gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui,

nukentėjusiajam O. K.,ekspertei J. Z. R.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turinčiam profesinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baudžiamoji byla perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., nes jis 2019 m. kovo 6 d. apie 13.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su tėvu O. K. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į nugarą, taip mušdamas šeimos nariui – tėvui O. K. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad A. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo ir negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, savo veiksmų esmės nesupranta ir negali jų valdyti, negeba duoti teisingų parodymų apie nusikaltimo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme (b. l. 64-66). Byloje jo interesus atstovauja gynėjas advokatas Alfredas Besusparis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusysis O. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jo ir A. K. 2019 m. kovo 6 d. po tėvo metinių, į vakarą, apie 16-17 val. įvyko konfliktas dėl sūnaus per ilgų plaukų. Nukentėjusysis buvo užsisukęs kuomet A. K. jam trenkė į nugarą inkstų srityje. Smūgis buvo stiprus, nuo skausmo jis nukrito ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo. Visa tai įvyko jų įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios antrame aukšte yra gyvenamosios patalpos. Dabar jose abu gyvena susitaikę. Tą kartą jis sūnaus paprašė, kad apsikirptų, tačiau šis nenori vykdyti prašymų, dėl ko kartais būna piktas. Nori, kad sūnus tvarkytųsi išvaizdą, normaliai atrodytų, netriukšmautų, lankytųsi pas gydytojus. Jis sakė sūnui, kad gydytųsi, nori, kad sūnus suvoktų, kad už smurtą atsakys ir ateityje nederamai nesielgtų. Nurodė, kad jis prižiūri A. K., jo motina T. K. šaltuoju metų sezonu gyvena kitur. Būna kaskart A. K. pykčio proveržiai, užpyksta jis ko nors paklaustas, neadekvačiai sureaguoja. Sūnus vartoja jam paskirtus vaistus. Galimai nuo kai kurių jam būna bloga, po jų valandą prašo jo nejudinti, po to ateina. Iš to supranta, kad nuo vaistų poveikio tam tikrą laiko tarpą jaučiasi negerai. Dėl sūnaus suduoto smūgio pas ekspertus nuvykęs nebuvo, tik gydytojos jį apžiūrėjo, didelių liekamųjų reiškinių likusių nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis pats niekur nedirba, turi invalidumą dėl širdies nepakankamumo, dėl ko nedarbingumo dėl sumušimo jam nereikėjo. A. K. baigęs (duomenys neskelbtini), sutvarko kompiuteriu dokumentus. Sūnus pergyveno po konflikto. Santykiai tarp sūnaus ir jo biologinės motinos nutolę, jis faktiškai užaugo pas juos, yra ryšys su močiute, su kuria kartais taip pat sukonfliktuoja dėl pastarosios garbaus amžiaus ir skirtingo situacijos supratimo bei vertinimo, šiuose namuose A. K. gyvena daugiau nei dešimt metų. Kai sūnus negerdavo vaistų, dažnai būdavo smurtinių veiksmų, po gydymosi (duomenys neskelbtini) jis pasikeitė, tapo paslaugus. Paaiškino, kad T. K. yra nukentėjusiojo motina, ji garbaus amžiaus, turinti sveikatos problemų, kurią jis pats globoja, senelė nenori, kad nubaustų anūką, todėl ir sako nieko nemačiusi.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė J. Z. R. paaiškino, kad A. K. ekspertizę atliko 2019 metų gegužės mėnesį. Nurodė, kad A. K. 2016 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis penkis kartus gydytas ligoninėje, nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. Ligos eiga nepertraukiama. Yra iš jo pusės nusistatymas prieš tėvą, konfliktai senoki, to pasėkoje 2019 m. kovo 6 d. trenkė tėvui kumščiu į nugarą, aiškindamas, kad tėvas yra įžūlus, duoda jam neteisingas pastabas dėl išvaizdos. Jis sudavė tėvui dėl (duomenys neskelbtini). Kritikos savo veikai A. K. neturi. Būdingi (duomenys neskelbtini), reiškia tėvui pretenzijas. A. K. serga (duomenys neskelbtini), todėl nuspręsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmės suprasti negalėjo, šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), savo veiksmų esmės taip pat nesupranta ir jų valdyti negali. Rekomenduoja paskirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Pakankamas ambulatorinis gydymas, pavojingumo nėra. Nors šiuo metu jis vartoja vaistus, tačiau elgiasi neadekvačiai, galbūt vaistų yra per mažai. Prognozinė pasveikimo galimybė nėra tikėtina, tačiau paskirtų vaistų vartojimas pagerins jo būseną.

Teismo posėdyje asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. K. gynėjas advokatas Alfredas Besusparis nurodė, kad A. K. pažadėjęs gydytis ligą, lankytis pas gydytoją, naudoti paskirus vaistus. Jam atstovas paaiškino, kad gydymo trukmę apspręs gydytojai, juo labiau, kad tai daugumos jaunų žmonių liga. Po tam tikro laiko gydytojai turės galimybę kreiptis dėl gydymo nutraukimo, kadangi vartojant vaistus gali būti pasiekta pasveikimo stadija.

2019 m. kovo 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotonuotraukose užfiksuota (b. l. 8-10, 11-13), kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme matomas gyvenamasis namas, koridoriaus bendras vaizdas, virtuvės patalpa. Apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta ir nepaimta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. K. parodė (b. l. 28), kad jos sūnaus O. K. sūnus A. K., kuris yra pilnametis, gyvena kartu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji pensininkė, jai buvo trys insultai, dėl ko sveikatos būklė yra labai sunki, sunkiai vaikšto, todėl namuose jai padeda A. K.. Jie vienas kitu, kiek pajėgia, rūpinasi. A. K. paduoda vaistus, valgyti. O. K. gyvena atskirai, jis nelabai sūnumi rūpinasi. A. K. motina juo visai nesirūpina, nesidomi, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nematė, kad kada A. K. būtų sudavęs smūgį savo tėvui O. K., todėl apie šį įvykį nieko paaiškinti negali. Negali atstovauti savo anūkui ar kitaip jam padėti, nes pati nesugeba savimi pasirūpinti dėl blogos sveikatos būklės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. nurodė (b. l. 84-85), kad apie 4 metus gyvena kartu su senele T. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tėvas O. K. gyvena atskirai ir juo nelabai rūpinasi, būna užsiėmęs. Ne visada sutaria su tėvu, kartais tarp jų būna konfliktai, nes tėvas yra „naglas“, kartais veja jį iš namų. Tėvas jo neišlaiko, neduoda pinigų pragyvenimui. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 6 d., dienos metu, su tėvu O. K. ir senele važiavo į kapines, po ko grįžo į namus pas senelę. Namuose tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas ant kito rėkė. Pietų metu būnant virtuvėje, kai tėvas užrėkė ant jo ir pradėjo jį vyti iš namų, jis nesusivaldė ir tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį tėvui į nugarą. O. K. nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų ir pradėjo dejuoti, rėkti, kad iškvies policiją. Tuomet jis pabėgo, o tėvas iškvietė policiją. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, taip pasielgė, nes jį išprovokavo. Vartojęs alkoholio šio konflikto metu nebuvo.

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. K. prokuroro nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tarpusavio konflikto su tėvu O. K. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į nugarą, nuo ko šis nukrito ant grindų, taip mušdamas šeimos nariui – tėvui O. K. sukėlė fizinį skausmą. Taigi, visuma ištirtų įrodymų patvirtina, kad A. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui, todėl darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. į Prienų rajono Psichikos sveikatos centro įskaitą iki 2015 m. liepos 10 d. įrašytas nebuvo (b. l. 34), jis UAB „MediCA klinika“ registruotas nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje A. K. dėl psichikos sutrikimų gydytas penkis kartus (b. l. 44). 2019 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49) pažymėta, kad A. K. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertams pateikti klausimai nurodyti 2019 m. balandžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje (b. l. 62). 2019 m. gegužės 9 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota (b. l. 64-66), kad A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. kovo 6 d. apie 13.30 val. sirgo psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini). Jis dėl savo psichinės sveikatos būklės pavojingos visuomenei veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. K. serga psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu savo veiksmų esmės jis nesupranta ir jų valdyti negali. A. K. (duomenys neskelbtini). A. K. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį gydymą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą. A. K. dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo ir negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, negeba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme.

Remiantis BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką, todėl teismas jam gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų darymo. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; padarytos pavojingos veikos pobūdis; pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, įvertinus bylos faktinius duomenis ir nustačius, kad A. K. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu, konstatuota paprastoji šizofrenija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichinės sveikatos būklės jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. gegužės 9 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota, detales vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ekspertė J. Z. R., kuri, be A. K. psichinės sveikatos būklės, patvirtino ir parinktinos bei taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės pagal socialinį pavojingumą, kritikos nebuvimą, amžių, pasveikimo galimybę, turimus socialinius ryšius, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, rūšį, o būtent, - ambulatorinį priverstinį gydymą ir stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą. A. K. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį - ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į A. K. psichinę sveikatos būklę, kuri įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, vertinant tai, jog asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. K. gynėjas advokatas nurodė, kad A. K. pažadėjęs gydytis ligą, lankytis pas gydytoją, naudoti paskirus vaistus, nukentėjusysis taip pat pritaria, kad tokio pobūdžio priemonė yra pakankama, spręstina, kad dėl psichikos sutrikimo A. K. reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai, tad jam turi būti taikomos siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Iki nutarties vykdymo pradžios A. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90) (BPK 119-120 straipsniai, 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu.

A. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre.

Nutarties vykdymą dėl A. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pavesti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui, įpareigojant laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Pradėjus nutarties vykdymą panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o A. K. viešoji tvarka per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė