Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksnia, E. L., jos atstovui advokatui Eimantui Šriubšai,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovei Justinai Butkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. L., A. S., P. L., institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.),

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų bei kitų kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų įsigijimas ir pan.),

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.),

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų atsisakymas, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),

- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkamas gyvenamojo būsto priežiūra, rūpinimasis higiena ir pan.);

2) paskirti pareiškėją I. S. E. L. globėju bei turto administratoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

10. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Pagal pirmiau nurodytas Civilinio kodekso ir įstatymo nuostatas, neveiksnumas yra nustatomas tik teismo. Taigi subjektas, kurio pareiga pateikti teisinį asmens, susirgusio psichikos liga ar ištikto proto negalios, veiksnumo įvertinimą, t. y. nuspręsti, ar konkrečiam asmeniui, atliekant medicininį jo vertinimą, yra nustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti CK 2.10 straipsnio prasme, yra teismas. Pažymėtina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu.

11. Pažymėtina tai, kad pripažinimas asmenį neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012, 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

12. Įvertinus byloje esančius ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimus bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas tik iš dalies.

13. Nustatyta, kad E. L. yra konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimo požymiai jai išryškėjo apie 2008 metais. E. L. 2010-03-11 – 2010-03-26 pirmą kartą buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuotas ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomas (F23.1). Būklei pagerėjus ji buvo išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Po stacionarinio gydymo gydėsi ambulatoriškai, tačiau gydymą greitai savavališkai nutraukė, todėl 2010-08-24 – 2010-09-27 pakartotinai gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kadangi vėl pradėjo girdėti balsus, kurie tapo liepiantys. Atsiradus imperatyvumui, suicidui, pačios prašymu buvo hospitalizuota, kuomet jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu efektu (F20.1). Po stacionarinio gydymo lankėsi pas psichiatrą ambulatoriškai, vartojo jai paskirtus vaistus, tačiau vėliau gydymą savavališkai nutraukė. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vėl gydyta 2013-09-07 – 2013-09-18, diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). Vėliau ji gydyta ambulatoriškai Šeškinės psichikos sveikatos centre, o paūmėjus psichikos sutrikimui, gydyta psichiatrijos stacionaruose (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre): 2014-11-20 – 2014-12-12, 2015-11-27 – 2016-01-12, 2017-10-07 – 2017-10-25, 2018-01-18 – 2018-02-15, 2018-03-06 – 2018-03-29, 2018-06-08 – 2018-06-22, 2018-06-26 – 2018-07-24. Paskutinį kartą psichiatrijos stacionare gydyta 2018-11-13 – 2018-12-13, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šiuo metu ji deklaruoja pakankamą motyvaciją gydytis medikamentais, nurodo, kad kas mėnesį lankosi pas gydytojus ir kiekvieną dieną vartoja vaistus. E. L. gyvena tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu – pareiškėju I. S.; su motina A. S. jos santykiai yra konfliktiški. Anot A. S., ji su nepilnamete dukra (E. L. seserimi) dėl E. L. tęstinio agresyvaus elgesio buvo privesta išsikraustyti iš savo namų. Teismo metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad E. L. šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat neįgalumo išmoką. Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, E. L. darbe vertinama gerai: atsakingai atlieka savo darbines funkcijas, į darbą nevėluoja. E. L. žino, kokiais pinigais šiuo metu galima atsiskaityti parduotuvėje, teisingai nurodo pagrindinių maisto produktų kainas, apytiksliai teisingai žino komunalinių mokesčių kainas. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek pati E. L. paaiškino, kad ji ligos paūmėjimo metu negali savarankiškai įvertinti savo elgesio bei veiksmų pasekmių ir tuo metu prisiima finansinius įsipareigojimus kredito įstaigose. Faktą, kad E. L. atžvilgiu vykdomi išieškojimai patvirtina antstolių informacinės sistemos registro duomenys (CPK 179 straipsnis).

14. 2019-07-10 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. L. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0); jai būtina kito asmens priežiūra ir globa. Nurodyta, kad suinteresuotas asmuo E. L. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgyjant bei realizuojant savo civilines teises ir pareigas šiose teismui rūpimose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Nurodyta, kad E. L. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir gali jas valdyti įgyjant bei realizuojant savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas), sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė). Išvadoje pažymėta, kad E. L. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir būti jame apklausiamai, tačiau jeigu ji dalyvaus teismo posėdyje, jos paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę civilinės bylos medžiagą bei jai konstatuoto psichikos sutrikimo pobūdį.

15. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodynėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau pažymi, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

16. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadas, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, teismas sprendžia, kad E. L. dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be ją atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra pateiktas baigtinis sąrašas sričių, kuriose E. L. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tačiau teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šio asmens prigimtiniam orumui, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti E. L. neveiksnia visose srityse, nurodytose teismo psichiatrijos eksperto išvadoje.

17. CPK 468 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu/ribotai veiksniu, sąrašą. Teismo vertinimu, sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu/ribotai veiksniu turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios sritys tam asmeniui, atsižvelgus į jo būklę, suvokimą, fizinius gebėjimus, t. y. mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, jos ir neturėtų būti ribojamos (pvz. asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių sritis ir kt.).

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas sprendžia, kad E. L. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas), sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; bei neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje bei pilietinių santykių srityje. Pažymėtina, kad E. L. santuoka jau yra sudariusi su Gruzijos piliečiu P. L., tačiau kartu su sutuoktiniu negyvena daug laiko, vaikų sutuoktiniai neturi, kur šuo metu yra jos sutuoktinis, E. L. nežino. Sudaryti naują santuoką E. L. šiuo metu neplanuoja, taip pat neplanuoja įsivaikinti bei būti globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. E. L. šiuo metu dirba, darbdavys apie ją, kaip darbuotoją, atsiliepia teigiamai, nurodo, kad savo darbines funkcijas ji atlieka gerai, tad E. L. dėl savo ligos diagnozės dirbti gali. Pažymėtina, kad E. L. minėtose srityse nepripažinus neveiksnia ar ribotai veiksnia, ji pakenkti pati sau ar kitiems asmenims negali. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turi vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

19. Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.11 straipsnio nuostatas sudaro pagrindą E. L. pripažinti ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityse (kilnojamojo/nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, būvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad E. L. ligos paūmėjimo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, sudarant bet kokius sandorius, kurie sąlygoja tam tikrų turtinių teisių ir pareigų atsiradimą, teismo vertinimu, E. L. gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

20. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. kritika dėl ligos, sveikatos priežiūros būtinumo yra nepakankama, bei esant duomenų, kad ligos paūmėjimo metu ji negali savarankiškai įvertinti savo elgsenos ir galimų savo veiksmų pasekmių, prisiima greitųjų vartojimo kreditų, neįvertindama savo galimybių vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, E. L. pripažintina neveiksnia neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) bei turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. Pažymėtina, kad E. L. savo ligos diagnozės neginčija, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ligos paūmėjimo metu ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti; pažymėjo, kad sutinka su tuo, kad būtų pripažinta neveiksni paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo srityje ir jai šioje srityje būtų paskirtas globėjas.

21. Įvertinus byloje esančius įrodymus – dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti E. L. neveiksnia visose pareiškime nurodytose srityse. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas E. L. pripažinti neveiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., bei asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); pripažinti E. L. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityse (kilnojamojo/nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, būvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Kitą pareiškimo dalį atmesti.

22. Pripažinus E. L. neveiksnia nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jai nustatytina globa ir skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai, pripažinus E. L. ribotai veiksnia nurodytose turtinių santykių srityse, jai nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas (CK 2.11 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 473 straipsnio 4 dalis). Globa/rūpyba nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus/ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir teisėtus interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis). Išvadą teikianti institucija atsiliepime bei teismo posėdžio metu dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo E. L. rekomendavo jai nustatyti globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją I. S.. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Pareiškėjas I. S. yra E. L. tėvas. Kaip matyti iš bylos duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas rūpinasi savo dukra, E. L. gyvena su pareiškėju, pareiškėjas sutinka būti savo dukros globėju. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti E. L. globėju/rūpintoju, nėra. Iš į civilinę bylą pateiktų medicininių pažymų matyti, kad I. S. globėju būti gali (CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad I. S. yra tinkamas būti kito asmens globėju (rūpintoju), todėl jis skirtinas savo dukros E. L. globėju (rūpintoju) (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.239 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas pažymi, kad pagal CPK 474 straipsnio 1 dalį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų (neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Šiuo atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos (minėto straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 496 straipsniu, 505 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.;

- asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Šiose srityse nustatyti E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ribotai veiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), nekilnojamojo turo naudojimo, valdymo ir disponavimo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.), dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimo, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.).

Šiose srityse nustatyti E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) rūpybą, jos rūpintoju paskirti I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas dalyje dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.