- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-218-92-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Irina Karšul
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 218/2011 Teisėjas Vladimiras Berezovskij Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 1.2.27.1. (S)
2011 m. vasario 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
BK 63 str. 4 d., pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad 2010-05-21 apie 10.40 val. viešoje vietoje – Vilniaus m. 3 apylinkės teismo salėje Nr. 502, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais - spardydamasis kojomis sulaužė teisiamojo aptvarą ir tokiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenų konvojavimo skyriaus postiniui A. M., jį pastumdamas pečiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir jį išteisinti arba pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei jam paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu. Nurodo, jog apylinkės teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 286 str., kadangi jis fizinės jėgos prieš pareigūnus nenaudojo, pats buvo paguldytas ant grindų, spardomas. Teigia, jog jei ir pastūmė pareigūną suirutės metu, tai gali būti traktuojama ne kaip pasipriešinimas, o savigynos reakcija. Be to, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes, remdamasis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, todėl kolegijai konstatavus, jog jis pagal abu straipsnius nuteistas pagrįstai, prašo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal BK 64 str. 5 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
D. J. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 286 str.
Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, J. R. yra nuteistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenų konvojavimo skyriaus postiniui A. M., jį pastumdamas pečiu.
Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis J. R. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodydamas, kad policijos pareigūnams nesipriešino, jų neįžeidinėjo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką patvirtinta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo A. M. ir liudytojų A. A., J. K., parodymais, rašytine bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros duomenimis (b.l. 6-10), vaizdo įrašo duomenimis (b.l.11, 12), vaizdo įrašo laikmena (diskelis).
Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, kad 2010-05-21 kartu su A. A. konvojavo pilietį J. R. į teismą dėl suėmimo paskyrimo. Pradžioje teismo posėdžio metu J. R. elgėsi normaliai, tačiau matė, jog buvo abstinencijos būsenoje, suirzęs, dirglus. Teisėjui paskelbus pertrauką nutarties priėmimui, J. R. pasiprašė į tualetą. Vedant konvojuojamąjį į tualetą juos pasitiko 5 ar 6 jo draugai, o grįžtant į posėdžio salę, juos vėl apsupo minėti asmenys, kurie bandė perduoti R. narkotikų, tačiau tam nepavykus, jis dar labiau įniršo ir ėmė keiktis. Nukentėjusysis jo prašė nusiraminti, nesikeikti. Salėje kaltinamasis buvo patalpintas į aptvarą, toliau keikėsi, elgėsi agresyviai, todėl buvo iškviestas konvojaus pareigūnų pastiprinimas. Pareigūnai nusprendė J. R. išvesti per atsarginį išėjimą. Segant antrankius už nugaros, nuteistasis pradėjo keiktis, kai persegė antrankius, jis jį pastūmė pečiu. Iš karto teko griebti už rankų, jas užlaužti, taip bandė sustabdyti jo veiksmus. Kartu su konvojuojamuoju ir pertvara, skirta kaltinamiesiems, nukrito ant grindų. J. R. keikėsi, šaukė, jo niekas nespardė. Prie pat salės durų bandydamas ištrukti, konvojuojamasis atsispyrė ir trenkėsi į langą. Kadangi J. R. buvo laikomas, pasprukti jam nepavyko. Eiti į liftą kaltinamasis nenorėjo, muistėsi, todėl jis buvo įneštas už rankų. Apačioje J. R. dar kartą bandė galva trenktis į stiklą, nuteistasis jį įžeidė necenzūriniais žodžiais, sukėlė problemų darbo metu. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, juos papildo liudytojų A. A. bei J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kuriais jie patvirtino, jog nuteistasis stūmė A. M. šonu, t.y. pasipriešino jam kaip pareigūnui (b.l.17-19, 20-22; 157-158). Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog nukentėjusysis ir liudytojai turėjo tikslą apkalbėti J. R.
Minėtais įrodymais yra paneigti J. R. parodymai, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. padarymo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistąjį pareigūnai spardė, todėl priešintis jis negalėjo. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, prieš J. R., esant būtinumui, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, tačiau duomenų, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, byloje nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę nuteistajam J. R., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
J. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau teistas 12 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, veikos padarytos teismų rūmuose, matant pašaliniams ir taip jiems sukeliant nesaugumo jausmą, į tai, kad veikos padarytos prieš savo pareigas vykdžiusius policijos pareigūnus ir dėl nuteistojo padarytų veiksmų buvo sukeltas tiesioginis pavojus jų sveikatai, jog policijos pareigūnai buvo įžeidinėjami necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai J. R. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį, artimą BK 284 str. 1 d., 286 str. sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.
Apeliaciniame skunde J. R. nurodo, jog jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos BK 64 str. 5 d. pagrindu, nes veikos įvykdytos esant idealiai sutapčiai, tačiau, kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas.
Kaip matyti iš bylos, J. R. įvykdė chuliganiškus veiksmus, o po to pasipriešino policijos pareigūnui. Taigi, jo nusikalstami veiksmai sekė vienas po kito, todėl negali būti vertinami pagal idealiąją sutaptį.
Konstatuotina, jog apylinkės teismas, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, J. R. asmenybę ir paskyrė jam už kiekvieną nusikalstamą veiką tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu tinkamas bausmes bei tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. pagrįstai jas subendrino BK 63 str. 4 d. pagrindu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.