- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-849-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02276-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Asta Radzevičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1890-794/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Power Management“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl vienašališko ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Palink“ 2018 m. rugsėjo 18 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji acinė bendrovė (toliau – UAB) „Palink“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Nordic Power Management“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei UAB „Palink“ 495 330,89 Eur dydžio kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo, priteisti iš UAB „Nordic Power Management“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas už atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimą byloje iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. pabaigoje UAB „Palink“ paskelbė atvirą konkursą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui 2018 m. laikotarpiui įsigyti. Atsakovė UAB „Nordic Power Management“, kaip tiekėja, 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį komercinį pasiūlymą elektros energijai tiekti, jį ieškovė priėmė ir su atsakove 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. PT-TCH-17-0080 (toliau – Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2018 m. birželio 20 d. informavo UAB „Palink“, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, nes Sutarties vykdymas jai yra nepelningas.
3. Nurodė, kad viena iš komercinio pasiūlymo sąlygų nustatė, jog vienai iš šalių prieš terminą vienašališkai nutraukus Sutartį ir UAB „Palink“ įsigijus elektros energijos tiekimo paslaugas iš naujojo tiekėjo bus mokama piniginė kompensacija: (i) jeigu naujoji kaina bus didesnė, nei numatyta Sutartyje, tuomet tiekėjas privalės sumokėti UAB „Palink“ šių kainų skirtumą; (ii) jeigu naujoji kaina bus mažesnė, nei kaina, numatyta Sutartyje, tada UAB „Palink“ privalės sumokėti kainų skirtumą tiekėjui. Ieškovė, siekdama užtikrinti elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atviro konkursu būdu, pasirinkdama mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ (naujasis tiekėjas). Naujasis tiekėjas ieškovei išrašė avansinę sąskaitą už elektros energiją 2018 m. rugsėjo mėn., kurią UAB „Palink“ apmokėjo. Sutartyje su naujuoju tiekėju nurodyta kaina buvo didesnė, nei Sutartyje numatyta elektros energijos tiekimo kaina, todėl susidarė 495 330,89 Eur dydžio kainų skirtumas tarp UAB „Palink“ suvartotinos elektros energijos kainos pagal sutartį su naujuoju tiekėju ir elektros energijos kainos pagal Sutartį su atsakove.
4. Atsakovė UAB „Nordic Power Management“ pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Palink“ 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu atliktą įskaitymą, priteisti iš UAB „Palink“ 156 109,71 Eur skolą, 5 619,95 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė neturėjo ir neturi atsakovės atžvilgiu pagrįstos teisės reikalauti kompensacijos sumokėjimo, nes: (i) ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl ieškovės nurodomos kompensacijos mokėjimo; (ii) ieškovės teiginiai dėl kompensacijos, kaip netesybų, mokėjimo yra nepagrįsti, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galinčių lemti atsakovės civilinę atsakomybę (netesybų forma); (iii) ieškovės nurodomos kompensacijos dydis yra aiškiai per didelis, nepagrįstai skaičiuojamas su pridėtinės vertės mokesčiu. Kadangi ieškovė neturėjo ir neturi atsakovės atžvilgiu pagrįstos reikalavimo teisės į kompensacijos sumokėjimą, nėra tenkinamos įstatymo įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotos įskaitymo sąlygos, todėl ieškovės atliktas įskaitymas (156 109,71 Eur) yra niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Mano, kad ieškovė liko skolinga atsakovei už ieškovei 2018 m. rugpjūtį pagal Sutartį patiektą elektros energiją. Ieškovė tik iš dalies sumokėjo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį tiektą elektros energiją, todėl liko atsakovei skolinga 156 109,71 Eur. Atsižvelgiant į Sutarties 6.3 punktą, ieškovė taip pat turi atsakovei sumokėti 5 619,95 Eur dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę UAB „Nordic Power Management“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei UAB „Palink“ 495 330,89 Eur dydžio kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (495 330,89 Eur) nuo atitinkamo dydžio reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: už priteistą 169 342,95 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.), už 161 625,75 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 27 d.), už 164 369,19 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 757,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ 3,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. šalių sudarytos Sutarties dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 10.2 punkte nurodyta, jog UAB „Palink“ (vartotojas) arba UAB „Nordic Power Management“ (tiekėjas) turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, raštu įspėjus ne vėliau kaip 60 dienų iki numatomo sutarties nutraukimo, kaip numatyta komerciniame pasiūlyme. Atsakovės pateikto 2017 m. gruodžio 14 d. komercinio pasiūlymo skiltyje „Nutraukimas“ nurodyta, kad „Neatidėliotina“ (angl. Spot) sutartis gali būti nutraukta prieš 21 dieną be jokių įsipareigojimų. „Fix“ sutartis gali būti nutraukta prieš vieną mėnesį, šalių susitarimu ir atlikus priešpriešinę kompensaciją.
8. Teismo vertinimu, nustatant tikruosius šalių ketinimus, esminę reikšmę turėjo šalių ikisutartiniai santykiai. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:
8.1. Ieškovė UAB „Palink“ 2017 m. pabaigoje paskelbė konkursą elektros energijai pirkti iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo 2018 metams. Konkurso sąlygos numatė, kad sutartis bus sudaroma vienerių metų laikotarpiui – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad nebus perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis (kitos konkurso sąlygos 7 punktas), sutarties projekte (standartinė UAB „Palink“ elektros pirkimo pardavimo sutartis) taip pat nurodyta, kad pagal sutartį parduotos ir nupirktos elektros energijos kiekiu laikomas faktiškai vartotojo suvartotas iš elektros tinklų elektros energijos kiekis per atitinkamą laikotarpį.
8.2. Sutarties nuostatos (10 straipsnis) nustatė galimybę nutraukti sutartį prieš terminą tik pirkėjui. Liudytojas Sigitas Grigūnas, apklaustas 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad būtent tokios sutarčių nutraukimo sąlygos paprastai būdavo taikomos UAB „Palink“ skelbiamuose konkursuose.
8.3. Atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme elektros energijai tiekti be kainos pasiūlymo, buvo pateiktas siūlymas sutartyje įtvirtinti sankcijas už sutarties nutraukimą, tokia sąlyga numatyta ir vėlesniame 2017 m. lapkričio 3 d. pasiūlyme.
9. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog būtent atsakovė inicijavo sutarties nuostatas, įtvirtinančias tam tikras pasekmes sutarties nutraukimo atveju, nes ieškovė, sudarydama sutartis tokių nuostatų nenumatydavo (sutartyse būdavo įtvirtinta teisė sutartį nutraukti tik pirkėjo iniciatyva). Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju visi sutarties neaiškumai turi būti vertinami šias sąlygas pasiūliusios šalies, t. y. atsakovės nenaudai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas, todėl teismui nekilo jokių abejonių, kad ieškovė, atsisakydama įprastinių sąlygų (teisės nutraukti sutartį tik pirkėjo iniciatyva) ir įtraukdama papildomas atsakovės pasiūlytas sutarties nuostatas, suteikiančias teisę prieš terminą sutartį nutraukti ir tiekėjui, reikalavo papildomų garantijų, šiuo atveju kompensacijos sutarties nutraukimo atveju. Priešingas ieškovės elgesys neatitiktų bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) elgesio etalono, nes nėra jokios prasmės UAB „Palink“ nukrypti nuo savo įprastinių (standartinių) sutartinių sąlygų, jeigu tai ieškovei nesukuria papildomos naudos. Teismas atsakovės argumentus, jog sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo jokių ketinimų susitarti dėl kompensacijos mokėjimo arba tai, kad ieškovė atmetė atsakovės siūlymą susitarti dėl kompensacijos, vertino kaip nepagrįstus.
10. Teismas, vertindamas šalių elgesį po sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu, pažymėjo, jog labai svarbi aplinkybė yra ta, kad pati atsakovė, prieš nutraukdama sutartį, siūlė ieškovei sumokėti kompensaciją, siūlydama kompensuoti Sutartyje numatytos ir tuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos garantinio tiekimo sutarties kainų skirtumą. Minėtame atsakovės rašte apskaičiuota, kad kompensacijos suma už 2018 m. birželio 22 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį būtų 356 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškove, kad vien šis atsakovės raštas patvirtina buvus šalių susitarimą sumokėti kompensaciją esant kainų skirtumui tarp UAB „Palink“ naujai taikomos elektros energijos kainos ir tiekėjo kainos, nustatytos Sutartyje. Teismas pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtino ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Atsakovė UAB „Nordic Power Management“ 2018 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške ieškovei pati pateikė siūlomus kompensacijos skaičiavimo principus, kurie iš esmės atitinka komerciniame pasiūlyme išdėstytas sąlygas – tiekėjas įsipareigoja nurodytu laikotarpiu kompensuoti vartotojui visą susidariusį kainų skirtumą už atitinkamą laikotarpį vartotojo suvartotam elektros kiekiui.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad Sutartyje buvo susitarta tik dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, tačiau susitarimo dėl kompensacijos mokėjimo nebuvo, o Sutartyje numatytą nuorodą į komercinį pasiūlymą reikia vertinti tik kaip susitarimą dėl termino t. y. susitarimą Sutartį nutraukti prieš vieną mėnesį. Teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitinka elementarios logikos ir neturėtų jokios prasmės, nes jau pačioje Sutartyje (Sutarties 10.2 punktas) įtvirtintas terminas (60 dienų) iki numatomo Sutarties nutraukimo, dėl to papildoma nuoroda į komercinį pasiūlymą, kiek tai susiję su įspėjimo apie Sutarties nutraukimo terminais, yra nereikalinga.
12. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės komerciniu pasiūlymu siūlyta kompensacija būtų galima tik tuo atveju, jei būtų sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis dėl fiksuoto elektros energijos kiekio įsigijimo, dėl to negalimas ir komerciniame pasiūlyme nurodytas kainų kompensavimo apskaičiavimo mechanizmas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, jau paskelbdama konkursą elektros pirkimui, neketino elektros įsigyti fiksuotam elektros energijos kiekiui (konkurso sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad nebus perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis), be to, šalių sudarytos Sutarties 1.1, 3.1 punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja sumokėti tiekėjui už suvartotą elektrą ir elektros energijos kiekiu laikomas faktiškai vartotojo suvartotas kiekis, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog šalys susitarė dėl faktiškai suvartoto elektros kiekio pirkimo, o ne dėl fiksuoto elektros energijos kiekio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šalys derėjosi dėl tokio pobūdžio pirkimų, todėl, teismo vertinimu, nuoroda į komercinį pasiūlymą, kuriame nurodytas kompensavimo mechanizmas, nebetektų prasmės. Atsakovės pateikiamas aiškinimas, kad Sutarties 10.2 punktas, numatantis, jog Sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, kaip tai nustatyta komerciniame pasiūlyme, tačiau tai nereiškia, kad reikia remtis tuo, kas parašyta komerciniame pasiūlyme, teismo sprendimu, reikštų, jog nuoroda į komercinį pasiūlymą neturi visiškai jokios prasmės. Teismo vertinimu, toks Sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms, kurios įtvirtina, kad sutarčių aiškinimas turi būti aiškinamas taip, kad būtų suteikta prasmė visoms sutarčių sąlygoms.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindė tai, jog šalių tikrasis ketinimas buvo sudaryti elektros energijos tiekimo Sutartį terminuotam laikotarpiui su fiksuota elektros energijos kaina dėl faktiškai suvartojamo elektros kiekio ir sudarydamos Sutartį šalys susitarė, kad, nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių Sutartį nutrauks prieš terminą, būtų mokama kompensacija, apskaičiuojama pagal komercinio pasiūlymo pateikiamą kompensacijos skaičiavimo pavyzdį. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovė sumokėjo naujajam tiekėjui UAB „Elektrum Lietuva“ už suvartotą elektros energiją 421 009,26 Eur už 2018 m. spalio mėnesį, 416 122,53 Eur už 2018 m. lapkričio mėnesį, 423 688,80 Eur už 2018 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė paskaičiavo kainų skirtumą su naujuoju tiekėju ir atsakove, iš viso 495 330,89 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 495 330,89 Eur.
14. Teismas nepritarė atsakovės argumentams, kad šiuo atveju šalys susitarė dėl netesybų, todėl ieškovės reikalaujama kompensacija negali būti skaičiuojama su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Teismas pažymėjo, kad tokio susitarimo Sutartyje nėra (CK 6.72 straipsnis), komerciniame pasiūlyme numatyta kompensacijos apskaičiavimo tvarka neatitinka CK numatytų įprastų netesybų formų, nes netesybos turi būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis), be to, tai neatitinka netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmės, kadangi netesybos mokamos tik kai šalys atlieka neteisėtus veiksmus (neteisėtai nutraukia sutartį, nevykdo įsipareigojimų ir pan.), o šiuo atveju Sutartis įtvirtino šalims teisę nutraukti Sutartį dėl bet kokios priežasties, sumokant atitinkamą kompensaciją, nurodytą komerciniame pasiūlyme. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati nepriskaičiavo PVM, o tik prašė sumokėti naujojo tiekėjo sąskaitų, kuriose jis yra numatytas (PVM), sumų skirtumus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti kompensacijos, neįskaičiuojant PVM.
15. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą priešieškinį, pažymėjo, kad, siekiant įvertinti atsakovės ginčijamą ieškovės UAB „Palink“ vienašališkai atliktą įskaitymą, pirmiausia būtina nustatyti, ar šalys įskaitymo atlikimo metu turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad įskaitymo atlikimo metu egzistavo ieškovės UAB „Palink“ prievolė atsakovei sutarties pagrindu. UAB „Palink“ atsakovei UAB „Nordic Power Management“ turėjo sumokėti 294 140,88 Eur už suvartotą elektros energiją. Ginčui aktualiu metu abi šalys turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų viena kitai, šie reikalavimai buvo vienarūšiai, apibrėžti aiškiomis piniginėmis sumomis, galiojantys. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtino ginčijamo įskaitymo teisėtumą ir paneigė atsakovės piniginių reikalavimų pagrįstumą. Kadangi ieškovė atliko įskaitymą laikantis visų įstatymo keliamų reikalavimų, atliktą įskaitymą teismas vertino kaip teisėtą, atitinkamai atsakovės priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nordic Power Management“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus bei palaikydama savo poziciją nurodo šiuos argumentus:
16.1. Priešingai nei sprendė teismas, ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl kompensacijos mokėjimo vienašališko Sutarties nutraukimo atveju. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad komerciniame pasiūlyme nurodyta kompensacija yra galima tokiai sutarčiai, kuria susitariama ne dėl fiksuoto elektros energijos kiekio, o dėl fiksuotos elektros energijos kainos. Šalims sudarius Sutartį dėl faktiškai suvartojamo elektros energijos kiekio pirkimo, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir negalėjo būti sudarytas susitarimas dėl komerciniame pasiūlyme nurodytos kompensacijos mokėjimo, ji galima tik fiksuoto elektros energijos kiekio pirkimo atveju.
16.2. Atsakovė neišreiškė valios susitarti dėl kompensacijos mokėjimo, jei sutartimi nėra susitariama dėl ieškovės įsigyjamo fiksuoto elektros energijos kiekio. Sutartimi nebuvo susitarta dėl jokios kompensacijos mokėjimo, kai Sutartis nutraukiama šalių rašytiniu susitarimu. Be to, toks susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo, būtų pačiai ieškovei nenaudingas, jeigu Sutartis būtų nutraukta jos iniciatyva.
16.3. Sudarant ir vykdant Sutartį ieškovė veikė ne kaip vartotoja, o kaip verslininkė, valdanti parduotuvių tinklą, kaip profesionalė, turinti ilgametę patirtį elektros energijos pirkimo srityje. Ieškovė, pasitelkdama savo darbuotojus ir teisininkus, rengė Sutarties projektą, taigi turėjo galimybę ir pareigą formuluoti Sutarties sąlygas taip, kad būtų aiškiai išreikšta jos valia bei ketinimai dėl susitarimo mokėti kompensaciją, tačiau tokios aiškios nuostatos Sutartyje nėra, todėl ieškovė turi prisiimti riziką, susijusią su jos valios neišreiškimu ar suklydimu.
16.4. Dėl Sutarties 10.2 punkte esančio teksto „kaip numatyta komerciniame pasiūlyme“ reikšmės, atsakovė nurodė, kad tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu šalių ketinimai buvo skirtingi ir sutartyje konkretus klausimas / įsipareigojimas nėra aptartas, laikoma, kad šalys dėl šio klausimo / įsipareigojimo nesusitarė. Be to, ieškovei neįrodžius ir atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų / Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo, atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir atsakovė negali būti įpareigota mokėti netesybas (kompensaciją).
16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensacijos dydį skaičiavo su PVM, tokiu būdu įteisindamas ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Atsakovė pažymi, kad ieškovė pati priskaičiavo PVM, reikalaudama iš atsakovės sumokėti kompensaciją, taip dirbtinai ir neteisėtai padidindama kompensacijos dydį. Be to, komerciniame pasiūlyme siūlyta kompensacija pagal savo pobūdį ir apskaičiavimo tvarką laikytina netesybomis, o netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą PVM dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Vien tai, kad ieškovė apmokėjo naujojo tiekėjo sąskaitas su PVM, jokiu būdu nereiškia, kad kompensacijos dydis (ieškovės nurodomas kainos skirtumas) galėtų būti skaičiuojamas su PVM. Be to, tokio dydžio netesybos yra per didelės, pažeidžiančios protingumo ir teisingumo principus.
16.6. Tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo, ieškovė nepagrįstai atliko 156 109,71 Eur skolos įskaitymą. Ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ieškovė liko skolinga atsakovei už ieškovei 2018 m. rugpjūtį, pagal Sutartį patiektą, suvartotą elektros energiją, todėl ji privalo šį įsiskolinimą (156 109,71 Eur) sumokėti atsakovei.
16.7. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė ieškovės 2016 m. organizuoto elektros energijos pirkimo konkurso metu, šio konkurso dalyviams pateiktos sutarties projekto ir šio sutarties projekto dokumentą, kuris patvirtina, kad sutarties projektą rengė ieškovės darbuotojas. Poreikis į civilinės bylos medžiagą pateikti šį dokumentą kilo po to, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė klaidingą ir nepagrįstą motyvą, jog ieškovė ginčo Sutarties sudarymo metu iš atsakovės reikalavo papildomų garantijų, susitarti dėl kompensacijos mokėjimo.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „Palink“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas detaliai išnagrinėjo bylą ir sprendime padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovės skelbtas konkursas nebuvo fiksuotam elektros energijos kiekiui įsigyti. Tai buvo pažymėta konkurso sąlygose, be to, ieškovė niekada nesudarydavo fiksuoto elektros kiekio įsigijimo sutarčių, todėl ir šiuo atveju nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos fiksuoto kiekio įsigijimo. Tiekėjas konkurso metu ieškovei siūlė įvarius kainų pasiūlymus – tiek fiksuotą, tiek kintančią kainas, tiek ir hibridinius kainų modelių variantus, bet nebuvo siūlyta ir nevyko derybos įsigyti tam tikrą elektros energijos kiekį. Sutarties sudarymo aplinkybė bei Sutarties 10.2 punkte esančios nuorodos į komercinį pasiūlymą ir jo teksto aiškinimas neturi ir negali turėti jokio ryšio su kokiu nors UAB „Palink“ įsipareigojimu suvartoti tam tikrus elektros energijos kiekius. Apeliantės teiginys, kad dėl komerciniame pasiūlyme nurodytos kompensacijos būtų galima susitarti tik jei būtų sudaryta sutartis dėl fiksuoto elektros energijos kiekio įsigijimo, yra nepagrįstas.
17.2. Valia dėl kompensacijos mokėjimo vienašališko Sutarties nutraukimo atveju buvo suderinta Sutarties šalių. Sutarties 10.2 punkto (ii) dalyje yra aiški nuoroda į komercinį pasiūlymą, kur yra aptartos kompensacijos sąlygos.
17.3. Atsakovė, prieš nutraukdama Sutartį, pati siūlė UAB „Palink“ sumokėti kompensaciją tiek už laikiną Sutarties vykdymo sustabdymą, tiek ir vykdymo sustabdymą iki jos pabaigos. Tokiu būdu atsakovė patvirtino, kad turi pareigą mokėti kompensaciją ir kokiais principais vadovaujantis ją skaičiuoti. Teismas teisingai įvertino, kad kainų skirtumo kompensavimo mechanizmas nėra konkreti pinigų suma (bauda), nes priklauso nuo kainų kitimo, taip pat nėra ir atitinkamas užtikrinamos prievolės procentas.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovė prašė priteisti PVM, kurį ji jau sumokėjo naujajam tiekėjui, o tiksliau – tik skirtumą tarp PVM, kurį ieškovė sumokėjo naujajam tiekėjui ir PVM, kurį UAB „Palink“ būtų sumokėjusi, jeigu elektros energija būtų įsigyta iš atsakovės. Apeliantės nurodyta teismų praktika, kurioje teismas išaiškino, kad už netesybas neprivalo būti išrašomos PVM sąskaitos faktūros, netaikoma šiuo atveju, nes tarp šalių nėra susitarimo dėl netesybų mokėjimo.
17.5. Teismas pagrįstai nenustatė pagrindų sumažinti kompensaciją, kurią tiekėjas privalo sumokėti ieškovei. Byloje įrodyta, kad, tiekėjui nutraukus Sutartį, ieškovė veikė aktyviai ir stengėsi sumažinti kompensacijos sumą, kurią tiekėjas privalo jai sumokėti.
17.6. Dėl apeliantės prašomo prijungti įrodymo, pažymi, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas yra nepagrįstas. Be to, atsakovės teigimu, teikiamas įrodymas yra susijęs su UAB „Palink“ 2016 metams organizuoto elektros energijos pirkimo konkursu, tačiau byloje ginčas kilęs dėl Sutarties, sudarytos įvykus UAB „Palink“ 2018 metams organizuotam pirkimo konkursui. Tai reiškia, kad teikiamas įrodymas nėra susijęs su ginčo dalyku ir nesusijęs su aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išspręsti.
18. Ieškovė UAB „Palink“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kompensacijos skaičiavimo su PVM pagrįstumą.
19. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš atsakovės priteistina kompensacija yra PVM objektas Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio (toliau–PVMĮ) taikymo tikslais. Kompensacija nėra susijusi su Sutarties pažeidimu, Sutarties šalies neteisėtais veiksmais, todėl ji nelaikytina netesybomis. Ieškovė neturėjo pagrindo netaikyti PVM. Ieškovė kompensacijos PVM yra deklaravusi ir sumokėjusi į valstybės biudžetą PVMĮ nustatyta tvarka kaip savo pardavimo PVM, todėl priteistinų PVM sumų negalima laikyti ieškovės praturtėjimu, nes jos nepriklauso ir neatitektų UAB „Palink“. Ieškovės PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM yra atsakovės pirkimo PVM, kurį atsakovė turi teisę atskaityti PVMĮ 58 straipsnyje nustatyta tvarka ir taip mažinti nuo savo pardavimų surinktas ir į biudžetą mokėtinas arba didinti iš jo susigrąžintas PVM sumas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Palink“ rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pasiūlė atsakovei UAB „Nordic Power Management“ pateikti savo argumentus ir paaiškinimus dėl PVM įskaitymo į ieškovei mokėtiną kompensaciją bei savo poziciją dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, tačiau iki teismo nustatyto termino atsakovė jokių paaiškinimų ir pozicijos byloje nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Palink“ ir atsakovė UAB „Nordic Power Management“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2018 m. birželio 20 d. informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, nes jos vykdymas atsakovei yra nepelningas. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su nauju tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kadangi naujojo tiekėjo kaina buvo aukštesnė, ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras iš viso 651 440,60 Eur sumai, prašydama sumokėti kainų skirtumo kompensaciją, kaip tą nustatė Sutarties 10.2 punktas, o 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu informavo, kad į atsakovei mokėtiną sumą už rugpjūčio mėn. tiektą elektros energiją įskaito 156 109,71 Eur kompensaciją. Iš viso ieškovė prašė atsakovės sumokėti jai 495 330,89 Eur (651 440,60 Eur – 156 109,71 Eur) kompensaciją už Sutarties nutraukimą prieš terminą.
23. Ginčas nagrinėjamoje byloje buvo kilęs dėl Sutarties 10.2 punkte ir Komerciniame pasiūlyme numatytos kompensacijos mokėjimo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškovės UAB „Palink“ ieškinį dėl 495 330,89 Eur kompensacijos dėl elektros tiekimo kainų skirtumo priteisimo iš atsakovės tenkino, o atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo atmetė.
24. Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinį, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šias bylos dalis apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismų išvados dėl susitarimo mokėti kompensaciją padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tačiau, vertindamas skundo argumentus dėl priteistos kompensacijos dydžio, nurodė, kad pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas PVM, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Dėl to tais atvejais, kai toks PVM mokėtojas mokestį susigrąžina jį įtraukdamas į PVM atskaitą, susigrąžintas mokestis neturėtų būti laikomas turtiniu praradimu ir priteisiamas iš sutartį nutraukusios šalies, nes priešingu atveju tai galėtų reikšti nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita. Konstatavo, kad tokių aplinkybių nustatymas yra esminis sprendžiant šalių ginčą dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo. Tai yra fakto klausimas, kuris nėra nustatytas ir įvertintas ir būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, skaičiuojant jį su PVM. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar ieškovė yra pasinaudojusi PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teise įtraukti pridėtinės vertės mokestį į PVM atskaitą pagal naujojo tiekėjo išrašytas sąskaitas faktūras, todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas tenkintas tinkamai nenustačius ir neištyrus visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neatlikus teisinio jų vertinimo.
25. Atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir remdamasi CPK 362 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, teisėjų kolegija toliau vertina ir pasisako tik dėl tų apeliantės UAB „Nordic Power Management“ skundo argumentų, kurie susiję su kompensacijos dydžiu, t. y. ar ieškovė pagrįstai reikalavimą priteisti kompensaciją už Sutarties nutraukimą skaičiavo su PVM.
Dėl kompensacijos priteisimo su pridėtinės vertės mokesčiu
26. PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlygintinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje, abi Sutarties šalys yra apmokestinamieji asmenys, registruoti PVM mokėtojais. Pagal PVMĮ 7 straipsnį paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal PVMĮ nelaikomas prekių tiekimu. Kaip teisingai nurodė ieškovė UAB „Palink“, PVM administravimo praktikoje sutarties nutraukimas laikomas atlygintinu sandoriu ir paslaugų teikimu tokiu atveju, kai vienai iš šalių nusprendus pirma laiko nutraukti sutartį, už sutarties nutraukimą kitai šaliai susitariama sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, išskyrus atvejus, kai sutarties nutraukimo mokestis ar kiti sutartyje numatyti mokėjimai savo esme yra netesybos (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) parengto PVMĮ 7 straipsnio komentarą https://www.vmi.lt/evmi/prid%C4%97tin%C4%97s-vert%C4%97s-mokestis).
27. Bylos duomenys patvirtina (tą iš esmės konstatavo ir prieš tai bylą nagrinėję teismai), kad ieškovė UAB „Palink“ ir atsakovė UAB „Nordic Power Management“ būtent ir susitarė dėl tokios kompensacijos už Sutarties nutraukimą mokėjimo, kuri, remiantis prieš tai aptartomis PVMĮ nuostatomis, patenka į PVM objekto apibrėžimą.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad Sutarties 10.2 punkte ir komerciniame pasiūlyme nustatyta kompensacija yra šalių sutartos netesybos, kurioms PVM negali būti skaičiuojamas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, o ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis (pvz., nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį), kurioje už sutarties nutraukimą yra numatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas. Tačiau nagrinėjamu atveju netesybomis negali būti laikoma pinigų suma, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovei už tinkamai vykdytos Sutarties nutraukimą prieš terminą. Sutarties 10.2 punkte šalių numatyta kompensacija už Sutarties nutraukimą prieš terminą nėra susijusi su Sutarties pažeidimu ar Sutarties šalies neteisėtais veiksmais. Priešingai, šalių nustatyta kompensacija yra kaina, kurią turi sumokėti Sutartį prieš terminą nusprendusi nutraukti šalis, šiuo atveju atsakovė, nurodžiusi, kad tolimesnis Sutarties vykdymas jai yra nepelningas. Taigi šiuo konkrečiu atveju šalių Sutarties 10.2 punkte nustatytos kompensacijos tikslas buvo padengti ieškovės patiriamas papildomas išlaidas dėl pasikeitusio tiekėjo, atsakovei nusprendus pirma laiko nutraukti Sutartį. Toks atsakovės apsisprendimas nutraukti Sutartį prieš terminą negali būti tapatinamas su Sutarties pažeidimu, o Sutarties 10.2 punkte numatyta kompensacija už tinkamai vykdytos Sutarties nutraukimą prieš terminą nelaikytina netesybomis, kurioms PVM nėra taikomas.
29. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir remdamasi prieš tai aptartomis PVMĮ nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalauta ir iš atsakovės priteista kompensacija už Sutarties nutraukimą prieš terminą, kaip jau buvo minėta, yra PVM objektas pagal PVMĮ nuostatas, todėl ieškovė, skaičiuodama jai mokėtiną kompensaciją ir išrašydama atsakovei PVM sąskaitas faktūras neturėjo pagrindo netaikyti PVM.
30. PVMĮ 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVMĮ nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, privalo skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą (PVMĮ 71 straipsnio 1 dalis). Bet kas išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą (PVMĮ 71 straipsnio 6 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė ne tik mokėtiną kompensaciją pagal Sutarties 10.2 punktą, bet ir išskyrė mokėtinas PVM sumas. Iš ieškovės pateiktos 2021 m. birželio 10 d. buhalterinės pažymos dėl PVM sąskaitų faktūrų deklaravimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kurioje taip pat pateikti duomenys iš VMI administruojamos i.SAF posistemės, nustatyta, kad ieškovė UAB „Palink“ atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pridėtinės vertės mokesčio, kaip kompensacijos dalies, sumas deklaravo ir sumokėjo į valstybės biudžetą. Nenustatyta, kad ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM, kuris buvo deklaruotas ir sumokėtas į valstybės biudžetą, neturėjo būti skaičiuojamas, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų susigrąžinusi į valstybės biudžetą sumokėtą PVM.
32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė visiškai pagrįstai, remdamasi PVMĮ nuostatomis, išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, reikalaudama sumokėti kompensaciją už Sutarties nutraukimą kartu su PVM. Nustačius, kad ieškovė PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas deklaravo ir sumokėjo į valstybės biudžetą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei iš atsakovės priteista kompensacija kartu su PVM yra ieškovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovės sąskaita.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs iš atsakovės kompensaciją už Sutarties nutraukimą prieš terminą kartu su PVM, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantės UAB „Nordic Power Management“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
35. Ieškovė UAB „Palink“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą, ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašė priteisti 3 531,48 Eur advokato pagalbos išlaidų (2019 m. lapkričio 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri 2019 m. gruodžio 9 d. apmokėta).
36. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2019 m. IV ketvirtį (sąskaita faktūra išrašyta 2019 m. lapkričio 25 d. ir apmokėta 2019 m. gruodžio 9 d.), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2019 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 289 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 3 531,48 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 1 675,70 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“.
38. Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant antrą kartą, ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 258,40 Eur advokato pagalbos išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą ir AB SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad tą pačią dieną sąskaita buvo apmokėta.
39. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant rašytinius paaiškinimus, buvo patirtos 2021 m. II ketvirtį (išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas mokėjimas), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 1 258,40 Eur advokato pagalbos išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 609,68 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs 2021 gegužės 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis tenkinti ieškinį, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavęs šias bylos dalis apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui.
41. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Palink“ už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą prašė priteisti 3 617,90 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti buvo pateikusi 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir AB SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad paminėta sąskaita 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pamokėta.
42. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, buvo patirtos 2020 m. IV ketvirtį (išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas mokėjimas), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 398,50 Eur. Rekomendacijų 8.14 punktas nustato, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 377,45 Eur (1,7 x 1 398,50 Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 3 617,90 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 2 377,45 Eur ir priteistinos iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“.
43. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 662,83 Eur (1 675,70 Eur + 609,68 Eur + 2 377,45 Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB ,,Palink“ ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 662,83 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).