Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (44-46, 78-79, 82 b. l.). Byloje 2013-12-04 buvo priimta nutartis dėl atsakovo E. K. paieškos. Paieška nedavė rezultatų (32, 36, 37, 38, 40, 41, 42 b. l.), todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui ieškovės atstovės prašymu bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jam pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu (44-46 b. l.). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors liudytojos D. A. parodymais, ji savo sūnų apie iškeltą bylą informavo. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo užsitęsus bylos procesui dėl atsakovo skelbtos paieškos bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 str., 378 str., 388 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jai procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (69-71, 80-81, 83 b. l.), nes jos gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis ji deklaravo išvykimą į užsienį (71 b. l.), atsiliepimas nepateiktas, prašymų negauta.

Liudytoja D. A. parodė, kad atsakovas E. K. yra jos sūnus, o ieškovė J. V. yra jos sūnaus buvusi draugė, su ja, kaip su galimo anūko motina, palaiko ryšius, santykiai normalūs. Šių metų liepos mėnesį bus jau treji metai, kaip jos sūnus E. K. gyvena ir dirba Anglijoje, grįžti nesiruošia. Išvykimo į užsienį nedeklaravo. Jis yra alkoholikas, užgeria. Tiki, kad A. V. yra jos anūkas. Ieškovė su jos sūnumi draugavo apie 3 metus, pas ją ateidavo abu kartu. Kad ieškovė laukiasi, sužinojo iš sūnaus. Kai jie gyveno kartu, labai pykdavosi, susipykdavo, gyvendavo atskirai, vėl sueidavo gyventi kartu. Sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, jos sūnus išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), į užsienį vykti dirbti jis jau planavo seniai. Jie negalėjo būti kartu dėl charakterių neatitikimo. Anūką pamatė tik gimusį, jai pranešė ieškovė. Anūko neremia materialiai, nes jos mėnesinės pajamas mažos: dirba puse etato (duomenys neskelbtini, darbo užmokestis per mėnesį nesiekia 700 Lt, nuomojasi butą, turi 14 m. vaiką, kurį turi išlaikyti. Žino, kad atsakovas turi dar du vaikus: L. K., gimusį 2001 metais, jam dabar 12 metų, ir Latvijoje gimusį R. K., gimusį 2005 metais. Su M. K. jos sūnus yra santuoką nutraukęs, kur ji dabar yra, nežino, nepalaiko ryšių, o su Renato mama nebuvo susituokęs. Iš pradžių jos sūnus materialiai rėmė abu vaikus, bet kai jam su jais neleido susitikti, nustojo remti. Žino, kad ne paskutinius, o priešpaskutinius draugystės metus jos sūnus su ieškove vyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu. Jeigu turėtų lėšų, ji paremtų galimą anūką, nemąsto, ar tai anūkas. Latvijoje jos sūnus pripažino tėvystę, o čia vis žadėjo atvykti iš Anglijos ir pasidaryti DNR, bet taip ir neprisiruošė. Kai gimė anūkas, sūnus dar skambindavo jai ir ieškovei. Jis turėjo draugą P.. Byloje esančioje nuotraukoje yra jos sūnus. Sūnaus močiutė A. S. į teismo posėdį atvykti negalės, nes ji sunkiai vaikšto, dėl amžiaus jai yra demecija, viskas rodosi, gali ką nors ne taip pasakyti.

Liudytoja D. Z. parodė, kad yra ieškovės draugė, daug metų su ieškove vasaromis dirbo Palangoje – prekyba užsiėmė, kartu gyveno, susitinka su ja ir (duomenys neskelbtini). Vieną vasarą su ieškove gyveno ir vaikinas, jo vardas E., pavardės nurodyti negalėjo, toks nedidelis, parodytoje nuotraukoje jis. Vėliau sužinojo, kad ieškovė laukiasi, jai ji pasakė, kad vaiko tėvas yra E.. Jie žadėjo tuoktis, bet tas vaikinas pabėgo. Paskutinę vasarą į Palangą jis ieškovės dirbti neleido, pavyduliavo, tą vasarą ji pastojo nuo jo, o prieš tai vasarą abu kartu buvo atvažiavę. J. pažįsta, susitikę pasišneka. Žino, kad E. jos vaiko materialiai neremia, nerašo, neskambina, nesidomi vaiku. Kai ieškovė tapo nėščia, jis pabėgo, iki tol viskas buvo gerai.

Liudytoja V. P. parodė, kad yra ieškovės motinos kaimynė, šiuo metu yra ir ieškovės kaimynė, nes ji su vaiku gyvena pas motiną Naisiuose. Nurodė, jog ji dirba Šiauliuose, tai ir anksčiau J. yra ne kartą sutikusi su vaikinu prie prekybos centrų (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, sutikdavo vis tuo pačiu vaikinu. Jis neaukštas, kresnas, plaukų nepamena, gal galva plika, veido bruožų neįsidėmėjo, bet į parodytą nuotraukoje vaikiną pagal kūno sudėjimą panašus. Jie abu kartu vieną kartą iki gimdymo į Naisius buvo atvykę pas ieškovės mamą. Kad J. laukiasi ir gimdys, o vėliau pagimdė- pasakė jos motina, ji sakė, kad vaikas nuo to asmens. Po gimdymo J. netrukus persikraustė pas savo motiną gyventi, o to vaikino nesimatė, sakė, kad jo nepavyksta rasti. Kiek ją su tuo vaikinu teko matyti, tai iš šono atrodė, kad tarp jų yra normalūs santykiai, konfliktų niekada nėra mačiusi, eidavo abu kartu normaliai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė Eglė Lazdauskienė nurodė, kad atsižvelgiant į neatimamą vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis byloje surinktais kitais įrodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo ryšį su motina- nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. gimė 2012-02-13, gimimo liudijime AA Nr. 799768 jo motina įrašyta ieškovė J. V.. Įrašo apie A. V. tėvą gimimo liudijime nėra (4 b. l.). J. V. ir E. K. susituokę nebuvo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad jos sūnaus A. V. tėvas yra atsakovas E. K..

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Bylos duomenimis atsakovas E. K. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tiksli jo gyvenamoji vieta nežinoma, jam procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdžius pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, į posėdžius neatvyko, prašymų teisme negauta, nors apie jo atžvilgiu iškeltą bylą jis žinojo, tai patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja D. A. (jo motina). DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvoje nėra, jo gyvenamoji ir darbo vietos (duomenys neskelbtini) nežinomos, todėl skirti byloje DNR ekspertizę ir ją atlikti atsakovui nedalyvaujant nėra galimybės, todėl pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Tai, kad atsakovas E. K. nuo 2009 metų pavasario bendravo su ieškove, patvirtina ieškovės paaiškinimai ir liudytojų D. A., D. Z. ir V. P. parodymai. Ieškovė J. V. nurodė, jog su atsakovu E. K. susipažino 2009 m. pavasarį per jo draugą, draugavo, po to išsinuomojo butą ir kartu apsigyveno, su atsakovu lankėsi Palangoje ir kartu gyveno, kol ji dirbo per vasarą, atsakovas ją paliko jai esant trečią mėnesį nėščiai. Su atsakovu buvo pas jo draugą P. gimtadienyje, ji jį supažindino su savo tėvais, o jis ją- su savo motina ir močiute, kartu pas juos lankėsi. Tai patvirtino liudytoja D. A., atsakovo motina, parodydama, kad jos sūnus su ieškove draugavo apie tris metus, kartu gyveno, buvo kartu nuvykę į Palangą, kur taip pat kartu gyveno, kol ieškovė dirbo, lankėsi pas ją namuose. Liudytoja D. Z. patvirtino, kad matė ieškovę kartu su atsakovu, jie kartu buvo Palangoje, ji žinojo, kad ieškovė laukėsi vaiko nuo atsakovo. Liudytoja V. P. taip pat patvirtino tą aplinkybę, jog matė ieškovę su atsakovu tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini, jie bendravo normaliai, nesipyko, matė ne kartą, todėl tiki ieškovės motinos žodžiais, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Pati ieškovė nurodė, jog pranešus atsakovui apie būsimą kūdikį, atsakovas buvo pasimetęs, neginčijo, kad yra tėvas, tačiau sakė, kad nėra sąlygų, dar nepasiruošęs kurti šeimos, žadėjo vykti į užsienį užsidirbti pinigų ir grįžti. Ji pateikė teismui fotonuotraukas su atsakovo E. K. ir sūnaus A. V. atvaizdais. Teisme apklaustos liudytojos D. A. ir D. Z. patvirtino, kad tai atsakovas, tas pats asmuo, su kuriuo bendravo ieškovė. Liudytoja V. P. nurodė, jog ji veido neprisimena, tačiau iš kūno sudėjimo sprendžia, kad tai tas pats asmuo. Iš ieškovės ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas, ieškovei pasakius, jog ji laukiasi jo kūdikio, iš karto dar su ja bendravo, jos nepaliko, su ja nustojo bendrauti jai esant nėščiai trečią mėnesį, žinodamas, kad teisme nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo, į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, noro atlikti DNR ekspertizę neišreiškė. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (102 b. l.) matyti, kad A. V. panašus į atsakovą E. K., tiek veido forma, tiek kūno sudėjimu. Kad atsakovas E. K. gali būti A. V. tėvas, o A. V. gali būti anūkas, patvirtina liudytojos D. A. parodymai. Kad atsakovas E. K. yra A. V. tėvas patvirtina ir pačios ieškovės parodymai, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, fotonuotraukas, atsakovo elgesį (neveikimą), sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, įrodytas, todėl nustatytina, kad atsakovas E. K. yra A. V., gim. 2012-02-13, tėvas (LR CK 3.147 str., 3.148 str.).

Pripažinus atsakovą E. K. nepilnamečio vaiko A. V. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad sūnus A. V. yra dviejų metukų amžiaus, darželio nelanko, yra sveikas, neturi specialių poreikų, būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 900 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 400 Lt per mėnesį, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 500 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui A. V. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui - 400 Lt (iš jų 196 Lt vien tik pieno mišiniui “Hipp”), aprangai - 125 Lt, nes sūnus greitai išauga rūbus ir avalynę, būstui – 125 Lt, higienos priemonėms, skalbikliams – 180 Lt, vaistams ir vitaminams – 30 Lt, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui - 50 Lt, kitoms išlaidoms: transporto išlaidoms – 20 Lt (1-2, 65-66, 73-75, 93-101, 106-107 b. l.). Ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinės išmokos ir užmokestis už atsitiktinius darbus, kurių bendra suma apie 600 Lt (5 b. l.), savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų pajamų ir santaupų neturi (7, 9 b. l.), nedirba, jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11-12 b. l.). Gyvena kartu su motina, jos name, esančiame Užuovėjos g. 8, Naisių k., Šiaulių r., be patogumų, būstas šildomas kietu kuru, kurį taip pat reikia įsigyti. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, vaiką jai išlaikyti padeda tėvai: remia tiek finansiškai, tiek daiktais.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, gyvena ir dirba Anglijoje, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui gera valia neteikia, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą.

Teismo iniciatyva nustatyta, kad atsakovas išvykimo į užsienio valstybę nėra deklaravęs (10, 19 b. l.), Lietuvoje niekur nedirba (18, 52 b. l.), tą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja D. A., nurodydama, jog jos sūnus gyvena ir dirba Anglijoje, tačiau dažnai vartoja alkoholį, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas (55 b. l.), jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (6, 8, 48, 49 b. l.), apie jo gaunamas pajamas teismui nėra žinoma (63 b. l.), išsituokęs, turi du išlaikytinius, t. y. du nepilnamečius vaikus: L. K., gim. 2001-09-13, ir R. K., gimusį 2005 metais (tiksli gimimo data ir duomenys apie tėvus teismui nežinomi) (58 b. l.). Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, į posėdžius neatvyko. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą, galimai dirbantis užsienyje, tačiau apie jo pajamas teismui nėra žinoma. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to CK 3.198 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Minėto straipsnio 1 dalyje aptariami atvejai, kai išlaikymas išieškomas ne vienam, o dviem ar daugiau vaikų. Ši norma taikoma neatsižvelgiant į tai, išlaikomi vaikai yra iš vienos ar iš skirtingų santuokų, ar yra nesantuokiniai. Esant dviem ar daugiau vaikų, taip pat vadovaujamasi principu “pagal poreikius ir galimybes”. Tačiau skolininko turtinė padėtis tokiu atveju gali neleisti priteisti visiems vaikams išlaikymo pagal tikruosius poreikius. Tokiu atveju kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius (tinkamai maitintis, apsirengti ir pan.). Orientaciniu kriterijumi šiuo atveju laikytinas minimalus gyvenimo lygis. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo ikimokyklinio amžiaus- dviejų metų amžiaus vaiko poreikiai šiuo metu siekia iki 900 Lt ir daugiau per mėnesį. Konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes ieškovė turi vieną išlaikytinį, o atsakovas- tris išlaikytinius, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus vaikai ir kurių poreikiai yra žymiai didesni nei ieškovės mažamečio sūnaus, ieškovė neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, atsakovas jo Lietuvoje taip pat neturi, apie užsienyje jo turimą turtą ar gaunamas pajamas teismas duomenų neturi, ieškovės vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi, apie kitų atsakovo nepilnamečių vaikų sveikatą teismas duomenų neturi. Be to, vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 600 Lt, kuriuos sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir užmokestis už atsitiktinius darbus) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaiko išlaikymui (kiekvienam šeimos nariui per mėnesį gali būti skiriama tik apie 300 Lt per mėnesį). Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, maksimaliai vaiko poreikių tenkinimui ieškovė nuo 2012 m. iki kreipimosi į teismą pagal savo gaunamas pajamas, nes ji nėra dirbanti, ką pati patvirtino teismo posėdyje, ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 300 litų kas mėnesį vaikui. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 600- 650 Lt per mėnesį suma. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio, be to, ieškovės šiuo metu ji yra šiek tiek geresnė, nes ji turi tik vieną išlaikytinį, be to, pati yra sveika, darbinga, todėl gali dirbti ir užsidirbti. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Jeigu tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis yra labai sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jam nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo E. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. V. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2013-10-14 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, pablogėjus atsakovo turtinei padėčiai, jis galės kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad nuo pat vaiko gimimo atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis tuo metu prisidėjo prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 350 Lt kas mėnesį atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius), į tai, kad suma yra protinga, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis turi kitų išlaikytinių, į tai, kad yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis neįgalumo ir galintis gauti didesnes pajamas, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą ir priteisia išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2012-02-13 iki 2013-10-13, skaičiuojant išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, viso 7000 Lt.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su vaiku ją sieja tvirti ryšiai, ji vaiką augina nuo gimimo ir daugiau laiko jį augina ir prižiūri viena, atsakovas nuo pat vaiko gimimo nėra vaiko matęs, su vaiku nebendrauja, neišreiškė noro jo aplankyti, su juo susitikti. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku, nei tėvo.

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (11-12 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2014-04-09 pažymą Nr. VI-619(7.2528) sudaro 766,80 Lt. Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (11-12 b. l.), iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 307 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. V., gim. 2012-02-13 Šiaulių m., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. V., gim. 2012-02-13 Šiaulių m., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., gim. 2012-02-13, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2013-10-14 iki vaiko pilnametystės ir 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-02-13 iki 2013-10-13.

Nepilnamečiui vaikui A. V., gim. 2012-02-13, skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo motiną J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. V., gim. 2012-02-13, nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 536,76 Lt (penkis šimtus trisdešimt šešis litus, 76 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 284,41 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 41 ct ) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nustatymo įregistravimui.