Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-465-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
1S-465-919/2021
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01645-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-465-919/2021Proceso Nr. 1-65-1-01645-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d., 2016 m. sausio 11 d. nutartimis paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, ir paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nustatyta pagal OASys metodiką - 32 balai. Be to, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 21 kartą, pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir siuvinių gamintojo, kompiuterių operatoriaus ir suvirintojo specialybes. Taip pat nuteistasis pažymi, jog jam nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteikta teisę išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos, buvo 3 paroms išleistas namo atostogoms, pažeidimų nepadarė, grįžo laiku. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgus į šias aplinkybes Komisija pagrįstai taikė nuteistajam lygtinį paleidimą. Nors ir teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog V. S. yra atlikęs privalomą paskirtos bausmės dalį, taip pat kad nuteistasis įvykdė individualų socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat pažymėjo aukščiau išvardintus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau vis dėl to teismo nuomone, tai dar nesudaro pagrindo manyti, jog V. S. toliau bausmę gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir dėl to atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

4.2. Skunde pažymima, kad nors teismas pažymėjo, jog jis 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų už 3 pažeidimus buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tačiau nuteistasis pažymi, jog po šių pažeidimų sekė 21 paskatinimas. Vien tai, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje rodo, jog jis yra pasitaisęs ir pelnė pataisos namų administracijos pasitikėjimą. Nuteistojo skunde nesutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jo nuteistajam vis dar išlieka nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Nuteistasis pažymi, jog visi asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę yra padarę nusikaltimus ir šis įrašas pas juos ir liks. Nuteistasis mano, kad nepagrįstas ir teismo motyvas, jog jo neatlikta bausmės dalis yra vis dar didelė. Tačiau nuteistasis pažymi, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl neatliktos bausmės dalies vertinimas yra teisingumo principo pažeidimas.

4.3. Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas abejoja nuteistojo galimybe dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau nuteistasis pažymi, jog jam taikius lygtinį paleidimą jis privalės vykdyti jam paskirtas sąlygas, būti prižiūrimam probacijos tarnybos darbuotojų ir privalės dirbti. Nuteistasis būdamas laisvėje sieks susirasti geriau apmokamą darbą ir sparčiau atlygins jam priteistą civilinį ieškinį ir prisidės prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 21 kartą paskatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta ŽŪB „N.“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš dalies dengia finansinius įsipareigojimus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir siuvinių gamintojo, kompiuterių operatoriaus ir suvirintojo specialybes. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, V. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (32 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 23 balai, iš ko seka, kad V. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Be to, pažymėtina, kad nuo praėjusių dviejų paskutinių pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (2020 m. birželio 19 d., 2020 m. gruodžio 4 d.) nustatytų balų skaičius nepakito. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad šis kriminogeninis veiksnys yra nekintantis, tačiau aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo padarymą iš savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. V. S. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau praeityje 3 kartus taip pat buvo teistas pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis, jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip tai pagrįstai savo skunde pažymi nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Nors nuteistasis V. S. skunde teigia, kad jis pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau teisėjų kolegija jokio išimtinai teigiamo, nepriekaištingo elgesio nenustatė. Nors V. S. net 21 kartą skatintas, tačiau jis ir 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 3 kartus baustas drausmine tvarka. Tai, jog V. S. paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė 2018 m. kovo 13 d., o paskutinį kartą drausminę nuobaudą gavo 2016 m. liepos 19 d., nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas JaliniauskasAurelijus Rauckis