Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroro M. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 163 straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2016 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 25 MGL dydžio bauda, kuri 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pakeista į 150 valandų viešųjų darbų bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 10.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę J. E., t. y. tyčia metė į ją mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė jai į galvą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė jai už plaukų ir juos tampė, taip sukeldamas J. E. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad penkerius metus gyvena su sugyventine J. E. jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 10.00 val. išgėręs alkoholio grįžo į namus, kuriuose rado iš darbo grįžusią sugyventinę J. E., kuri gulėjo ant čiužinio antrame aukšte, dar pilnai neįrengtame kambaryje. Jos paklausė, kur ji buvo, nes tuo metu nežinojo, kad ji dirbo naktinėje pamainoje. J. E. supykusi pakeltu tonu atsakė, kad dirbo. J. E. mobilaus ryšio telefonas ir kompiuteris buvo padėti ant grindų prie čiužinio, kur ji gulėjo. Supykęs, kad ji pastoviai neatsiliepia telefonu, kai jis jai skambina, paėmė nuo grindų jos mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ ir metė jį į sieną. Tuo metu J. E. pakėlė galvą ir jo mestas mobilaus ryšio telefonas pataikė jai į galvą kairėje pusėje virš ausies. Tada ji dar labiau pradėjo šaukti ir jie abu susibarė. Po to jis laiptais nulipo žemyn į virtuvę, o paskui jį į virtuvę atėjo J. E. ir pradėjo varyti jį iš namų. Supykęs jis kaire ranka sugriebė J. E. už plaukų ir juos temdamas patraukė į save. Tuo metu virtuvėje buvo J. E. mama A. V., kuri šaukė, kad jis ją paleistų, kad baigtų daryti nesąmones, dėl ko jis iš karto sugyventinės plaukus paleido. Paleidęs J. E. jis nuėjo į katilinę. Būdamas katilinėje girdėjo, kad J. E. būdama vonioje šaukė, kad kvies policiją. Jis jai atsakė, kad gali kviesti ir su katilinėje buvusiu nedideliu plaktuku sudavė į vonios durų staktą, sakydamas, kad ji grąžintų pinigus už jos namuose padarytą remontą. Paskui jis su A. V. kalbėjosi virtuvėje, o J. E. išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sugyventinės jis atsiprašė ir su ja susitaikė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 116–117, 124–125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. G. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji J. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie penkis metus gyvena kartu su sugyventiniu J. G., kartu veda bendrą ūkį. Gyvena jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 10.00 val. sugyventinis į namus grįžo neblaivus. Tuo metu ji buvo namuose atsigulusi, nes buvo po naktinio budėjimo. Ji buvo atsigulusi namo antrame aukšte, kad į namus grįžęs J. G. nekibtų, nes žinojo, kad jis yra neblaivus. J. G. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo jai priekaištauti dėl visokiausių dalykų. Ji prašė jo, kad jis atsikabintų, sakė jam, kad ji yra po budėjimo ir nori miego. Tada J. G. pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną ir patikrino, kam ji skambino. Neradęs prie ko prisikabinti, telefoną metė į ją, gulinčią ant čiužinio. Mestas telefonas pataikė jai į pakaušį kairėje pusėje ir sukėlė jai fizinį skausmą. Ji iš karto pašoko, o telefonas, atšokęs nuo jos, nukrito ant grindų, dėl ko sudužo telefono ekrano stiklas. Atsikeldama nuo čiužinio ji pasiėmė savo telefoną ir rankomis pastūmė sugyventinį nuo savęs, kad galėtų praeiti pro jį. J. G. dar bandė ją sulaikyti, sugriebdamas jai už dešinės rankos, bet jį nustūmusi ji nulipo laiptais žemyn į namo pirmą aukštą, į virtuvę. Ji matė, kad jis su ranka dar bandė sugriebti jai už plaukų, tačiau nespėjo. Netrukus iš kambario į virtuvę atėjo jos mama A. V., o taip pat - J. G.. Ji liepė jam išeiti iš namų, nes nenori su juo gyventi. J. G. mosavo rankomis ir sakydamas, kad jis namuose padarė remontus, kad viską išdaužys, su kažkuria ranka sugriebė jai už plaukų ir stipriai patempė į save, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Jis tempė jos plaukus apie tris sekundes. Ji sakė, kad iškvies policiją ir su rankomis stūmė jo ranką. Jam paleidus plaukus, ji išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Dėl telefono ekrano stiklo sudaužymo turtinė žala jai nepadaryta, dėl turto sugadinimo J. G. jokių pretenzijų neturi. J. G. jos atsiprašė, ji jam atleido. Jis išsikraustė iš jos namų, daugiau kartu jie negyvena (b. l. 40–41). 2019 m. spalio 4 d. nukentėjusioji J. E. papildomai parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. konflikto metu sugyventinis J. G. vieną kartą jai sudavė į galvą pakaušio srityje. Jai skaudėjo ir galvoje buvo atsiradęs guzas. Apie tai sakė ir ją apžiūrėjusiam teismo medicinos ekspertui, tačiau jis sakė, kad nieko nemato. Teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo sekančią dieną po įvykio. Toje vietoje, kur buvo sumušta mobiliu telefonu, skausmą ji dar jautė. Kai konflikto metu ji nulipo į namo pirmame aukšte esančią virtuvę, J. G. sugriebė jai už plaukų ir tempė, kas taip pat sukėlė jai skausmą. Ji tikrai daugiau nieko neužsigavo. Teismo medicinos ekspertas, apžiūrėdamas ją, ieškojo kur ant kūno yra kraujosruvų. Ji sakė, kad jai buvo sumušta galva, rodė kurioje vietoje, tačiau ekspertas sakė, kad nieko ten nemato. Apžiūros metu, spaudžiant tą vietą, jautė skausmą. Kraujosruvą ekspertas rado ant dešinės rankos ties alkūne, kuri tikrai buvo nedidelė ir ji nemano, kad ta kraujosruva atsirado to konflikto metu. Namuose vyksta remonto darbai, todėl galvoja, kad kažkur pati ir užsigavo. Apie tai, iš kur ta kraujosruva ant dešinės rankos, ją apžiūrėjęs ekspertas neklausinėjo, o ji jam nieko nesakė. Ekspertas jos klausė, ar nėra kraujosruvų ant nugaros. Ji nurodė, kad daugiau niekur jokių kraujosruvų nėra ir apžiūrėti nugaros jam neleido (b. l. 54–55).

Liudytoja O. A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 10 val., buvo namuose, virtuvėje, kai iš namo antro aukšto laiptais nulipo J. G.. Paskui jį atėjo jos dukra J. E.. Jiedu barėsi dar kambaryje. Buvo triukšmas, ji pati buvo susijaudinusi. J. G. buvo supykęs, tačiau ji nematė, kad jis būtų mušęs jos dukrą. Ji dukrai liepė bėgti į lauką ir ji iš namų išėjo. Tada ji su J. G. sėdėjo kambaryje ir kalbėjosi, ji jį ramino, sakė, kad galima viską šeimoje susiderinti, susitarti. Paskui atvyko policija ir J. G. išvežė. Ji nežino nei dėl ko jie susibarė, nei kas tarp jų įvyko namo antrame aukšte, ji tik girdėjo, kad jiedu barėsi (b. l. 140–141).

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta - dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti apgadinimai ant vonios kambario durų staktos. Po apžiūros paimtas plaktukas medine rankena (b. l. 3, 12–15).

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulio A. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus į įvykio vietą pranešėja J. E. paaiškino, kad jos sugyventinis J. G. paėmė jos mobilųjį telefoną ir trenkė jai į galvą, rankomis pešė plaukus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pranešėja buvo blaivi, tačiau susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi. J. G. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 29–31).

Iš 2018 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 11–17)

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2231 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. 11:39 val. J. G. buvo nustatytas 1,54 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 58).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. G. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės J. E. atžvilgiu: tyčia metė į ją telefoną, kuris pataikė jai į galvą, tąsė ir tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 128–130).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. G. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 69–82), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67–68), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (b. l. 85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi 2017 m. vasario 26 d., 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 86), pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadą J. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 91), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 66).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį bausmės dydį. Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamasis J.G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. 11 val. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.40 val. (b. l. 97, 98), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. G. skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojanti neatlygintinai dirbti iš viso 80 valandų visuomenės labui, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti J. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. 11 val. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. 13.40 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.