- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-91-312/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- R. E.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. E. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-15, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. E. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 14 metų.
2. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. sausio 19 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2021 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 21 d. – 4 metai 11 mėnesių 29 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 59-15 nutarė netaikyti R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Nuteistasis R. E. Komisijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi skundą atmestė. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutiko su Komisijos nutarime išdėstyta pozicija, jog, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nebuvimą, turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymą bei būdų jiems įvykdyti neieškojimą, nedarbą bausmės atlikimo metu, finansinės naštos perkėlimą artimiesiems, nėra pagrindo manyti, kad R. E. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
6. Skundu nuteistasis R. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
7. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą atsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, tačiau priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.
8. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymi, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika keitėsi kelis kartus, nes ją sudarinėjo skirtingi specialistai, todėl balų skaičius keitėsi nepriklausomai nuo jo elgesio.
9. Skundu nesutinkama su nutarties išvada, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, akcentuojant, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, be to, šis teiginys prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pažymima, jog jam, atlikus didelę bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba, kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
10. Nuteistasis pabrėžia, jog jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Apylinkės teismas, išdėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, argumentų bei nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas šis institutas.
11. Nuteistojo teigimu, teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis bei grįžti į visuomenę. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje yra teistas, nes bausmes jis yra pilnai atlikęs. Nurodo, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nagrinėjamu atveju, egzistuoja tiek formalus, tiek materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti jo elgesį pataisos įstaigoje.
12. Nuteistasis kritiškai vertina tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, sprendimą priima rašytinio proceso tvarka ir nesvarsto galimybės nuteistajam pasisakyti teismo posėdžio metu ar bent vaizdo konferencijos būdu.
13. Skunde pateikiami apygardos teismų sprendimai, kuriais nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nors buvo nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir esant galiojančioms nuobaudoms.
14. R. E. įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Taip pat įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. E. skundas atmestinas.
16. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo R. E. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
17. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus dvi trečiąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad 4. nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad R. E. atitinka BVK 157 straipsnio 1, 3 bei 4 dalyse numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
18. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
19. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2/3 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis R. E. bus atlikęs 2021 m. gegužės 19 d., tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas.
20. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, R. E. bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 12 kartų, daugiausiai už gerą mokymąsi ir nepriekaištingą elgesį. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo vietoje įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo profesines kvalifikacijas, savarankiškai mokosi kompiuterinės grafikos, yra pateikęs UAB „(duomenys nekelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje tvirtinama, kad iš įkalinimo įstaigos grįžęs jis bus priimtas į vadybininko pareigas, taip pat lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį R. E., tačiau vien jų nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
22. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, jog nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis privalo būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Vis tik pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo.
23. R. E. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šis nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, juo buvo sukeltos nepataisomos pasekmės, t. y. atimta žmogaus gyvybė. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis parodo, jog jis ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas žmogiškąsias vertybes. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę formaliai atlieka antrą kartą, nors po pirmosios bausmės atlikimo į laisvę nebuvo paleistas, kadangi jam buvo paskirtas suėmimas kitoje byloje dėl žmogžudystės įvykdymo. Nusikaltimai sunkėja, nusikalstamas elgesys pasižymi skirtinga motyvacija, aplinkybėmis bei paskatomis. Taigi, R. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis bei laipsnis, padarymo aplinkybės, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažinimas leidžia daryti išvadą, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia teigti, jog jis yra vertas pasitikėjimo. Nuteistojo pakankamai kritiško požiūrio į savo nusikalstamą elgesį ir sukeltas pasekmes trūkumą rodo tai, kad jis nevykdo turimų finansinių įsipareigojimų (šiuo metu pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 48505,13 Eur), o jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą perkėlė savo artimiesiems.
24. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog, 2021 m. sausio 6 d. atlikus R. E. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 64 taškai (iš kurių 20 statiniai ir 44 dinaminiai ) ir priskiriama vidutinei rizikos grupei, pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką, taip pat yra vidutinė. Apylinkės teismas įvertino, jog nuteistajam 2016 m. spalio 27 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 70 taškų (20 statiniai, 50 dinaminiai), 2020 m. balandžio 25 d. – 66 taškai (20 statiniai, 46 dinaminiai), 2020 m. rugsėjo 14 d. – 64 taškai (20 statiniai, 44 dinaminiai) bei padarė pagrįstą išvadą, jog, nors ir buvo stebimas nežymus rizikos įverčių mažėjimas, tačiau, vertinant paskutinį laikotarpį, akivaizdu, jog progresas yra sustojęs, visą bausmės atlikimo laiką rizika išliko vidutinė, be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro dinaminiai, o ne statiniai veiksniai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę dinaminių veiksnių skaičių sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
25. Nėra pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis nesutinka su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, teigdamas, jog keitėsi tiek vertinimo metodika, tiek ją atlikę skirtingi specialistai, tačiau šios jo abejonės nepagrįstos. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-1, ją parengė du specialistai, turintys aukštąjį universitetinį teisės bakalauro ir socialinio darbo, teisės psichologijos magistro laipsnį, vienas iš jų OASys tikslinių mokymų pažymėjimą gavo 2012 m. kovo 28 d., kitas – 2013 m. birželio 27 d., kuris taip pat 2013 m. liepos 24 d. yra gavęs HCR-20 tikslinių mokymų pažymėjimą, todėl abejonių dėl minėtų specialistų kompetencijos skundą nagrinėjančiam teismui nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju, R. E. aptariamomis metodikomis pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizikos nustatytos teisėtai ir pagrįstai.
26. Nuteistasis R. E. skunde didelį dėmesį skiria analizuodamas lygtinio paleidimo instituto esmę bei jo taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. E. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant, galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina nuteistojo pažangos.
27. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis R. E. skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundus nagrinėjančius teismus, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo, apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu, skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet, didžiąja dalimi, ir dinaminiai balai, taigi, R. E. pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.