Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., V. P., S. P., D. V., Kretingos rajono trečiojo biuro notarei Vilijai Kralikienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio mirties pradėjo valdyti ir faktiškai priėmė kaip palikimą jo paliktą turtą: pusę žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusę daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po sutuoktinio mirties šį turtą prižiūrėjo ir valdė, kaip savo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad O. P. ir K. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 7). K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po K. P. paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 9). A. P., V. P., S. P., D. V. raštai, kuriais nurodoma, kad pretenzijų dėl turto paveldėjimo neturi. Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–16).

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad turtas esantis, (duomenys neskelbtini), registruotas apreiškėjos vardu, tačiau įgytas santuokos K. P. metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant tokioms aplinkybėms po K. P. mirties šis turtas galėjo būti paveldimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinio mirties O. P. ir toliau gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti pareiškėjos ir K. P. raštai, patvirtina, kad pretenzijų dėl turto paveldėjimo neturi. Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po K. P. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė K. P. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į K. P. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad ji išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio K. P. mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis priima visą turtą ir prievoles, nes draudžiama priimti palikimą iš dalies. Atitinkamai nėra detalizuojama, koks turtas paveldimas.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.