Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-202-2022 paliktas nepakeistas ir V. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1.1.Būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S.(S.) Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), įmonės naudai 2022 m. sausio 23 d., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Taip pat neužtikrino ir leido dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui I. M. (I. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai įmonės naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 64 straipsnio 1, 2 punktuose, ir nesudarė rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Sodrai apie asmens priėmimą į darbą;

1.2. Be to jis, būdamas atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent iš įmonės pateikto 2022 m. sausio mėnesio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad netinkamai yra tvarkomi darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentai, t. y. nežymimas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas poilsio dienomis. Pavyzdžiui, VDI 2022 m. sausio 23 d. patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas darbines funkcijas atliekantis T. T. (T. T.), tačiau darbuotojui nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną įmonės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu S. Š. ir I. M. nebuvo apklausti, todėl galima tik daryti prielaidas kodėl S. Š. I. M. telefono numerio kontaktą buvo įsivedęs kaip „(duomenys neskelbtini), taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog S. Š. nebuvo įdarbintas dėl to, kad turėjo skolų kreditoriams, o aplinkybę, kad S. Š. buvo rastas su darbo drabužiais paneigia T. T. paaiškinimai. Tačiau tokie nurodyti apelianto teiginiai nepagrįsti. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismas turi teisę spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kartu skunde nurodoma, kad vienu iš įrodymu buvo pripažinta tai, jog I. M. tiek po Institucijos patikrinimo, tiek ir prieš tai skambino V. G. Skundo argumentai, kad tiek V. G., tiek A. Č. neretai skambina asmenys, besidomintis darbo sąlygomis, apmokėjimo tvarka, V. G. potencialiems darbuotojams trumpai paaiškina darbo sąlygas, o telefono skambutis po patikrinimo neįrodo, kad I. M. dirbo V. G. žinia. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš patikrinimą I. M. skambino V. G. du kartus (2022 m. sausio 20 d. 14:22:41;78, 2022 m. sausio 21 d. 08:44:34;438), po patikrinimo 2022 m. sausio 23 d. 16:19:33;19, tiek ir pats V. G. po patikrinimo I. M. skambino tris kartus – 2022 m. sausio 23 d. 15:00:14; 2022 m. sausio 23 d. 15:12:39; 2022 m. sausio 23 d. 16:16:38. Aukštesnysis teismas pažymi, kad po patikrinimo pirmasis susisiekė V. G., t.y. jis pats paskambino I. M.. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su nustatytomis aplinkybėmis apie I. M. skambutį S. Š. po atlikto patikrinimo, apie tai, jog S. Š. rastas su darbo rūbais, atliekantis darbines funkcijas, ir visumoje su kitais įrodymais, tik sustipina teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl I. M. ir S. Š. nelegalaus darbo įmonėje (duomenys neskelbtini).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje

14. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje. Neginčytinai nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. T. dirbo poilsio dieną, tačiau jo faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną nebuvo pažymėtas įmonės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Apeliantas V. G. nesutinka su tuo, kad jis žinojo apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą poilsio dieną, pasak jo tai T. T. padarė savavališkai be jo žinios ir sutikimo. Apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir duomenų bei įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad V. G. padarė minėtą administracinį nusižengimą, o su šia išvada neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

15. Kaip jau minėta, faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės nustatytos pagal pirminius T. T. parodymus, kurie pagal teismų praktiką yra itin svarbūs ir reikšmingi. Teikdamas raštišką paaiškinimą iškarto po atlikto patikrinimo T. T. paaiškino, kad šiandien, t. y. 2022 m. sausio 23 d. (sekmadienį), atėjo į statybos objektą, kuris buvo atrakintas, įmonės vadovas V. G. žino, kad jis šiandien dirba, šią savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį. Vėlesniuose rašytuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose T. T. nepatvirtino savo pirminių parodymų, nurodydamas, jog sekmadienį nusprendė padirbėti pats, kadangi penktadienį neturėjo nuotaikos, o pirmadienį turėjo priduoti savo rezultatus darbų vadovui. Atėjus į objektą durys buvo atrakintos, jis to nežinojo, tiesiog pasisekė. Savaitgalį dirbo pirmą kartą. Jeigu Pareiškėjas (teismo pastaba – V. G.) žinotų, kad jis dirbo objekte, jis po įvykio apskritai daugiau nedirbtų įmonėje. Vertindamas vėlesnius T. T. parodymus apygardos teismas pažymi, kad jis yra susijęs su įmone (duomenys neskelbtini) bei jos direktoriumi V. G., juos sieja darbo teisiniai santykiai, todėl T. T., bijodamos netekti turimo darbo, ar dėl kitų panašių priežasčių yra suinteresuotas liudyti savo darbdavio naudai. Dėl to, jo vėlesni parodymai, negali būti laikomi patikimais. Kartu atkreiptinas dėmesys, ką pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas Skundžiamame nutartyje, kad teismo posėdžio metu T. T. nurodytos parodymų pakeitimo aplinkybės – pirminiame paaiškinime parašė, kad Pareiškėjas (teismo pastaba – V. G.) žinojo, kad jis dirbo objekte, nes tą dieną buvo neblaivus, susijaudino atėjus Institucijos atstovams, kurie uždavė daug neaiškių klausimų, laikytinos neįtikinamomis ir nelogiškomis.

16. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog T. T. prieš nagrinėjamą įvykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d., skambino V. G. keturis kartus. Visgi iš Skundžiamos nutarties matyti, kad nė vienam iš byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir aptariam, nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius duomenis, savo išvadas pagrindė byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš byloje esančių telefono išklotinių matyti, kad T. T. 2022 m. sausio 22 d. keturis kartus skambino ne V. G., o A. Č.. Laiko tarpuose tarp T. T. skambučių A. Č., tiek V. G. du kartus skambino A. Č., tiek A. Č. du kartus skambino V. G.. Šiame kontekste, įvertinus minėtus įrodymus ir atsižvelgiant į A. Č. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kad jo darbo funkcijos be kita ko yra prižiūrėti darbo tvarką, darbuotojus, prašymai dėl darbo savaitgaliais, kurie teikiami laisva forma, reikalingi tam, kad jis žinotų jog savaitgalį yra darbuotojas, galima daryti teisiškai reikšmingą išvadą, kad tiek A. Č., tiek V. G., kuris kaip įmonės direktorius yra atsakingas, žinojo apie tai, jog T. T. statybos objekte dirbs poilsio dieną.

17. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Iš minėtų aplinkybių visumos akivaizdu, kad T. T. atlikto darbines funkcija po nustatytų oficialių įmonės (duomenys neskelbtini) darbo valandų, kas turėjo būti pažymėta įmonės sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau tai nebuvo padaryta. Darbdavys, nagrinėjamu atveju V. G., turėjo užtikrinti tinkamą darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentų tvarkymą, darbo teisinių santykių atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, t. y. kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai. Todėl nustatyti V. G. veiksmai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuobaudos individualizavimo

19. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors V. G. teigia, kad padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą dėl 2022 m. sausio 28 d. I. M. nelegalaus darbo, teikdamas paaiškinimus ir dokumentus, vykdydamas visus nurodymus, tačiau pažymėtina, kad minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs šią veiką. Toks prisipažinimas laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar surinktų jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Bylos medžiaga nustatyta, jog V. G., teikdamas pirminius paaiškinimus 2022 m. sausio 28 d., nurodė apskritai nežinantis I. M., iš pateiktų nuotraukų asmens neatpažino, nors dieną prieš tai su I. M. buvo sudaryta darbo sutartis, kurią pasirašė jie abu, VDI surašius administracinio nusižengimo protokolą atsisakė protokolą pasirašyti, jo nepasiėmė, atsistojo ir išėjo iš skyriaus. Dėl nagrinėjamo nusižengimo prisipažino tik vėlesnėje proceso stadijoje, o būtent teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo. Akivaizdu, jog pareikšdamas tokią poziciją apeliantas nepadėjo išaiškinti nusižengimo. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad priešingai negu nurodoma skunde, padarytus administracinius nusižengimus išaiškino VDI inspektoriai, byloje nėra duomenų, kad prie jų išaiškinimo būtų prisidėjęs pats V. G., o teikti paaiškinimus ir dokumentus, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra jo teisė, kas negali būti laikoma padėjimu išaiškinant padarytą administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažinimo padaręs administracinį nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliaciniu skundu V. G. prašo jam paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 eurų. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

21. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmenims skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų, už ANK 100 straipsnio 1 dalyje – bauda nuo 300 eurų iki 1 450 eurų. Iš Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo ir apylinkės teismo nutarties matyti, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, V. G. buvo skirta net mažesnė už vidurkį atitinkančio dydžio bauda, t. y. galutinė 2 500 eurų bauda.

22. Nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų apeliantui skirti švelnesnę nuobaudą nei paskirta Skundžiamu nutarimu, kuris paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, kaip administraciniai nusižengimai, pagal jų pobūdį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Skiriant nuobaudos dydį įvertinamas V. G. padarytų nusižengimu sunkumas ir pobūdis, kad nelegalaus darbo atvejai užfiksuoti du kartus, dviejų asmenų atžvilgiu, iš kurių vienas trečiosios šalies pilietis neteistai dirbantis Lietuvos Respublikoje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos ne tik, kaip minėta, žmogaus konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, bet nelegaliu darbu siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, aptariamas pažeidimas kelia pavojų ne tik darbuotojų interesams, bet ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kadangi sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Todėl ir nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus ar pernelyg švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. G. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jo netenkinus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo ir prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.