Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-22 · Byla Nr. ATP-242-581/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
ATP-242-581/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00792-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-242-581/2015
Proceso Nr. 4-08-3-00792-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį 500 Eur bauda.

V. S. nubaustas už tai, kad 2015-03-11 apie 2.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,21 promilės neblaivumas, jis neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutarimą, paskiriant V. S. administracinę nuobaudą padaryto pažeidimo sankcijos ribose.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima V. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, tačiau už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (ATPK 128 straipsnio 1 dalis) baustas net 8 kartus. Atkreipia dėmesį, kad vieną kartą , t.y. 2006-12-29 baustas už analogišką pažeidimą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Mano, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir įrodo, kad administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, todėl taikyti V. S. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nebuvo jokio pagrindo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl V. S. veikos kvalifikacijos nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 129 straipsnį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta mažesnė nei ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 500 Eur bauda yra per švelni.

ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Teismų praktikoje atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinė byla Nr. 2AT-53-2014).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas, V. S. skirdamas administracinę nuobaudą, rėmėsi nuobaudų individualizavimui reikšmingais duomenimis, būtent tuo, kad V. S. visiškai prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikymą V. S. atžvilgiu iš esmės argumentavo lengvinančios atsakomybę aplinkybės nustatymu bei tuo, kad V. S. yra tik 15 procentų darbingumas ir turi judėjimo negalią.

Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. V. S. apylinkės teismui buvo pateikęs duomenis, patvirtinančius, kad jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Sutiktina, kad V. S. turi sveikatos problemų, yra neįgalus, tačiau vertinti šių aplinkybių tiek padaryto pažeidimo, tiek patį pažeidėją apibūdinančių duomenų kontekste, kaip išimtinių, kurios leistų taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 3-8) matyti, kad V. S. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pirmą kartą dėl vairavimo neturint tam teisės jis buvo baustas dar 2004-12-17. Už vairavimą neturint teisės vairuoti pagal ATPK 128 straipsnį jis nuo 2004 metų baustas net 8 kartus, vieną kartą policijos pareigūnams pateikė negaliojantį kito asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą dėl ko buvo 2010-07-02 nubaustas, 2006-12-29 baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, t. y. už analogišką pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Paskutinį kartą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį baustas 2013-11-12. Ankstesni baustumai ir analogiškų pažeidimų vykdymas neigiamai apibūdina V. S. asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos jo elgesiui poveikio nepadarė, jis toliau daro administracinius teisės pažeidimus. V. S. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje savo pasekmėmis yra pavojingas ir šiurkštus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves. Daromų pažeidimų sistemingumas rodo V. S. neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, į jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą, todėl toleruoti tokį elgesį ir taikyti pažeidėjo atžvilgiu atsakomybę švelninantį institutą nebuvo teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. pagal ATPK švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobaudą, nepakankamai įvertino pažeidimo pobūdį ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. pagal ATPK 129 straipsnį skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas ir V. S. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje paskirtina 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda atitinkanti tokios nuobaudos aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą minimalų dydį, netaikant papildomos alternatyvios nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą pakeisti, paskirti V. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje administracinę nuobaudą - 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė