- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- ATP-291-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01614-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- M. C. C.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutarties, kuria buvo pakeistas Valstybinės kalbos inspekcijos 2013-09-11 nutarimas ir M. C. C., nubaustam pagal LR ATPK 91² str. 2 d. 1000 Lt bauda, pastaroji sumažinta iki 600 Lt, panaikinimo, nustatė :
Aprašomoji dalis
Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji inspektorė G. Č. 2013-08-27 surašė M. C. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 9 dėl to, kad šis neįvykdė Valstybinės kalbos inspekcijos 2012-11-21 nurodymo Nr. 159 išlaikyti egzaminą pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2013-06-01. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. C. C. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995-01-31, Nr. 1-779) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 nutarimą Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ ir jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 91² str. 2 d.
Išnagrinėjusi M. C. C. administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji specialistė G. Č. 2013-09-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 9 pripažino, kad M. C. C. protokole nurodyta veika padarė LR ATPK 91² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir skyrė 1000 Lt baudą.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu nubaustasis M. C. C. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013-12-30 nutartimi pastarojo skundą tenkino iš dalies ir M. C. C. baudą, paskirtą pagal LR ATPK 91² str. 2 d., sumažino iki 600 Lt.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde M. C. C. prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, siekiant išaiškinti, 1) ar Lietuvos valstybinės kalbos įstatymo 6 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų 8 str. yra proporcionalūs bei pagrįsti ir nepažeidžia SESV 45 str., numatydami pareigą mokėti valstybinę kalbą pagal teisės aktų nustatytą kategoriją, neatsižvelgdami į faktiškai būtinas kalbos žinias darbui atlikti, 2) ar Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 45 str. turėtų būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybėms narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti pareigą darbuotojams mokėti valstybinę kalbą pagal teisės aktų nustatytą kategoriją, kai tai faktiškai nėra būtina, kad asmuo galėtų atlikti savo darbą ir to nereikalauja darbdavys, 3) ar Sutartis dėl Europos Sąjungos Veikimo 45 str. turėtų būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybėms narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti pareigą darbuotojams mokėti valstybinę kalbą pagal teisės aktų nustatytą kategoriją, net po to, kai asmuo jau yra įdarbintas ir ilgą laiką atlieka gerai darbą neišlaikęs atitinkamo kalbos egzamino ; taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki ESTT prejudicinio sprendimo dėl pateiktų klausimų; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje; priimti naują nutartį, kuria tenkinti M. C. C. skundą; panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos 2013-09-11 nutarimą Nr. 9 ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. C. C. atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo nutartimi, manantis, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jo skundą, netinkamai vertino faktines aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į ES teisės aktų nuostatas, netaikė protingumo ir proporcingumo principų. Apelianto teigimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą. Pasak jo, apylinkės teismas visiškai nevertino to, kad apeliantas jau daugiau kaip 2 metus dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje, o jo darbo sutartis bei kiti dokumentai, reglamentuojantys pastarojo darbą (vidaus tvarkos taisyklės, pareigybės aprašymas), nenumato reikalavimo mokėti lietuvių kalbą pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Apie šį reikalavimą apeliantas nebuvo informuotas darbdavio nei prieš, nei po darbo sutarties sudarymo. Apelianto teigimu, būtent darbdavys, būdamas atsakingas už tinkamą darbo organizavimą ir teisės aktų nuostatų įgyvendinimą vykdant savo veiklą, tinkamai įvertino būtinus įgūdžius ir kvalifikaciją asmens, dirbančio vyriausiuoju kontrolieriumi Vilniaus rajone. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl jo darbo kokybės nėra gautas nei vienas skundas, nepaskirta nei viena drausminė nuobauda, o darbdavys, žinodamas apelianto darbo specifiką –gyventojai, kurių didžioji dauguma yra lenkų tautybės, priėmė į darbą apeliantą būtent dėl jo lenkų kalbos žinių. Tai, kad apeliantas yra Lenkijos Respublikos pilietis ir itin gerai moka lenkų kalbą, leidžia jam realizuoti darbdavio paskirtas funkcijas ir užduotis tinkamai ir efektyviai. Apeliantas pažymi, kad jo pildomos dokumentų formos yra standartinės, nereikalaujančios jokių išskirtinių lietuvių kalbos žinių, o ir apeliantas niekada nedirba vienas.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, užsieniečiai yra nepalankesnėje situacijoje už Lietuvos Respublikos piliečius, kadangi pareigą išlaikyti valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją privalo tik ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Tokiu būdu, apelianto teigimu, keliami valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimai be faktinio pagrindimo apriboja laisvą asmenų judėjimą. Apeliantas, atvylęs iš Lenkijos Respublikos įsidarbino Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju kontrolieriumi, atitikęs visus darbdavio keltus reikalavimus, per daugiau kaip 2 metus darbo nė karto nepažeidė darbo tvarkos taisyklių, dėl jo veiksmų nebuvo gautas nei vienas skundas, taip pat to nereikalauja apelianto darbdavys. Nepaisant šių aplinkybių, iš apelianto reikalaujama išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kuri nėra būtina jo tinkamam darbo atlikimui. Apeliantas yra baudžiamas pinigine bauda už formalaus ir neteisėto reikalavimo nevykdymą per trumpą laiko tarpą. Apeliantas nurodo kelis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kurie, pasak apelianto, patvirtina, kad nors oficialios kalbos skatinimas yra teisėtas tikslas, tačiau jį įgyvendinant negalima diskriminuoti kitų valstybių narių piliečių.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepateikė jokių pagrindimų, kodėl taikomi reikalavimai pastarajam yra motyvuoti ir kuo yra grindžiami. Teismas nevertino keliamo reikalavimo mokėti lietuvių kalbą antra kategorija proporcionalumo, atsižvelgiant į apelianto vykdomas funkcijas ir teisės aktais siekiamus tikslus. Tokiu būdu, apeliantui kyla pagrįsta abejonė dėl Lietuvos teisės aktų prieštaravimų ES teisei, taip pat dėl ES teisės aktų taikymo ir aiškinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas (toliau – inspekcija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutartį palikti nepakeistą ir M. C. C. skundo netenkinti. Pasak inspekcijos, apelianto teiginiai dėl darbo pobūdžio ir tam pakankamo valstybinės kalbos mokėjimo yra nepagrįsti, kadangi apeliantas teismo posėdyje bendrauti sugebėjo tik su vertėjo pagalba.
Į apelianto teiginius dėl Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų atitikties tarptautiniams teisės aktams, inspekcija teigia, kad valstybės gali pasirinkti skirtingus tarptautinės teisės normų įgyvendinimo savo vidaus teisinėje sistemoje būdus formas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad M. C. C. nubaustas už tai, kad neįvykdė Valstybinės kalbos inspekcijos 2012-11-21 nurodymo Nr. 159 išlaikyti egzaminą pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2013-06-01 ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (1995-01-31, Nr. 1-779) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 nutarimą Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ ir jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 91² str. 2 d.
LR ATPK 91² str. 2 d. nustatyta, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas asmeniui jau kartą baustam už šiuos veiksmus administracine nuobauda, užtraukia baudą nuo 600 litų iki 1500 litų.
Byloje nustatyta, kad apeliantas M. C. C. dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje vyriausiuoju kontrolieriumi (b. l. 10). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-17 tikrinant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją buvo nustatyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis kontrolierius M. C. C. nėra išlaikęs egzamino pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 nutarime Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“, todėl 2012-04-18 buvo surašytas nurodymas Nr. 23, kuriuo M. C. C. buvo įpareigotas iki 2012-07-04 išlaikyti egzaminą (arba pateikti reikiamus dokumentus) pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (b. l. 37). Neįvykdžius Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo Nr. 23, 2012-11-21 apeliantui M. C. C. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 91² str. 1 d., ir paskirta nuobauda – įspėjimas. Taip pat 2012-11-21 pastarajam pakartotinai surašytas nurodymas Nr. 159, kuriame nurodyta iki 2013-06-01 išlaikyti egzaminą pagal reikiamą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (b. l. 46). Neįvykdžius ir šio Inspekcijos nurodymo, 2013-08-27 M. C. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 91² str. 2 d., ir paskirta 1000 litų bauda (b. l. 50-51), kuri vėliau teismo nutartimi sumažinta iki 600 Lt.
Pažymima, kad valstybinės kalbos vartojimą viešame gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už valstybinės kalbos pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, kurio 6 str. numato, kad valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 nutarime Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ 8 p. nurodyta, kad antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdyje apklaustas apeliantas nurodė, kad jam nuolat tenka bendrauti su asmenimis, vykstančiais viešuoju transportu, ir pildyti dokumentų formas, nes jis yra viešojo transporto vyriausiasis kontrolierius ir bendravimas su piliečiais yra neatsiejama jo darbo dalis. Tą patvirtina ir pareigybės aprašymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skundo teiginiai, jog darbo atlikimui jam pakanka turimų kalbos įgūdžių, kadangi dauguma Vilniaus rajono gyventojų yra lenkų tautybės, o taip pat, kad pastarasis niekada nedirba vienas, jo pildomos dokumentų formos yra standartinės, nereikalaujančios jokių išskirtinių lietuvių kalbos žinių, neatleidžia apelianto nuo pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus, reglamentuojančius valstybinės kalbos vartojimą viešame gyvenime.
Skunde nubaustasis taip pat nurodo, kad jam buvo skirtas itin trumpas ir neracionalus laiko tarpas išmokti lietuvių kalbą tam tikru lygiu. Tokius apelianto argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad per pusantrų metų laikotarpį nuo pirminio administracinio teisės pažeidimo nustatymo fakto iki nuobaudos paskyrimo už pakartotinį pažeidimą, jis turėjo pakankamai laiko pradėti mokytis lietuvių kalbos, tačiau nepaisant to, apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis mokėsi lietuvių kalbos ar bent bandė išlaikyti egzaminą valstybinės kalbos mokėjimo kategorijai gauti. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad apeliantas nedėjo visų pastangų valstybinei kalbai išmokti, neįvykdė Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymų išlaikyti egzaminą pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki nustatytos datos, tuo pažeisdamas Valstybinės kalbos įstatymo 6 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 nutarimą Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ 8 p., todėl pagrįstai yra nubaustas pagal LR ATPK ATPK 91² str. 2 d.
Apeliantas skunde taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai atitinka tarptautinius teisės aktus.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal įstatymą į Europos Sąjungos teismines institucijas kreipiasi teismas, jeigu iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nekilo neaiškumų, dėl kurių reikėtų kreiptis išaiškinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybių teisinėse sistemose taikomi įvairūs tarptautinės teisės normų įgyvendinimo vidaus teisėje būdai ir formos. Be to, pripažinta, kad apskritai tarptautinės teisės ir konkrečiai tarptautinių sutarčių galiojimas valstybės teisinėje sistemoje visada priklauso nuo vidaus teisės. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai reikalauja apelianto užimamoms pareigoms turėti atitinkamą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, todėl M. C. C. privalėjo jų laikytis.
Esant tokioms aplinkybėms M. C. C. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.