- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-333-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41698-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovei L. M. dėl bendravimo su nepilnamete vaikaite tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti ieškovės bendravimo su vaikaite V. M. tvarką pagal kurią: 1. M. N. su vaikaite V. M. turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio penktadienį nuo 16.00 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikaite pasirinktą mėnesio penktadienį M. N. SMS žinute vieną dieną prieš susitikimą su vaikaite informuoja L. M.; 2. M. N. taip pat turi teisę bendrauti su vaikaite V. M. po dvi dienas pradedant nuo atitinkamos dienos 10 val. iki sekančios dienos 20 val. žiemos, pavasario ir rudens sezonų metu, apie tai tris dienas prieš numatytą susitikimo su vaikaite dieną M. N. įsipareigoja informuoti SMS žinute L. M.. Vaikaitę M. N. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą; 3. Vasaros sezono metu M. N. su vaikaite taip pat turi teisę bendrauti vieną savaitę, pasiimant vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10 val. ir po kalendorinės savaitės grąžinant ją atitinkamos dienos 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie vaikaitės pasiėmimą bendravimui vasaros sezono laikotarpiu nurodytomis dienos M. N. vieną savaitę prieš susitikimo su vaikaite dieną SMS žinute informuoja L. M.; 4. L. M. įsipareigoja nedelsiant informuoti M. N. apie savo telefono numerio pasikeitimą.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamete vaikaite tvarką: M. N. su vaikaite V. M. turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio penktadienį nuo 16.00 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Apei ketinimą bendrauti su vaikaite pasirinktą mėnesio penktadienį M. N. SMS žinute vieną dieną prieš susitikimą su vaikaite informuoja L. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Nustatė ieškovės ir nepilnametės vaikaitės V. M. tokią laikiną bendravimo tvarką: Ieškovė M. N. su nepilnamete vaikaite V. M. turi teisę bendrauti vieną kartą į mėnesį, pasirinktą porinės savaitės penktadienį, nuo 16 val. iki 20.30 val., pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikaite pasirinktą mėnesio penktadienį ieškovė SMS žinute vieną dieną prieš susitikimą su vaikaite informuoja atsakovę L. M.. Teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė turi teisę matytis su vaikaite, todėl yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6694-859/2014 buvo nustatyta nepilnamečio vaiko V. M. bendravimo tvarka su jos tėvu V. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog iki teisme bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, nustatyti tokią laikiną ieškovės ir nepilnametės vaikaitės bendravimo tvarką, kuri iš dalies sutaptų su nepilnametės tėvo, ieškovės sūnaus, nustatyta bendravimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė L. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones skundžiama nutartimi nurodė, kad nustato tokią tvarką, kuri iš dalies sutampa su nepilnametės tėvo V. M., ieškovės sūnaus bendravimo tvarka nustatyta 2014-03-07 sprendimu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad toks tvarkos nustatymas iš esmės visiškai yra nereikalingas, nes jokių ieškovės teisių, matytis su nepilnamete vaikaite, atsakovė nepažeidinėjo ir nepažeidžia. Ieškovė pageidaudama matytis su vaikaite gali atvykti į jos gyvenamąją vietą ir praleisti laiką su ja bendraudama, tačiau nei karto tokio pageidavimo nebuvo išreiškusi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suponuoja tokią situaciją, kad ieškovei atsisakant aplankyti anūkę jos gyvenamojoje vietoje, vaikas būtų vežamas autobusais. Apeliantė manymu, tokia patvirtinta laikinojo bendravimo tvarka yra tikrai neprotinga, tuo labiau, kad mergaitė ir taip dažnai serga, pasėkoje jos dažno važinėjimo jau vien ieškovės sūnaus V. M. bendravimo valandomis. Be to, skundžiamos nutarties nustatytoje tvarkoje nurodoma, kad vaikas turi būti paimamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val., vienok tik 16.30 val. V. baigiasi užsiėmimai darželyje, nes lanko muzikinį teatriuką ketvirtadienis-penktadienis nuo 15.30-16.30 val., o tai reiškia, kad reikia vaiką dar parvežti į jos gyvenamąją vietą, todėl tai faktiškai iki 16.00 val. neįvykdoma. Atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė yra senyvo amžiaus, lėto būdo, serganti onkologine liga, taip pat turinti ir gretutinių ligų. Ieškovė nemoka valstybinės lietuvių kalbos, o mergaitė kalba tik lietuviškai. Apeliantės manymu, ieškovė pareiškė tokį prašymą vien iš keršto atsakovei. Dėl šių priežasčių, nutartimi patvirtinta tvarka ne tik, kad iš esmės faktiškai neįgyvendinama, bet ir neigiamai veiks nepilnamečio vaiko psichologinę būklę bei normalią vaiko raidą, kas prieštaras CK 3.176 str. 4 d. nuostatoms, nes nustatinėjant vaiko bendravimo tvarką, kad ir laikiną būtina remtis vaiko interesų prerogatyva ir jo apsauga.
Atsiliepimas
Ieškovė M. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovės leisti pasimatyti su vaikaite, pabendrauti su ja, tačiau atsakovė to neleidžia ir vaikaitę slepia nuo jos, sąmoningai sudarydama kliūtis jų susitikimui. Ieškovei brangi kiekviena su vaikaite praleista minutė, o aplankyti anūkę jos gyvenamojoje vietoje atsakovė iki šiol nesuteikė galimybės, net priešingai trukdo jų susitikimui, taigi nėra pagrindo manyti, jog tai pasikeis. Pažymi, jog teiginys, kad būtent kelionės autobusu gali lemti mergaitės susirgimus, yra absoliučiai nelogiškas. Susirgti mergaitė gali tiek išėjus su motina į lauką, tiek namuose, tiek kitomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat pažymi, jog ji sėkmingai užaugino du sūnus, todėl nėra visiškai jokio pagrindo abejoti ieškovės galimybe bendrauti su vaikais. Be to, vaikaitė nuo pat gimimo visą laiką iki santuokos nutraukimo gyveno kartu su tėvais ir ieškove. Ieškovės galimybėmis pasirūpinti vaiku tuomet nebuvo abejojama, o jos sugebėjimai kvestionuojami. Ji visada kuo puikiai pasirūpindavo mergaitės saugumu, kai vaikaitės tėvų nebuvo namuose. Taigi teigti, kad ieškovė negalės pasirūpinti vaiku dėl savo amžiaus yra absurdiška.
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į atskirąjį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovės susitikimai su mergaite atsakovės pastangų dėka yra labai apsunkinami, atsakovė nuolat prisigalvoja priežasčių, kaip jų išvengti. Iš jos pačios skundo matyti, kad atsakovė visomis išgalėmis stengiasi užkirsti kelią vaikaitei bent truputį pabūti vienai su močiute be jos pačios priežiūros iš šalies. Trečiojo asmens manymu, atsakovė jokių būdu neturėtų sąmoningai riboti mergaitės ir močiutės susitikimų. V. M. būdamas ieškovės sūnumi, įsitikinęs motinos kompetencija prižiūrėti vaikus. Pažymi, jog ieškovė ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste, todėl mergaitei turėtų būti užtikrinta galimybė bent kartą per mėnesį susitikti su savo močiute.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (LR CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas pareiškimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti pareiškimo reikalavimus, tai yra, ar pareiškimo tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo atveju į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo kreipėsi trečiojo asmens V. M., kuris yra nepilnamečio vaiko tėvas, motina M. N.. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovei (vaiko senelei) laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete, atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6694-859/2014 nustatytą nepilnametės V. M. bendravimo tvarką su jos tėvu V. M.. Apeliantė (vaiko motina) pateikusi skundą nesutinka su nustatyta tvarka ir nurodo, jog ieškovė norėdama aplankyti savo anūkę, turėtų atvykti į jos gyvenamąją vietą, o ne vežiotis vaiką autobusais į savo gyvenamąją vietą; taip pat, kad vaikas dažnai serga, pasėkoje jos dažno važinėjimo jau vien ieškovės sūnaus V. M. bendravimo valandomis; be to, pažymi, jog vaikas darželyje lanko muzikinį teatriuką ketvirtadieniais-penktadieniais nuo 15.30-16.30 val., o tai reiškia, kad reikia vaiką dar parvežti į jos gyvenamąją vietą, todėl tai faktiškai iki 16.00 val. neįvykdoma.
LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. LR CK 3.172 str. numatyta, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.), už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pagrindas nustatyti laikiną bendravimo su vaikaite tvarką, egzistuoja. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog tarp apeliantės (vaiko motinos) ir trečiojo asmens (vaiko tėvo) susiklostė gana konfliktiški santykiai, ko pasėkoje akivaizdu, jog buvusiems sutuoktiniams nesutariant, savaime atsiranda tam tikri nesklandumai ir su ieškove (trečiojo asmens motina). Todėl siekiant, užkirsti kelią ateityje galimai atsirasiantiems nesutarimams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė kreipusis į teismą dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, pasielgė teisingai, bei taip akivaizdžiai išreiškė norą bendrauti su savo anūke. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog būtent dėl kelionės autobusais, vaikas būtinai susirgs, kadangi jie niekuo nepagrįsti ir visiškai pritaria ieškovės pozicijai, jog susirgti mergaitė gali tiek išėjus su motina į lauką, tiek kitomis aplinkybėmis. Apeliantės į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog vaikas dažnai serga, tačiau jie neįrodo fakto, jog jis suserga būtent po bendravimo su tėvu, kaip nurodo apeliantė, o juolabiau nepatvirtina, jog ateityje taip pat sirgs. Be to, akivaizdu, jog vaikui susirgus, apeliantei tinkamai informavus ieškovę, ši vaiko neturėtų pasiimti, o bendravimą su vaikaite turės atidėti iki kol ji visiškai pasveiks. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė nurodydama, kad neprieštarauja ieškovės bendravimui su mergaite, siekia, kad ši atvyktų ir leistų su mergaite laiką bendraujant, būtent apeliantės gyvenamojoje vietoje. Toks apeliantės pageidavimas, nesant jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokių veiksmų būtinumą, laikytinas nepagrįstu, kadangi teismo vertinimu, toks bendravimas, apeliantei būnant kartu, neatitiktų pilnaverčio anūkės ir senelės bendravimo. Tik turint pagrįstų duomenų, kad mergaitės interesai būnant ieškovės gyvenamojoje vietoje pažeidžiami ar su ja elgiamasi netinkamai, sudarytų pagrindą spręsti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Be to, apeliantė skunde nurodo, jog ieškovė yra senyvo amžiaus moteris, lėto būdo, serganti onkologine liga, turinti gretutinių ligų, taip pat, kad valgo produktus su praėjusiu galiojimu laiku, todėl jos bendravimas su anūke galimas tik kartu su vaiko tėvu, nes priešingu atveju vaiko mityba nebus tinkamai užtikrinta, kas gali atsiliepti ir jos sveikatai. Šie apeliantės argumentai, taipogi atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skunde dėstomus argumentus, apie ieškovės gyvenimo būdą, jos elgesį ir kt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas negali šių teiginių vertinti kaip atitinkančių realybę, o tik kaip galimas prielaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalių paaiškinimais nustatyta, kad iki apeliantės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, jie gyveno su ieškove, kuri prižiūrėjo mergaitę nuo pat jos gimimo ir ja rūpinosi, kai mergaitės tėvų nebūdavo namie. Šių aplinkybių apeliantė neginčijo.
Skundžiamos nutarties nustatytoje tvarkoje nurodoma, kad vaikas turi būti paimamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 16.00 val. Tačiau, apeliantei pateikus skundą, paaiškėjo, jog mergaitė darželyje ketvirtadieniais-penktadieniais lanko muzikinį teatriuką nuo 15.30 val. iki 16.30 val., kas atitinkamai reiškia, jog nutartyje nustatytu laiku, ieškovė negalės pasiimti vaiko iš jos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas palikti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, tačiau būtina pakeisti bendravimo laiką, t.y. nurodant, jog ieškovė su nepilnamete vaikaite turi teisę bendrauti vieną kartą į mėnesį, pasirinktą porinės savaitės penktadienį, nuo 17.00 val. iki 20.30 val., pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Kitoje dalyje skundžiamą nutartį paliekant nepakeistą.
Apeliantė L. M. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 150 Eur, tačiau atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos jai nepriteistinos (LR CPK 98 str.).
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie iš esmės yra nereikšmingi, o be to nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, ją patikslinti išdėstant taip:
„Ieškovė M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete vaikaite V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti vieną kartą į mėnesį, pasirinktą porinės savaitės penktadienį, nuo 17 val. iki 20.30 val., pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant ją nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikaite pasirinktą mėnesio penktadienį ieškovė SMS žinute vieną dieną prieš susitikimą su vaikaite informuoja atsakovę L. M., a.k. (duomenys neskelbtini)