Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Byla Nr. N-444-984-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
N-444-984-11
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00603-2009-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-984/2011Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00603-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 21 d. nutarimu S. D. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 100 Lt bauda. Nuobauda S. D. paskirta už tai, kad 2009 m. spalio 15 d., 7 val., Kaune, Draugystės g., vairuodamas automobilį, persirikiuodamas ir sukdamas į kairę, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, nepateikė automobilio privalomo draudimo dokumento. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 109, 111, 236 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

S. D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, bylą perduoti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl nukentėjusiojo I. V. kaltės – S. D. jau buvo pradėjęs daryti apsisukimo manevrą ir išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, kai jo automobilį kliudė I. V. vairuotas automobilis. Teismas įrodymus vertino vienašališkai, į pareiškėjo pateiktus faktus nekreipė dėmesio, pareigūnų braižytoje eismo įvykio vietos schemoje gatvės matmenys neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

S. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį Mitsubishi, persirikiuodamas ir sukdamas į kairę, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, taip pat nepateikė automobilio privalomo draudimo dokumento. Ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo nėra, tačiau apeliantas neigia savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, motyvuodamas tuo, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio, kadangi susidūrimas įvyko jau priešpriešinio eismo juostoje.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliantas iš esmės ginčija pareigūnų nubraižytos eismo įvykio vietos schemos matavimų tikslumą ir nurodo, jog pagal pareigūnų užfiksuotus atstumus ir realius gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, pločius, susidūrimo vieta turėjo būti pažymėta priešpriešinio eismo antroje juostoje. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktą medžiagą, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Iš byloje pateiktos pareigūnų braižytos eismo įvykio vietos schemos (b. l. 17) bei gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, brėžinių (b. l. 36-37) matyti, kad tam tikri matavimų netikslumai buvo padaryti. Tačiau netgi sprendžiant, kad būtent brėžiniuose yra užfiksuoti tikslūs parametrai, konstatuotina, jog 5,5 metro atstumas nuo gatvės krašto iki šukių (kurio neneigia ir pats pareiškėjas, b. l. 10) yra būtent tos krypties važiuojamosios dalies, kuria važiavo abu eismo dalyviai, antroje eismo juostoje. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats S. D. sutiko, jog pateiktuose gatvės brėžiniuose užfiksuoti duomenys yra teisingi (b. l. 44, 58). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 15), tiek pareigūnų braižytoje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 17) S. D. pasirašė, nurodydamas, jog su atliktais matavimais sutinka, be to, pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 21). Dėl šių aplinkybių spręstina, kad eismo įvykis kilo ne priešpriešinio eismo juostoje. Todėl spręstina, kad nukentėjusiojo paaiškinimai, jog S. D. staigiai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrąją ir suko, taip užkirsdamas kelią jo vairuotam automobiliui, laikytini teisingais, atitinkančiais kitus byloje surinktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius