- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- ATP-435-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00410-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto J. T. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo J. T. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d., ir jam skirta 750 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,60 +/-1,7 % prom.), esant sunkiam girtumo laipsniui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar jis (apeliantas) padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, privalėjo nustatyti vieną iš būtinųjų jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių – automobilio vairavimo faktą, o šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad jis įvykio dieną būtent apie 20 val. 15 min. vairavo transporto priemonę ir tai darė būdamas neblaivus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę išimtinai liudytojų R. K., I. K., A. R. parodymams. Apelianto teigimu, liudytojas R. K. tiesiogiai nematė, kas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, todėl jo parodymai negali būti pripažinti nuosekliais, patikimais, jie prieštarauja rašytiniam paaiškinimui. Apeliantas pažymi, kad byloje yra objektyvių duomenų apie tai, kad nuo jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemą iki pareigūnų atvykimo pagal pranešimą, buvo dingęs iš liudytojų R. K., I. K., A. R. akiračio (vaikščiojo iš vienos laiptinės į kitą ieškodamas pusbrolio), todėl liudytojų R. K., I. K., A. R. tvirtinimai, kad iki policijos atvykimo jis (apeliantas) alkoholio nevartojo, yra išgalvoti ir nepagrįsti. Be to, apeliantas pastebi, kad skiriasi liudytojų K. ir A. R. parodymai dėl muzikos, sklidusios iš automobilio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad jam yra nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad J. J. negali nurodyti adreso, kur paliko jo (J. T.) automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius prašo palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad J. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Apelianto versija, kad ne jis vairavo automobilį, yra paneigta detaliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų R. K., I. K., A. R. parodymais, iš kurių matyti, kad būtent J. T. būdamas neblaivus vairavo automobilį. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti J. T. – jie pažeidėjo iki įvykio nepažinojo. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino ir kitų liudytojų – J. J., J. S., L. Š., V. R. parodymus, kurių analizė taip pat leidžia teigti, kad automobilį vairavo ne tik J. J., bet ir neblaivus J. T..
Atsakant į skundo argumentus, kad ne apeliantas, o liudytojas J. J. vairavo automobilį, pažymėtina, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad J. J. negali nurodyti adreso, kur paliko J. T. automobilį, nes posėdžio metu jis pats nurodė, jog adreso nežino, jog supykęs savo iniciatyva tiesiog įsuko į kiemą, kad nepaliktų automobilio gatvėje (57 b. l.). Be to, minėtas liudytojas parodė, kad mašiną paliko kiemo gale, kuriame išvažiavimo nebuvo, tačiau R. K. nurodė, kad jų kiemo gale yra išvažiavimas, o V. R. paaiškino, kad jam įsėdus į mašiną, kurioje buvo J. T. ir kitas asmuo, kuris vairavo (J. J.), jie nuvažiavo tikrai ne į (duomenys neskelbtini) g. kiemą, nes jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) g. (62 b. l.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. J. automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su J. T. ir V. R. paliko ne namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kieme, o kitoje (duomenys neskelbtini) kaimo vietoje, iš kur į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemą važiavo pats J. T., būdamas neblaivus. Tokią apylinkės teismo išvadą patvirtina ir I. K. parodymai, kad ji per savo buto langą matė iš automobilio išlipančius asmenis, bet J. J. tarp jų nebuvo (57 b. l.).
Dėl liudytojo R. K. parodymų pažymėtina, jog posėdžio metu jis paaiškino, kad per langą matė iš mašinos išlipantį vairuotoją, o vairuotojo draugas, kuris stovėjo iš keleivio pusės, tuo metu jau buvo išlipęs ir ramstėsi į mašiną (55 b. l.). Iš posėdžio garso įraše užfiksuotų R. K. parodymų aišku, kad jam išėjus į kiemą, aplink mašiną iš visų pusių vaikščiojo vienas asmuo. Kadangi vairuotojas ir jo draugas buvo panašaus ūgio ir sudėjimo, to asmens paklausė, ar jis vairavo mašiną. Jam atsakius, kad ne jis, iš laiptinės atėjo kitas asmuo ir jį R. K. atpažino kaip vairuotoją. Taigi R. K. pro buto langą pats matė iš automobilio išlipantį neblaivų vairuoją, po to jį atpažino kieme, todėl nėra pagrindo netikėti R. K. parodymais, kad automobilio vairuotojas buvo J. T..
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, tvirtinimai, kad iki policijos atvykimo jis (apeliantas) alkoholio nevartojo, yra išgalvoti ir nepagrįsti. Su tokiu apelianto teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors J. T. posėdžio metu paaiškino, jog kai policininkai davė pūsti į alkotesterį, jis buvo ką tik išgėręs alaus, nes J. J. juos paliko kieme (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), V. R. turėjo alaus, tai dar išgėrė (25–26 b. l.), tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, liudytojai K. ir A. R. nurodė, kad J. T., išlipęs iš automobilio, jau buvo girtas, svirduliavo, J. T. kieme iki policijos atvykimo alkoholio nevartojo, o liudytojas V. R. taip pat nepatvirtino, kad su J. T. būtų gėręs alų. Versijos, kad J. T. alkoholį galėjo vartoti tuo metu, kai buvo dingęs iš liudytojų akiračio – nuėjęs į laiptinę, nepatvirtina jokie bylos medžiagoje esantys duomenys, be to, ši versija buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos posėdžio metu J. T. paaiškino, kad nuėjo pas giminaitį į laiptinę, bet pastarojo nebuvo namuose, todėl išėjo lauką, kur tuo metu jau buvo R. K.. Taigi J. T. jokių aplinkybių, kad tuo metu vartojo alkoholį, neminėjo (58 b. l.), todėl ši J. T. versija atmetama kaip gynybinė jo pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Skundo teiginiai, kad skiriasi liudytojų K. ir A. R. parodymai dėl muzikos, atmetami kaip nepagrįsti, nes detaliai atpasakodama įvykių seką A. R. paaiškino, kad iš įvažiavusio automobilio girdėjosi muzika, todėl ji pažiūrėjo, kas vyksta lauke, po to ji nuėjo dirbti savo darbų, tačiau vėl išgirdo triukšmą ir pamatė kaip kaimynas stumdosi su vairuotoju (56 b. l.). Tokie šios liudytojos parodymai atitinka ir K. parodymus, kad į kiemą įvažiavo automobilis, skambėjo muzika, tada R. K. išėjo į lauką ir sulaikė vairuotoją (55 b. l.). Taigi, liudytojų K. ir A. R. parodymai tarpusavyje sutampa.
Apylinkės teismas pagrįstai J. T. pripažino kaltu, naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos apylinkės teisme, apeliantas skunde nenurodė, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
J. T. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.