- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2-226-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00966-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos projektų studija“
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų studija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,LitCon“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos projektų studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3699-275/2019 pagal ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų studija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,LitCon“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Statybos projektų studija“ 424 735,12 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis, trečiasis asmuo UAB „Litcon“ ir atsakovė UAB „Statybos projektų studija“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2014/09/18-2, kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu trečiasis asmuo UAB „LitCon“ neįvykdys visų prievolių ar jų dalies pagal visus ieškovo trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ išduotus laidavimo draudimo raštus neviršijant 22 000 000 Lt (6 371 640,41 Eur) laidavimo sumos. Šioje laidavimo sutartyje šalys susitarė, kad trečiojo asmens UAB „LitCon“ prievolių neįvykdymo atveju atsakovė atsakys ieškovui solidariai ta pačia apimtimi, kaip ir trečiasis asmuo UAB „LitCon“, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą (sutarties 2 punktas). Atsakovė taip pat įsipareigojo po pirmo rašytinio ieškovo reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti ieškovui jo sumokėtas sumas pagal išduotus laidavimo draudimo raštus (sutarties 4 punktas). Ieškovo teigimu, po laidavimo sutarties pasirašymo ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė draudimo sutartis, jų pagrindu išdavė laidavimo draudimo raštus, įvyko draudžiamieji įvykiai ir ieškovas išmokėjo 424 735,12 Eur draudimo išmokas, kurių nei trečiasis asmuo UAB „LitCon“, nei atsakovė neatlygino, nepaisant rašytinių trečiojo asmens ir atsakovo įsipareigojimų. Todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovės kaip laiduotojos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Statybos projektų studija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Tvirtino, kad laidavimo sutartis yra negaliojanti, nes buvo sudaryta pažeidžiant jos vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetenciją. Vadovas vienasmeniškai sudaryti laidavimo sutartį neturėjo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė skirti pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
5. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Atsakovė UAB „Statybos projektų studija“ per teismo nustatytą terminą tripliko nepateikė. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Statybos projektų studija“ 424 735,12 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 199 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
6. Atsakovė UAB „Statybos projektų studija“ 2019 m. spalio 14 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 1-3), prašydama šį sprendimą panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
7. Prašymą grindė argumentais, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie tai, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsniu, nutarė ruoštis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Ji negavo ieškovo dubliko su priedais ir teismo pranešimo, kuriuo jai būtų nustatytas terminas triplikui pateikti. Pasak atsakovės, nepavykus jai įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės registracijos adresu, teismas procesinių dokumentų nepagrįstai neišsiuntė jos vadovui, nors turėjo tokią galimybę, kaip ir turėjo galimybę įteikti dokumentus kitu būdu, pavyzdžiui, paskelbiant viešai. Pažymėjo, kad laidavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetenciją, nes vadovas vienasmeniškai sudaryti laidavimo sutartį neturėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, prašė pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau teismas šio jos prašymo iš esmės nenagrinėjo ir dėl jo priimtame sprendime už akių nepasisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 nutartimi (b. l. 9-11) atsakovės UAB ,,Statybos projektų studija“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
9. Teismas nepagrįstais pripažino tokius atsakovės teiginius, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas dėl netinkamo atsakovės informavimo apie tai, jog teismas, vadovaudamasis CPK 227 straipsniu, ketina rengtis šios bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, ar kad atsakovei nebuvo įteiktas dublikas su priedais ir teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo.
Atsiliepimas
10. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė per nustatytą terminą, o pateikdama šį atsiliepimą nurodė adresą korespondencijai gauti – (duomenys neskelbtini), t. y. bendrovės buveinės registravimo adresą. Teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo atsakovei buvo išsiųstas atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu, tačiau du kartus grįžo su neįteikimo žyma. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų nurodžiusi kitą adresą, byloje taip pat nėra. Teismas pažymėjo, kad korespondencija bendrovėje turi būti tvarkoma taip, jog laiško siuntimas registruotu paštu pasiektų adresatą, todėl padarė išvadą, kad atsakovei apie byloje atliekamus procesinius veiksmus buvo pranešta tinkamai. Todėl, atsakovei nepateiktus tripliko, atsirado CPK 227 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti.
11. Pasisakydamas dėl tokių pareiškimo argumentų, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neišsprendė laidavimo sutarties galiojimo klausimo, kurį atsakovė kėlė savo atsiliepime į ieškinį, teismas pažymėjo, kad dėl tokios aplinkybės ir jos nereikšmingumo bylai buvo pasisakyta priimant sprendimą už akių. Teismas dar kartą pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia šioje byloje nebuvo pareikštas, sutartis nėra nuginčyta. Jokių naujų duomenų, kurie būtų pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą, atsakovė nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog nebuvo teisinių prielaidų priimti sprendimą už akių, taip pat atsakovės nurodyti motyvai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB ,,Statybos projektų studija“ atskirajame skunde (b. l. 13-17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą paruošiamųjų dokumentų būdu, dėl jai nežinomų priežasčių teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti.
13.2. Teismas neišnaudojo kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų – nebandė jų siųsti atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu ir / ar įteikti jų elektroninių ryšių priemonėmis.
13.3. Teismo išvada, kad atsakovei skirtus procesinius dokumentus pakako du kartus išsiųsti jos buveinės adresu ir kad toks pranešimas yra tinkamas, prieštarauja tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Atsiliepimas
14. Ieškovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime (b. l. 19-23) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė apie jos atžvilgiu pradėtą civilinę bylą žinojo, kadangi ieškinys jai buvo įteiktas, ji pateikė atsiliepimą, taip pat atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 5 d. nutarties. Visi procesiniai dokumentai buvo siųsti jos pačios nurodytu buveinės registravimo adresu. Atsakovė turėjo visas galimybes gintis viso proceso metu.
14.2. Atsakovė nė viename iš teismui pateiktų procesinių dokumentų nenurodė kito, nei jai buvo siunčiami, procesinių dokumentų įteikimo adreso.
14.3. Atsakovė pasirinktinai priima tik tuos procesinius dokumentus, kuriuos galima skųsti apeliacine tvarka ar prašyti juos peržiūrėti, taip ji akivaizdžiai siekia vilkinti procesą.
14.4. Teismų praktika, nurodyta atskirajame skunde, ir joje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi jie pateikti kitokių aplinkybių, nei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sprendimo už akių instituto paskirties
15. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
16. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
17. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat prašyme nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
18. Taigi, įstatymų leidėjo valia sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jai taikyti sprendimo už akių instituto, o teismo padaryta išvada dėl CPK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo sprendimui už akių priimti buvimo yra nepagrįsta. Priešingai, tripliko apeliantė nepateikė dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, jai nebuvo įteiktas ieškovės dublikas, pranešimas dėl tripliko pateikimo, nes teismas neišnaudojo visų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą, yra svarbia priežastimi bei pagrindu panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės Be to, teismas netyrė ir nevertino esminės aplinkybės, susijusios su laidavimo sutarties galiojimu, kurią ji nurodė atsiliepime į ieškinį. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.
20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.
21. Teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė įrodinėjo abi šias sąlygas. Ji teigė, kad sprendimas už akių net negalėjo būti priimtas, nes dublikas nepateiktas dėl svarbios priežasties – jai nebuvo įteikta 2019 m. liepos 22 d. nutartis, ieškovės triplikas ir pranešimas dėl dubliko pateikimo. Taip pat priimdamas šį sprendimą apeliantei už akių teismas netyrė ir nevertino jos atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, susijusių su laidavimo sutarties (ne)galiojimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės pozicija ir nei vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų bylos proceso atnaujinimui ir jo pakartojimui nenustatė.
22. Aptardamas apeliantės prašymo argumentus, jog laidavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant jos vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, kompetenciją, teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartis (nuginčijamas sandoris) nebuvo nei ginčijama, nei nuginčyta, o teismas nenustatė pagrindų konstatuoti šį sandorį niekiniu ir taikyti niekino sandorio pasekmes savo iniciatyva (CK 1. 79 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), taigi, laidavimo sutartis galioja. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja teismo išvados, jog tokia sąlyga, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, skundą grįsdama vien argumentais dėl teismo netinkamai atliktos informavimo pareigos, apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai, ir įvertina tik tai, ar egzistavo CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas teismo sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui (CPK 320, 338 straipsniai).
23. Atvejai, kuomet negali būti tenkinamas antrosios šalies prašymas priimti sprendimą už akių, išvardinti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
24. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad apeliantė apie procesinius veiksmus, kuriuos ji turėtų byloje atlikti, buvo informuota netinkamai ar pažeidžiant CPK nustatytas informavimo taisykles. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, pateikti išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui, priimant sprendimą už akių, aiškinimo ir taikymo. Atskirojo skundo faktinį pagrindą iš esmės ir sudaro citatos iš aptartos kasacinio teismo nutarties.
25. Kasacinis teismas nurodytoje byloje iš tiesų yra pateikęs išaiškinimus, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti ir kitas jam prieinamas protingas priemones, pavyzdžiui, išsiųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienių nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, tai, kad šaliai procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, neužkerta kelio, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą tokiai šaliai už akių. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
26. Aptariamoje byloje kasacinis teismas vertino tokias faktines aplinkybes: atsakovams procesiniai dokumentai buvo du kartus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytais jų adresais, vėliau jų vadovų adresais, tačiau nė karto nebuvo siųsti tos bylos ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais korespondencijos adresais. Nustatęs būtent tokią aplinkybę, kasacinis teismas ir priėjo prie išvados, kad toje byloje teismas neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, pažymėjęs, kad tokiu būdu nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie patį pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą.
27. Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje, kurioje pateiktais išaiškinimais be jokių išlygų remiasi apeliantė, viena vertus, bendrai pasisakyta dėl teismo pareigos imtis visų protingų ir prieinamų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, kita vertus, tos bylos faktinės aplinkybės neabejotinai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl toje byloje kasacinio teismo konstatuotas procesinių dokumentų įteikimo CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu, prieš tai neišnaudojus kitų teismui prieinamų priemonių, netinkamumas savaime nereiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje toks įteikimo būdas gali būti vertinamas kaip netinkamas šalies informavimas apie pradėtą procesą. Kitaip tariant, nagrinėjamos bylos atveju dokumentų apeliantei išsiuntimas vien jos buveinės įregistravimo adresu nereškia, kad nebuvo užtikrinta apeliantės teisė būti informuotai apie jos atžvilgiu pradėtą procesą.
28. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
29. Iš nagrinėjamos bylos proceso matyti, kad apeliantei skirti procesiniai dokumentai visada buvo siunčiami registruota pašto siunta jos buveinės įregistravimo adresu – (duomenys neskelbtini). Tokį korespondencijos gavimo adresą ir pati apeliantė deklaravo savo procesiniuose dokumentuose, kitos vietos gauti korespondencijai ji nenurodė. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo ir 2019 m. liepos 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo apeliantei pirmą kartą buvo išsiųsti 2019 m. liepos 8 d. buveinės registracijos adresu bei 2019 m. liepos 17 d. grąžinti teismui su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas šiuos procesinius dokumentus 2019 m. liepos 22 d. pakartotinai išsiuntė apeliantei tuo pačiu jos buveinės adresu, šį kartą dokumentai, kaip matyti iš dokumentų įteikimo pažymos, 2019 m. liepos 25 d įteikti jos teisininkui M. P.. Apeliantė, gavusi informaciją apie prieš ją inicijuotą civilinę bylą, 2019 m. liepos 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 5 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis, kuria skirtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, išsiųsta apeliantei 2019 m. liepos 24 d., ieškovės dublikas ir pranešimas dėl tripliko pateikimo jai buvo siųsti tris kartus – 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. buveinės įregistravimo adresu. Tačiau šie procesiniai dokumentai neįteikti – neatsiėmus jų pašte per siuntos saugojimo terminą, nors apeliantei jau buvo žinoma tiek apie pradėtą bylą, tiek apie ieškovo jai teisme pareikštas pretenzijas.
30. Vadinasi, kitaip nei pirmiau aptartoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, šiuo atveju apeliantė neabejotinai buvo informuota apie procesą, jai buvo suteikta galimybė išdėstyti ir jos poziciją dėl ginčo esmės, ką jį ir padarė pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Kaip buvo jau minėta, visuose pateiktuose į nagrinėjamą bylą procesiniuose dokumentuose (ne išimtis ir dabar nagrinėjamas jos atskirasis skundas) apeliantė nurodė tą patį adresą, kuriuo jai iki šiol buvo siunčiami procesiniai dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ieškoti kitų apeliantės adresų ir siųsti jai korespondenciją, nes ši žinojo apie jai pareikštą ieškinį, bet nepasirūpino nei CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos atlikimu, nei informacijos apie proceso eigą iš teismo gavimu. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko pareigos nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenimis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo ar adreso pasikeitimą, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad dokumentai jai turėjo būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat stokoja pagrįstumo, nes apeliantė visus teismui skirtus procesinius dokumentus siuntė registruota pašto siunta / pati juos pristatydavo į teismą. Toks jos elgesys patvirtino, kad jai priimtinas ir tinkamas analogiškas procesinių dokumentų įteikimo būdas.
31. Kaip minėta pirmiau, apeliantė, kuriai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą procesą, turėjo pareigą ir pati domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), be kita ko, arba užtikrinti, kad tiek Juridinių asmenų registre, tiek jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu siųsti dokumentai būtų priimti, arba nurodyti kitą jų įteikimo adresą. Pažymėtina, kad su byla susijusius dokumentus yra priėmęs jos teisininkas, kuriam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomos tiek apeliantės, kaip bylos šalies teisės, tiek pareigos, tiek ir procesinio pasyvumo padariniai. Taigi, šiuo aspektu sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad asmuo, kuris pats atsisako domėtis procesu, negali būti laikomas sąžiningai procese besielgiančiu jo dalyviu.
32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje keliamą procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantės pareiškimo dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.