Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) D. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.1553/2009 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P. (skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui) ir K. P. (įkeistų daiktų savininkei) dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. P. ir K. P. , 1/95 dalį parkingo (duomenys neskelbtini) iš 2 704,62 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią D. P. ir K. P. , uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) D. P. ir įkeistų daiktų savininkę K. P. , kad negrąžinus skolos, t.y. 193 147,32 EUR negrąžinto kredito, 2 244,01 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 692,75 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 90,00 EUR nesumokėtų mokesčių, iš viso: 197 174,08 EUR bei 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; paaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas kreditavimo sutarties bei hipotekos lakšto originalus.

Motyvuojamoji dalis

Skolininko D. P. atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2007 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/146SV buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Skolininkas D. P. atskirajame skunde nurodė, jog kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, neinformavęs apie ketinimus nutraukti sutartį jo ir įkeistų daiktų savininkės K. P. per sutartyje ar LR CK nurodytą terminą.

LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir skolininko D. P. sudarytoje kreditavimo sutartyje (13.1 p.) numatytas 10 d. terminas pranešti apie būsimą sutarties nutraukimą nepadengus įsiskolinimo (b.l. 47). Apeliantas teigia, kad nei jis, nei įkeistų daiktų savininkė K. P. apie vienašališką ar kitokį kreditavimo sutarties Nr. BK07/10/146SV nutraukimą per joje ar LR CK numatytą terminą nebuvo informuoti. Byloje nustatyta, kad kreditorius informavo skolininką 2009-10-13 pranešimu Nr. 8969 dėl įsiskolinimo susidarymo ir vienašališko sutarties nutraukimo, jei iki 2009-10-28 nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai (b.l. 36). Pranešimo siuntimo skolininkui faktą patvirtina registruotų laiškų sąrašas (b.l. 37), siuntų grąžinimo pažymėjimas (b.l. 96). Reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą iš anksto būtų pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes šalis įgytų nepagrįstą pranašumą ir galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis. Šalis turi savo teises įgyvendinti sąžiningai ir bendradarbiauti, todėl fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Konkrečiu atveju kreditorius siuntė pranešimą skolininkui pagal paskutinę jam žinomą skolininko gyvenamąją vietą. 2007 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartyje Nr. BK07/10/146SV nurodytas skolininko D. P. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 38). Todėl rašto siuntimas šiuo adresu yra laikytinas tinkamu informavimo būdu. Pažymėtina, kad kreditorius pranešimą skolininkui siuntė ne tik jo gyvenamosios vietos adresu, Šeškinės g. 6-58, Vilnius, bet ir įkeisto buto, kurio įsigijimui buvo suteiktas kreditas, adresu Šeškinės g. 6-62, Vilnius. Apeliantas atskirajame skunde teigė, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo neinformuotas ne tik jis, bet ir įkeisto turto savininkė K. P. Nors byloje nėra duomenų apie pranešimo jai siuntimą, iš bylos matyti, kad tiek skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas D. P. , tiek įkeistų daiktų savininkė K. P. gyvena tuo pačiu adresu, tas pats adresas nurodytas tiek hipotekos lakšte, tiek Registrų tarnybos išrašuose, yra sutuoktiniai, o sutuoktiniai turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoja ir jį valdo bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog kreditorius tinkamai informavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Skolininkas, teigdamas, kad apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą tiek jis, tiek jo sutuoktinė įkeistų daiktų savininkė K. P. nebuvo informuoti, elgėsi nesąžiningai, vengė priimti siunčiamą kreditoriaus pranešimą, piktnaudžiavo savo teisėmis.

Apeliantas D. P. , remdamasis LR Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1295 bei vadovaudamasis LR CK 6.212 str., atskirajame skunde nurodė, kad turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už būsto kredito sutarties Nr. BK07/10/146SV nevykdymą dėl nenugalimos jėgos, t.y. ekonominės krizės. LR Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr.1295 ekonominės krizės neįvardija kaip nenugalimos jėgos ir yra skirtas reglamentuoti socialinių išmokų mažinimą, priemones finansų stabilumui užtikrinti, o ne įsipareigojimus pagal sutartis tarp privačių asmenų. LR CK 6.212 str. 1 d., reglamentuojanti nenugalimą jėgą, nurodo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, be to, kaip teisingai nurodė kreditorius, apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kad jo nemokumą ar prisiimtų įsipareigojimų neproporcingumą realiam mokumui nulėmė tariamai sunki ekonominė padėtis, o ne nuo jo paties priklausančios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą, todėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria teismas areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininko D. P. atskirasis skundas netenkinamas.

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus, kad patyrė 1 361,25 Lt išlaidų už teisines paslaugas, kurias kreditoriui suteikė advokatų profesinė bendrija MAQS Law Firm. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, paprastai nėra priteisiamos, taip pat į tai, kad kreditorius pats turi teisininkus, kurie gali jam atstovauti bei teikti teisines paslaugas, teisėjų kolegija nurodytas bylinėjimosi išlaidas vertina kaip nebūtinas, todėl jų nepriteisia.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininko D. P. priteistina 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko D. P. 9,85 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.