- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-927-1119/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07921-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kreditorius
- L. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Eurikai Rulienei, išieškotojai L. P., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. U. (toliau taip pat – skolininkas) prašo panaikinti antstolės Eurikos Rulienės vykdomosiose bylose Nr. 0069/19/01264 ir Nr. 0069/19/01265 pateiktus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, į kurią pervedamas skolininko darbo užmokestis ir grąžinti 2019-10-25, 2019-11-04 ir 2019-11-25 neteisėtai nurašytas pinigines lėšas. Nurodė, kad antstolė 2019-10-09 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-69-21354, kurį išsiuntė į skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). Skolininko darbdavys vykdo antstolės nurodymą. Todėl mano, kad antstolė papildomai 2019-10-25 nurašė nuo skolininko banko sąskaitos 659,83 Eur, 2019-11-04 – 646,78 Eur ir 2019-11-25 – 704,78 Eur neteisėtai.
Antstolė Eurika Rulienė kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomąsias bylas Nr. 0069/19/01264 ir Nr. 0069/19/01265. Patvarkyme antstolė nurodė, kad VSDFV duomenimis skolininkas yra nedirbantis, pajamų negauna, todėl nėra pagrindo panaikinti banko sąskaitos areštus. Pažymėjo, kad išieškotoja nesutiko dėl arešto panaikinimo. Dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo skolininkas turi kreiptis per 14 dienų. Kadangi lėšos nurašytos 2019-10-25 ir 2019-11-04, todėl nėra galimybių jas grąžinti.
Pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė sąskaitos išrašus, antstolės patvarkymo, siųsto skolininko darbdaviui, kopiją ir elektroninio laiško antstolei kopiją, kurie jo nuomone patvirtina tai, kad antstolė žino apie tai, kad skolininkas dirba, kad jam yra mokamas darbo užmokestis, tačiau nepanaikina arešto skolininko banko sąskaitai. Be to, pateikė duomenis apie jo turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kurių jis negali vykdyti dėl taikomo banko sąskaitos arešto.
Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Daugiau rašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0069/19/01264 matyti, kad antstolė Eurika Rulienė pagal Kauno apylinkės teismo 2019-06-04 vykdomąjį raštą vykdo priverstinį 6 135,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko A. U. išieškotojui G. P., piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise - L. P. Skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą.
Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0069/19/01265 matyti, kad antstolė Eurika Rulienė pagal Kauno apylinkės teismo 2019-04-26 vykdomąjį raštą vykdo priverstinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-19 iki vaiko pilnametystės išieškojimą iš skolininko A. U. išieškotojui G. P., piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise - L. P. Skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Pagal šį vykdomąjį dokumentą išlaikymo įsiskolinimas 2019-09-20 buvo 1800,00 Eur (2019-09-20 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-69-19945).
Iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų matyti, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2019-07-18 iki 2019-07-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo 4,44 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2019-10-15 niekur nedirbo ir negavo pajamų, nuo 2019-10-27 iki 2019-11-10 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau draudžiamųjų pajamų negavo. 2019-10-09 patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-69-21354 antstolė nurodė UAB (duomenys neskelbtini), kad išlaikymo įsiskolinimas yra 1600,00 Eur, ir nurodė darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti 50 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 200,00 Eur kiekvieną mėnesį. Minėtas patvarkymas išsiųstas skolininko darbdaviui paštu ir elektroniniu laišku.
Antstolė 2019-10-07 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-69-21095, kuriuo nurodė iš skolininko visų banko sąskaitų nurašyti iš viso 8903,33 Eur sumą, skolininkas gali laisvai disponuoti per mėnesį 150,00 Eur suma.
Vykdomojoje byloje esantys išrašai iš elektroninių laiškų, patvirtina, jog skolininkas 2019-10-14 ir 2019-10-30 prašė antstolės panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nes skolininkas nuolat gauna pajamas iš darbdavio bei vykdo savo įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui. Antstolė atsakė skolininkui 2019-10-15 elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog nustatyta, jog jis nedirba, todėl nėra pagrindo naikinti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Be to, nurodė, jog yra pradėta kita vykdomoji byla, kurioje skolininko įsiskolinimas yra 6135,00 Eur, prašė informuoti, kaip jis mokės skolą. 2019-10-31 elektroniniu laišku antstolė išsiuntė skolininkui 2019-10-31 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-19-69-23281, kuriame nurodė, jog skolininkas gali kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti 150,00 Eur suma, prašė pateikti pažymą iš darbovietės, kur bus vedamas darbo užmokestis ir suma, nurodė, kad L. P. išsiuntė pranešimą apie skolininko pateiktą prašymą dėl sąskaitos arešto nuėmimo. Iš 2019-11-04 L. P. pranešimo matyti, kad ji nesutinka, kad nuo skolininko sąskaitos būtų nuimtas areštas (panaikintas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas).
2019-09-30 antstolė gavo L. P. pranešimą, kad skolininkas 2019-09-04 sumokėjo 200,00 Eur sumą už rugsėjį, o 2019-09-24 sumokėjo 200,00 Eur sumą už spalį.
Iš 2019-11-20 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-69-24576 matyti, kad iš skolininko iš viso išieškota 1306,61 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0069/19/01265 211,14 Eur skirta skolai padengti ir 53,42 Eur – vykdymo išlaidoms, o vykdomojoje byloje Nr. 0069/19/01264 809,57 Eur skirta skolai padengti ir 111,30 Eur – vykdymo išlaidoms.
Iš skolininko teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuo skolininko banko sąskaitos per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS) 2019-10-25 nurašyta 659,83 Eur, 2019-11-04 nurašyta 646,78 Eur, 2019-11-25 nurašyta 704,78 Eur, 2019-12-04 nurašyta 50,23 Eur, 2019-12-23 nurašyta 1052,52 Eur, kiekvieną mėnesį skolininkas iš banko sąskaitos išsigrynino po 150,00 Eur (civ. b. 13-14, 21-23 l.). Iš minėto banko sąskaitos išrašo taip pat darytina išvada, kad skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį iš minėtos įmonės, tačiau jis dėl nežinomų priežasčių nėra užfiksuotas viešajame SoDra registre.
UAB (duomenys neskelbtini)2019-10-22 mokėjimo nurodymu Nr. 67 sumokėjo L. P. 385,44 Eur, 2019-11-25 mokėjimo nurodymu Nr. 70 sumokėjo L. P. 632,44 Eur, 2019-12-20 mokėjimo nurodymu Nr. 71 sumokėjo L. P. 414,49 Eur (civ. b. 18, 20, 24 l.).
Taigi skundo nagrinėjimo dienai iš skolininko per PLAIS iš viso pervesta antstolei 3114,14 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais L. P. pervedė iš viso 1 432,37 Eur, bei L. P. antstolei nurodė, jog skolininkas jai iš viso pervedė 400,00 Eur, taigi iš viso išieškota 4946,51 Eur. Todėl likusi nepadengta skola 3 988,49 Eur ((6135,00+14 mėn. *200,00)-4 946,51).
Skolininkas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, draudimo sutartį su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, pagal 2019-05-28 susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41297775 skolininkas įsipareigojo dalimis kiekvieną mėnesį mokėti po 350,00 Eur įmoką kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS.
Nors antstolė ir skolininkas procesiniuose dokumentuose ir vykdomojoje byloje esančiuose susirašinėjimuose elektroniniu paštu kalba apie pinginių lėšų areštą, tačiau turto areštas skolininko turtui nėra taikomas, yra taikomas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
Taigi byloje kilo ginčas dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas taikymo teisėtumo, kai skolininko darbdaviui yra pateiktas nurodymas kiekvieną mėnesį daryti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra numatytos CPK 624 straipsnio 2 dalyje, antstolis vienu metu gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 3 d.). Priverstinio vykdymo priemonės yra:
1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;
4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;
5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;
8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;
9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;
10) kitos įstatymų numatytos priemonės.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė išieškodama įsiskolinimą iš skolininko taiko dvi priverstinio vykdymo priemones, o būtent atlieka išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių banko sąskaitoje per PLAIS pateikusi nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bei išieško skolą iš skolininko darbo užmokesčio, pateikusi nurodymą darbdaviui kiekvieną mėnesį nuo skolininko darbo užmokesčio pervesti atitinkamą pinigų sumą.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Pagal CPK 689 straipsnio 7 dalį nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintuose Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose (Žin., 2012, Nr. 48-2359) yra nurodyti kiti atvejai, kai piniginių lėšų nurašymas yra sustabdomas (pvz., 11.3.1. punkte nurodyta, jog stabdomas piniginių lėšų nurašymas, jei yra taikytas areštas baudžiamojoje byloje; kiti atvejai, nurodyti 11.4.1., 11.5., 11.6. punktuose).
Be to, pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Paminėtina tai, kad darbo užmokesčiu disponuoja būtent darbdavys. CPK 739 straipsnis nustato sumas, iš kurių negalimas išieškojimas.
Šiuo atveju iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų per PLAIS yra nukreiptas į sumą, didesnę nei 1 MMA, taip pat nenustatyta, kad antstolės per PLAIS išieškomos pinigų sumos patenka į CPK 739 straipsnyje nustatytų pinigų sumų sąrašą, nenustatyta, kad buvo nurašyta suma, didesnė, nei yra išieškoma skola ar kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatus privalomas piniginių lėšų nurašymo sustabdymas.
Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nors skolininkas į savo banko sąskaitą gauna pajamas (darbo užmokestį, avansą) iš darbo sutartinių teisinių santykių, tačiau skolininko banko sąskaitoje įskaitytos piniginės lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu, kuriuo disponuoja darbdavys, dėl kurio išmokėjimo antstolis pateikia darbdaviui patvarkymą (CPK 733 str. 1 d.). Taigi skolininkui geranoriškai nesumokėjus įsiskolinimo, antstolė pateikusi patvarkymą skolininko darbdaviui dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio pagrįstai paraleliai nurodytai priverstinio vykdymo priemonei taikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje. Pažymėtina, kad antstolio prerogatyva atliekant vykdymo veiksmus pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones antstolis taikys vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir kiek šių priemonių taikys. Dar daugiau, kaip matyti tiek skolininko pateiktų rašytinių įrodymų, tiek ir iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, taikant dvi priverstinio vykdymo priemones, skolininkas vis dar yra skolingas, todėl yra pagrindas tęsti priverstinių vykdymo priemonių taikymą.
Paminėtina taip pat tai, kad siekiant, kad išieškota suma per PLAIS neviršytų įsiskolinimo dydžio ir pagal CPK 689 straipsnio 7 dalį nereikėtų skolininkui grąžinti nepagrįstai išieškotų piniginių lėšų, siūlytina antstolei reguliariai peržiūrėti nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas mastą, nes kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, skola yra išieškoma taikant 2 priverstinio vykdymo priemones ir būtina atsižvelgti į iš skolininko išieškotą darbo užmokesčio dalį.
Sutiktina su skolininku, kad antstolei taikant dvi priverstines vykdymo priemones yra atliekami žymūs atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ir jo piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje. Taip pat sutiktina su tuo, kad skolininkas, atsižvelgiant į tai, kad jam kas mėnesį leista disponuoti 150,00 Eur suma, esančia banko sąskaitoje, patiria nepatogumus, kad negali atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tačiau iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų matyti, kad skolininkas buvo raginamas gera valia sumokėti skolą, jam buvo išaiškintos atsisakymo vykdyti raginimą pasekmės, tačiau jis gera valia skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, todėl antstolė pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį turėjo pagrindą pradėti priverstinio vykdymo procedūrą ir taikyti pasirinktas priverstinio vykdymo priemones. Taigi skolininkas, gavęs raginimą įvykdyti sprendimą, turėjo ir galėjo numatyti neigiamas pasekmes, kurias jam gali sukelti jo neveikimas.
Skolininkui išaiškintina, kad CPK nustato galimybę išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 str.) ir taip susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo, susitarti su darbdaviu dėl geranoriško išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo dalimis periodinėmis išmokomis (CPK 742 str.), taip pat antstolė, atsižvelgiant į išieškotos skolos dydį, skolininko turimų kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydį ir/ar kitas aplinkybes, galėtų nustatyti PLAIS didesnę leistiną naudoti kiekvieną mėnesį sumą. Šios priemonės padėtų sumažinti skolininko patiriamų nepatogumų mastą, kartu galimai užtikrintų ir skolininko bei išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Eurikai Rulienei, išieškotojai L. P., dėl antstolio veiksmų.
Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Eurikai Rulienei vykdomąsias bylas Nr. 0069/19/01264 ir Nr. 0069/19/01265.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.