Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1A-365-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24445-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24445-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.2.14.1.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam P. V., jo gy­nėjui ad­vo­ka­tui Romui Aikevičiui,vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui Aukštuoliui,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo P. V. ape­liacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuos­prendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­tytą Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nu­teistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. gegužės 19 d., apie 9 val., pagrobė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, kepyklos laiptus atremtą ir paliktą dviratį „Lapierre“, kurio vertė 400 Eur, priklausantį K. Š., ir tokiu būdu K. Š. padarė 400 Eur turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamojo P. V. kaltė yra įrodyta. Teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo versiją, kad dviratį jis rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ver­tino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kartu pažymėdamas ir tai, kad netgi ir kaltinamojo nuro­dytomis aplinkybėmis (radimo laiką, vietą – aptverta teritorija), nebūtų pa­grin­do jo veiksmus ver­tinti kaip radinio pasisavinimą, neužtraukiantį baudžiamosios atsakomybės.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. prašo jį išteisinti. Skunde nurodo, jog nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuo­seklius parodymus, kaip ir kur rado dviratį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra stebima vaizdo ka­meromis, tačiau nebuvo išreikalautos vaizdo išklotinės, galinčios įrodyti nuteistojo nekaltu­mą. Skunde pažymėta, jog liudytojas D. A. parodė, kad dviratis buvo pavogtas 2016 m. gegužės 19 d. 9 val., o su liudytoju V. J. dviratį iškeitė 2016 m. gegužės 19 d. 12.24 val., nors nuteistojo teigimu, dviratį jis turėjo 3-4 dienas. Pastarąją aplinkybę pa­tvirtino ir nuteistojo mama. Skunde taip pa pažymėta, jog nuteistasis išsiskyrė su liudytoja A. D. ir mano, kad dėl to ji nusprendė neduoti parodymų ir taip pat nuteikė savo draugę K. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apelia­ciniame skun­de pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti. Pro­kurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nus­tatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įro­dymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos ap­lin­kybių išnagrinėjimu. Nuos­prendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis bau­džia­mo­jo ir baudžiamojo proceso įs­ta­tymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame pa­da­rytos išvados dėl nu­si­kals­tamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paski­ria­mos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iš­sa­miai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įsta­ty­mą duo­menų pripažinimas įro­dy­mais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog ape­lia­ci­niame skunde išdėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skun­džiamą nuosprendį.P. V. apeliaciniame skunde neigia padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuro­dy­da­mas, kad jis dviračio nevogė, o jį rado.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios ins­tancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, apkaltinamajame nuos­pren­dy­je nuosekliai iš­dės­tė įrodymus, kuriais grindžiamos teis­mo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines ap­linkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismas P. V. tinkamai pritaikė bau­džia­mą­jį įstatymą, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skir­da­mas bausmę laikėsi ben­drų­jų baus­mės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straips­nyje, tinkamai įvertino nusi­kal­timo pa­vo­jingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, at­si­žvelgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tiks­lus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sun­ki­nančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straips­nio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apelianto teiginiai, jog jis dviračio nevogė, o jį rado, yra nepagrįsti. Nu­teis­tojo nusikalstami veiks­mai yra visiškai ištirti ir įrodyti pirmos instancijos teisme, bei iki­teis­mi­nio tyrimo metu. Kal­tinamojo parodymai paneigti liudytojos A. D. parodymais, jog vaikščiojant su P. V. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dviračio nerado, o taip pat nukentėjusiojo K. Š. parodymais apie dviračio vagystės laiką, liudytojo V. J. parodymais ir susirašinėjimo „Facebooke“ duomenimis dėl dviračio keitimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. P. parodė, jog matė P. V. su dviračiu, tačiau jokių kitų aplinkybių neprisiminė. Aplinkybė, kad liudytojoms A. D. ir K. P. nuteistasis aiškino dviratį radęs, nepaneigia jo kaltės dviratį pagrobus. Liudytojos tik pa­tvirtina faktą, kad nuteistasis tuo metu turėjo dviratį, tačiau nei viena iš liudytojų nepatvirtino, kad matė patį dviračio suradimo faktą, kaip aiškino P. V.. Šių liudytojų šališkumas, aplinkybė, jog jos susipyko su nuteistuoju, nėra patvirtintos jokiais bylos duomenimis, todėl teis­mas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Nors apeliantas teigia, kad rastu dviračiu naudojosi 3-4 dienas ir tik po to išsikeitė į telefoną. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad dviratį D. A. jis perdavė 2016 m. gegužės 18 d., kitą dieną, t. y. 2016 m. gegužės 19 d. D. A. jam pranešė, kad dviratis pavogtas, o iš susirašinėjimo „Facebooke“ duomenų matyti, jog tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gegužės 19 d. 12.24 val. P. V. jau siūlo keistis dviratį į telefoną ir maždaug po valandos apsikeitimas įvyksta. Taigi tokiais nukentėjusiojo parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais paneigta nuteistojo versija, kad jis dviračiu naudojosi 3-4 dienas. Taip pat pažymėtina, jog skubus dviračio realizavimas netiesiogiai patvirtina, kad jis buvo gautas neteisėtu būdu. Nors kaltinamojo atstovė pagal įstatymą O. V. parodė, kad namuose kelias dienas matė stovintį baltos spalvos dviratį, tačiau kada tai buvo, nurodyti negalėjo. Ši liu­dytoja taip pat paaiškino, kad P. V. turėjo ir kitų dviračių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad O. V. davė parodymus apie nukentėjusiajam K. Š. priklausiusį dviratį. Aptartų duomenų kontekste ape­lia­ci­nio skundo argumentai vertinami kaip nuteistojo gy­nybinė pozicija, kuri neatitinka pirmos ins­tan­cijos teisme ištirtų įrodymų.Dėl P. V. teiginių, jog dviratį jis rado pirmos instancijos teis­mas pasisakė motyvuotai ir išaiškino, kodėl nuteistojo veika kvalifikuojama kaip vagystė, o nėra radinio pasi­sa­vi­ni­mas. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams ir jų nekar­toja, papildomai nu­rodo, kad pagrobto daikto pobūdis ir radimo vieta savaime leidžia suprasti, kad daiktas nebuvo pamestas – dviratis yra pakankamai didelis daiktas, buvo paliktas ne nuo­šalioje vie­to­je, o prie parduotuvės, ką patvirtino apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis K. Š., todėl kiekvienam nors ir mi­nimalios gyvenimiškos patirties turinčiam žmo­gui, koks yra ir nu­teis­tasis, negali kilti abejonių, kad toks daiktas gali būti atsi­tik­tinai pa­mestas ar paliktas likimo valiai. Aplinkybė, kad nuteistasis greitai perleido neva rastą daiktą, įvertinus P. V. nusikalstamą patirtį, taip pat netie­sio­giai patvirtina, kad jis suprato pasisavinęs svetimą daiktą ir pasistengė greičiau juo atsikratyti. Todėl skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teis­mo padaryta išvada dėl P. V. veiksmų kvalifikavimo kaip vagystės atitinka teismų formuo­ja­mą prak­tiką.Apelianto argumentas dėl papildomų įrodymų – galimų vaizdo įrašų ištyrimo, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias konkrečiai aplinkybes gali pa­tvir­tinti arba paneigti galimai egzistuojantis vaizdo įrašas. Kaip minėta, pats P. V. nenei­gia dviračio paėmimo fakto, tik ginčija šio fakto kriminalizavimą. Šiomis aplinkybėmis papil­do­mų įrodymų ieškojimas yra perteklinis.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkal­ti­na­majame nuosprendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pa­kankamai motyvavo. P. V. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rau­ja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skun­das atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas