Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-167-964/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
2-167-964/2015
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00092-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
R. P.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-167-964/2015Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00092-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 113.1.; 116.4.;128.16.2. (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,dalyvaujant ieškovei S. P., jos atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. P. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. lapkričio 24 d. įregistruotą santuoką su atsakovu R. P. dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukros G. P., gim. 2013-01-09, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. P., priteisti iš atsakovo 720 EUR (po 60 EUR kas mėnesį) išlaikymo įsiskolinimą už metus, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. P. po 116 EUR kas mėnesį, mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, palikti ieškovei santuokinę pavardę – P. bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu, santykiai buvo neblogi, augino dukrą, tačiau vėliau santykiai pablogėjo. Atsakovas R. P. daugiau kaip metus nesirūpina šeima, neteikia jokio išlaikymo, paliko šeimą ir gyvena Vilniuje. Teigė, kad santuoka yra faktiškai nutrūkusi ir nėra pagrindo manyti, kad šeimos santykiai gali pasikeisti. Kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir ja nesirūpina, dėl šios priežasties prašė santuoką nutraukti ir nenustatyti termino susitaikymui, nes tai būtų neefektyvu ir pažeistų tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukros interesus. Kadangi atsakovas jau metus neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai, todėl prašo priteisti po 116 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymą bei 720 EUR išlaikymo įsiskolinimą už metus. Santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, gautas dovanas, savo asmeninius daiktus ieškovė pasiėmusi ir atsakovui jokių turtinių reikalavimų nereiškia. Kreditorinių įsiskolinimų ieškovė neturi, o apie atsakovo sudarytus sandorius teigia, kad nežinanti. Išlaikymo iš atsakovo nereikalavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę. Teigė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų buvo net keturis kartus kviesta policija, rašyti pareiškimai, tačiau sutuoktiniai susitaikydavo. Nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpino dukra, neauklėjo, pinigų jai išlaikyti neskyrė, ja nesidomėjo. Šiuo metu atsakovas gyvena Vokietijoje. Ieškovė dėjo pastangas surasti atsakovą bei informavo apie bylos iškėlimą. Ieškovė gauna 15 EUR išmoką vaikui ir artimiausiu metu turėtų gauti po 130 EUR socialinę pašalpą kas mėnesį. Jai padeda tėvai, nes kol kas nedirba. Išlaikymo įsiskolinimui per mėnesį iš atsakovo prašo mažesnės sumos, nes vaikas buvo mažesnis, taigi ir pinigų reikėjo skirti mažiau. Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, todėl ir išlaikymui skirti reikia daugiau pinigų. Dukra sveika, jokių specialių poreikių neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai (b. l. 39-41, 43).

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad S. P. kartu su dukra gyvena jos motinos namuose. Namai šildomi krosnimi, kambariuose trūksta tvarkos, buitinės sąlygos kuklios, tačiau būtiniausius daiktus šeima turi. S. P. pagal galimybes stengiasi rūpintis dukra, jos sveikata, siekia užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Iki šiol didesnė buities tvarkymo, vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo pareiga teko S. P., kurios vienintelės pajamos - 15 EUR gaunama socialinė pašalpa ir jokių papildomų pajamų ji negauna. R. P. kartu negyvena. Jis dirba UAB „Elito langai“. Nors tėvas gauna pajamų, tačiau pajamas išleidžia savo reikmėms tenkinti. Jis nesidomi dukra, neauklėja jos, neteikia išlaikymo. Teigė, kad R. P. yra sveikas, darbingo amžiaus ir privalo teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai bei siekti užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas. Nurodė, kad S. P. šeima neregistruota Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, taip pat skundų dėl dukros nepriežiūros S. P. šeimoje skyrius nėra gavęs. Pritarė, kad G. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su S. P., kadangi motinos ryšys su dukra artimas, glaudus. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad ieškovė viena augina vaiką, atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, nesirūpina ja, nors yra darbingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos LR CK straipsniuose (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (LR CK 3.61 str. 1 d.). LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (LAT CBS 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-117/2007; LAT CBS 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2008).

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino sutuoktine, neprisidėjo prie šeimos kūrimo materialiai – šias aplinkybes patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 24), piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, paliko šeimą ir daugiau, nei metus, ja nesurūpina. Darytina išvada, kad bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Byloje nėra faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, įstatymo nustatyta prezumpcija nepaneigta, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, santuoka, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametė dukra G. P. nuolat gyvena su motina jos tėvų namuose, yra motinos prižiūrima ir išlaikoma, gyvenamoji aplinka yra kukli, tačiau saugi ir atitinka jos interesus bei poreikius, tarp mergaitės ir motinos yra artimas, glaudus ryšys (b. l. 24). Tuo tarpu gyvenimas su tėvu, teismo vertinimu, akivaizdžiai prieštarautų jos interesams. Taigi, ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas, geriausiai atitinka mergaitės interesus, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl jis tenkintinas.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka LR CK 3.192 str. 1 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė, net ir klausiama teismo posėdžio metu, nenurodė, kiek pinigų skiria dukrai išlaikyti per mėnesį, todėl teismas, atsižvelgdamas į pareigą užtikrinti vaiko interesus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio vaiko išlaikymui kriterijumi ir (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) atsižvelgia į tai, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas dukrai šį kriterijų atitinka, pusės minimalios mėnesinės algos dydžio neviršija (nesiekia). Kartu teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas, atsižvelgiant į vaiko amžių (2 metai), gerą jo sveikatos būklę, yra pakankamas jam išlaikyti ir vaiko teisių nepažeidžia.

Ieškovė turi vieną vaiką, jos šiuo metu visas gaunamas pajamas sudaro 145 EUR per mėnesį jai ir vaikui skiriamos socialinės pašalpos, ieškovė ir jos dukra yra įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 8), gyvena savo motinos namuose, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 10-11), sveikatos problemų, trukdančių dirbti, nėra. Atsakovas iki 2015 m. vasario pabaigos dirbo UAB „Elito langai“ (b. l. 24-25, 28), remiantis ieškovės paaiškinimais, jis šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, trukdančių jam dirbti, byloje nėra. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nors atsakovas gauna pajamų, tačiau pajamas išleidžia savo reikmėms tenkinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abu tėvai turi panašias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, tai, kad išlaikymo savo nepilnametei dukrai jis neteikė vienerius metus, taip pat tai, kad daugiau jis išlaikytinių neturi (ieškovės teigimu, tai paneigiančių duomenų byloje nėra), darytina išvada, kad iš jo nepilnametės dukros Gintarės išlaikymui turi būti priteisiama po 116 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės bei 720 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimas už dvylika mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Remiantis LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Lietuvos CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, o teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsakovui suteiks galimybę bendrauti su vaiku tiek, kiek norės, todėl teismas bendravimo bei auklėjimo su nepilnamete dukra konkrečios tvarkos nenustato ir tai atitinka jos interesus.

Dėl kitų reikalavimų

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti pavardę, turėtą santuokos metu, jai paliktina pavardė – P. (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovei nepageidaujant išlaikymo iš atsakovo, išlaikymas nepriteistinas.

Sutuoktiniai jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, susijusio su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįgijo, duomenų apie bendras prievoles nėra, todėl klausimas dėl turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo nesprendžiamas.

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2014-12-23 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02755), todėl pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 104 EUR (41 EUR+63 EUR) žyminis mokestis ir 3,77 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Pagal LR CPK 99 str. 2 d. iš atsakovo taip pat priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei S. P., išlaidos – 96,66 EUR (b. l. 29).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5076, nutraukti dėl R. P. kaltės.

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina S. P..

Priteisti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 EUR (vieną šimtą šešiolika eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-17) iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 720 EUR (septynių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo dukrai G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 12 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti S. Pilipienę, a.k. (duomenys neskelbtini), dukrai G. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – P., atsakovui – P..

Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 104 EUR (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 3,77 EUR (tris eurus, 77 ct) pašto išlaidų į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660 bei 96,66 EUR (devyniasdešimt šešis eurus, 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė