- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-1331-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41912-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- A. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei A. L., kuriuo prašoma iš atsakovės priteisti 29910 EUR kaip be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė A. L. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinį palikti nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo, paliko nenagrinėtu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jog atsakovė yra Norvegijos Karalystės pilietė, šias aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėta atsakovės paso kopija. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ji nuo 2010-05-25 deklaravo išvykimą į Norvegiją, yra žinomas ir tikslus atsakovės gyvenamosios vietos adresas Norvegijoje. Atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo turto. Vertindamas ieškinio turinį pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinis ginčas kildinamas iš CK 6.237 str. 1 d. normos, reglamentuojančios pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pažeidimo, bet ne dėl sutarties vykdymo.Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju reiškiamas reikalavimas priteisti skolą CK 6.237 str. 1 d. pagrindu nepatenka į Lugano konvencijos 5 (1) a straipsnio taikymo sritį, o aplinkybių, kad reiškiamas reikalavimas patenka į Lugano konvencijos antraštinės dalies 2-7 skirsniuose įtvirtintą reglamentavimą nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl remdamasis Lugano konvencijos 2 str. 1 p. 3 str. 1 p., 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir paliko ieškinį nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. Ž. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam ir rungimosi principą. Akivaizdu, jog išvados, jog byla nėra teisminga Lietuvos teismams, pirmosios instancijos teismas priėjo tik susipažinęs su atsakovės 2017-12-03 prašymu ieškinį palikti nenagrinėtą. Todėl, apelianto vertinimu, teismas pasielgė neteisėtai nepaprašydamas ieškovo nuomonės dėl tokio atsakovės prašymo. Be to, ieškinys proceso metu galėjo būti patikslintas, nurodant papildomus įrodymus ir teisinius pagrindus, kad byla tinkamai gali būti išnagrinėta tik Lietuvos Respublikos teisme.Ieškovas, vadovaujantis CPK nuostatomis pateikė ieškinį pagal atsakovės turto buvimo vietą, nes kol vyko derybos su atsakove pareikštos pretenzijos būdu, atsakovė nuosavybes teise už ieškovo lėšas buvo įsigyjusi butą (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės prie 2017-12-15 pateikto prašymo pridėtų dokumentų matyti, jog 2017-10-18 atsakovė A. L. minėtą butą pardavė, o tai reiškia, kad 2017-09-18 iš ieškovo gautos pretenzijos ji numanė, kad bus reiškiamas ieškinys, todėl butą galimai perdavė tretiesiems asmenims apsimestiniu sandoriu.Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju turi būti taikoma Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkto teisės norma, tačiau jo nuomone, klaidinga teismo išvada, kad šiuo atveju civilinis ginčas kildinamas iš CK 6.237 str. 1 d. normos, reglamentuojančios pareigų grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pažeidimo, bet ne dėl sutarties vykdymo. Ieškovas savo ieškinyje labai aiškiai nurodė faktinę aplinkybę, kad atsakovė A. D., su savo tuometiniu gyvenimo draugu ieškovu V. Ž. bendru susitarimu nusprendė įsigyti bendrą būstą. 2015-05-04 su pardavėju UAB „Barsera“ pasirašyta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat ir automobilių stovėjimo aikštelės. Nepaisant šių aplinkybių gavusi iš V. Ž. 15 360 eurų sumą (avansą) ir 14 550 eurų sumą (kaip pradinis įnašas, kad butas būtų finasuojamas banko) atsakovė dėl nenustatytų priežasčių nusprendė veikti išimtinai vienasmeniškai ir nepaisydama 2015-05-04 sudarytos Preliminariosios sutarties imperatyvių reikalavimų, 2015-06-22 pas notarę D. Š. sudarė pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį su pardavėju UAB ,.Barsera“. Taigi, atsakovės prievolė grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus kildinama iš to, kad atsakovė pažeidė 2015-05-04 sudarytą preliminariąją būsto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią abu asmenys (ieškovas ir atsakovė), veikdami kaip vienas pirkėjas įsipareigojo nusipirkti būstą iš pardavėjo UAB „Barsera“.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. L. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Atsakovės nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai dėl jo teisės būti išklausytam ir rungimosi principų pažeidimo. Nors šiuo atveju ieškinys paliktas nenagrinėtu atsakovės prašymu, tačiau lygiai tokią pačią aplinkybę galėjo konstatuoti ir pats teismas, be atskiro atsakovės prašymo, o tiesiog nustatęs teisingą atsakovės gyvenamąją vietą ar kitas teismingumo nustatymui svarbias aplinkybes. Šioje byloje, atsakovės nuomone ieškinys buvo priimtas (o ne iš karto nepriimtas, kaip neteismingas), tik dėl ieškovo nesąžiningumo, kadangi ieškovas suklaidino teismą, nurodydamas jam žinomai neteisingus šalių gyvenamosios vietos adresus. Pirma, pats ieškovas teismui nurodė gyvenantis Palangoje, nors iš tiesų gyvena Norvegijoje. Taip pat ieškovas ieškinyje melagingai nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, nors iš daugelio aplinkybių aišku, kad jam atsakovės gyvenamoji vieta yra žinoma.Ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad ieškinį kelia pagal atsakovės turto buvimo vietą, taip pat klaidino teismą, nes nepatikrino viešoje registro duomenų ir neįsitikino (arba tyčia teismui nenurodė), kad atsakovė šio turto nuosavybės teise nebevaldo. Ieškovas pats pripažįsta, kad pagal jo ieškinyje suformuotą reikalavimo pagrindą (priteisti be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą, vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d.), byla yra neteisminga teismui, tačiau esą jam turėjo būti suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus. Tačiau toks argumentas nėra teisingas, nes tokios galimybės CPK nenustato. Atsakovės nuomone, atskirojo skundo argumentai, jog teismas neįvertino, kad už ieškovo lėšas atsakovės vardu įgytas nekilnojamasis daiktas buvo parduotas po to, kai ieškovas pateikė pretenziją, yra nesuprantami, nes jie yra klaidingi ir neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla ir neįtakoja teismo nutarties dėl bylos neteismingumo Lietuvos teismui. Buto pardavimu atsakovė pradėjo rūpintis dar birželio mėnesį, kai apie jokias ieškovo pretenzijas jai nebuvo žinoma. Parduodama šį turtą, ji nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų.Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lugano konvencijos bendrąsias jurisdikcijos nuostatas, nustatančias, kad valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Nėra suprantama, kodėl ieškovas kaltina teismą nustačius, kad piniginės lėšos, kurias jis perdavė valdyti atsakovei turi būti grąžintinos pagal CK 6.237 str. kaip be pagrindo įgytas turtas, nors tai pats nurodė ieškinyje. Naujoji ieškovo pozicija, kad jo reikalavimai kildinami iš sutarties vykdymo, esą atsakovė pažeidė 2015-05-04 su pardavėju UAB „Barsera“ pasirašytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuostatas, yra visiškai kitas ieškinio pagrindas, nei nurodytas pirminiame ieškinyje. Kita vertus, naujasis ieškovo reikalavimo pagrindas yra nepagrįstas ir melagingas. Atsakovė paaiškina, jog visus buto įsigijimo veiksmus (buto paieška, preliminariosios sutarties sudarymas, kredito gavimas ir kt.) ji atliko asmeniškai, ieškovas šiame procese nedalyvavo. Tai patvirtina ir pridedama tikroji 2015-05-04 preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tik tarp pardavėjo UAB „Barsera“ ir pirkėjo – A. L., bei UAB „Barsera“ atsakymas į ieškovo pateiktą pretenziją (pati pretenzija pateikta su ieškiniu), kurioje aiškiai paneigiama ieškovo pozicija dėl turto įsigijimo kartu su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog jis nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, nesudarydamas sąlygų ieškovui pateikti poziciją dėl atsakovės prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu bei tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo pareikštas ieškinys kildinamas iš CK 6.237 str. 1 d. normos, bet ne dėl preliminariosios 2015-05-04 sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Pažymėtina, jog remiantis CPK 782 str. kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, jog teismingumo patikrinimas yra teismo prerogatyva ir aplinkybė, jog šiuo atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą nepareikalavęs iš ieškovo atsiliepimo į atsakovės pareikštą prašymą, nesudaro pagrindo laikyti, jog buvo pažeistas rungimosi principas ar ieškovo teisė būti išklausytam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią teisę ieškovas įgyvendino pateikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.Apeliacinės instancijos teismas kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai atmeta apelianto argumentus susijusius su tuo, kad atsakovė gavusi pretenziją iš ieškovo pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą Lietuvoje. Pažymėtina, jog nors pagal CPK 787 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos bylos, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Tačiau CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublik?s tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžiant bylos teismingumo klausimą taikytinos Jurisdikciją reglamentuojančios Lugano konvencijos nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog šia konvencija remiasi ir pats ieškovas atskirajame skunde. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkto aiškinimu, numatančiu, jog konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Tačiau apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti pinigines lėšas susijęs yra kilęs ne iš sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą.Atkreiptinas dėmesys, jog iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas neginčija, jog ieškinį pareiškė ir iš atsakovės priteisti lėšas reikalauja CK 6.237 str. 1 d. pagrindu. Tai patvirtina atskirojo skundo argumentai, kuriuose apeliantas teigia, jog atsižvelgiant į proceso eigą ieškinys galėjo būti tikslinamas nurodant papildomus argumentus ir įrodymus, kad byla tinkamai gali būti išnagrinėta ir Lietuvos Respublikos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis CPK 782 str., teismui po bylos iškėlimo konstatavus, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi, įstatymas nenumato galimybės teismui nustačius, jog byla nėra teisminga tam teismui, toliau nagrinėti ją pasiūlant ieškovui patikslinti ieškinį tokiu būdu, kad jis taptų teismingas tam teismui. Pažymėtina, jog remiantis CPK 297 str. 2 d. pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti be pagrindo įgytas lėšas CK 6.237 str. pagrindu negali būti vertinimas kaip patenkantis į Lugano konvencijos 5 (1) a straipsnio taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tinkamai taikė CPK 782 str. nuostatas ir nustatęs, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstai paliko ieškovo pareikštą ieškinį nenagrinėtu.Nors apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad jo pareikštas ieškinys visgi susijęs su prievolės vykdymu ir šiuo atveju gali būti taikomas Lugano konvencijos 5 (1) a straipsnis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Apeliantas šiuo atveju teigė, jog pareiškė ieškinį tuo pagrindu, jog atsakovė pažeidė 2015-05-04 sudarytą preliminariąją būsto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią abu asmenys (ieškovas ir atsakovė), veikdami kaip vienas pirkėjas įsipareigojo nusipirkti būstą iš pardavėjo UAB „Barsera“. Visų pirma apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nekeistų fakto, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas kildinamas iš CK 6.237 str. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo pateiktos Preliminariosios 2015-05-04 pirkimo –pardavimo sutarties variantas nėra pasirašytas atsakovės. Tuo tarpu atsakovė atsiliepdama į atskirąjį skundą pateikė Preliminariosios 2015-05-04 sutarties variantą, kuri sudaryta vienos atsakovės vardu, t.y. minėtoje sutartyje kaip sutarties šalis nėra minimas ieškovas. Taip pat iš byloje esančio 2017-10-20 UAB „Barsera“ atsakymo į V. Ž. pretenziją matyti, jog 2015-05-11 ieškovas informavo UAB „Barsera“, kad preliminarią sutartį vykdys viena A. D..Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu ir Lugano konvencijos nuostatas dėl specialiosios jurisdikcijos, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirasis skundas atmestas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi nurodytas išlaidų dydis viršija rekomenduojamus dydžius, teismas atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą sprendžia, jog yra teisinis pagrindas sumažinti patirtas teisinės pagalbos išlaidas neviršijant rekomenduojamų dydžių iki 400 EUR.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 EUR bylinėjimosi išlaidų.