- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 1-38-906/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Civilinis ieškovas
- J. L. V.
- Kaltinamasis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 2015-02-18 Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 2 d. – 602,56 eurų (16 MGL) bauda, (teistumas neišnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. gruodžio mėn. pradžioje, laikotarpyje iki gruodžio 5 d., vakare, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, iš J. L. V. priklausančio gyvenamojo namo, adresu Skuodo (duomenys neskelbtini) į kurį užėjo tikslu pasiūlyti pirkti namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės, slapta pagrobė svetimą J. L. V. priklausantį turtą, odinę piniginę 1,45 Eur vertės su joje buvusiais 15000 Lt (4344,30 Eur). Viso padaryta žala 4345,75 Eur.
Pažymėtina, kad buvo kaltinamas pagrobęs piniginę su 19800 Lt (kas atitinka 5734,47 Eur).
Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino kaltę. Pripažino pavogęs piniginę su pinigais, tačiau nesutiko dėl pavogtos pinigų sumos. Pripažįsta pagrobęs 15000 Lt. Parodė, kad užsiimdavau naminės degtinės gamyba. Išsiviręs degtinę, nuvežė į (duomenys neskelbtini) . Nukentėjusioji J. L. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) , ne pirmą kartą pirko iš jo naminę degtinę. Datos nepamena kada nuvežė. Jai nereikėjo degtinės, tada J.L. V. paskambino kažkam, paklausti ar nereikia naminės degtinės. Paklausė kiek turi, atsakė, kad 5 litrus, ir tada nukentėjusioji pasakė, kad paims. Namuose buvo nukentėjusioji ir jos vyras, kuris buvo kitame kambary. Nukentėjusioji paprašė nueiti parnešti degtinę. Kol ji šnekėjo telefonu, jis pamatė virtuvėje, ant spintelės padėtą juodą piniginę, ir ją paėmė, nematant nukentėjusiajai. Nukentėjusioji tuo metu buvo nuėjusi į kitą kambarį skambinti. Piniginė buvo juoda, atverčiama, vyriška. Nuėjęs atnešti naminės degtinės, nebegrįžo, įsėdo į automobilį ir greitai išvažiavo. Teigia buvęs vienas. Ties Salantų miesteliu sustojęs suskaičiavau piniginėje buvusius pinigus buvo 15000 Lt po 100 Lt ir 200 Lt kupiūromis. Buvo ir kelios monetos. Parvažiavęs namo, važiavo į parduotuvę, pradėjo leisti pinigus. Apsipirkinėjo Plungėje „Maximoje“. Nupirko drabužių vaikams, valgyti. Vienu metu išleido apie 800 Lt. Už savaitės ar kelių dienų iš UAB „Skuodo anglis“ užsisakė kuro žiemai. Atvežė jam tris paletes briketų, 3,6 tonos. Atsiskaitė grynais. Išrašė kvitą ir už juos sumokėjo apie 1600 Lt. Sumokėjo už elektrą. Pirko grūdų 4 maišus po 20 Lt ir malkų truputį, išleido apie 500 Lt. Iš viso išėjo apie 6000 Lt. Kitus išleido pavalgymui, degalams, mėsai, duonai, miltams. Pirko pusė kiaulės. Pinigus leido ne vienoje parduotuvėje. Atvažiuodavo ir į Skuodo „Maximą“. Nepamena, po kiek išleisdavo. Daugiau didelių daiktų nepirko. Nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, nes bijojo, kad jį suseks. Niekam apie pinigus nesakė. Žmona klausė apie pinigus, bet jis atsakė, kad pinigai iš naminės degtinės. Piniginę teigia sudeginęs. Iš tų pinigų nieko neliko, viską išleido per tris mėnesius. Teigia negeriantis ir nelošiantis. Kaip pristatydavo degtinę L. V. yra matęs, kad ji atsiskaito iš šitos piniginės.
Nukentėjusioji J. L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad: 2014 m. gruodžio 4 ar 5 d., gerai nepamenu, bet lyg ir buvo penktadienis. Kaltinamojo vardo pavardės nežinojo, bet pažinojo jį iš matymo. Jis atveždavo naminės degtinės. Jo telefono Nr. taip pat neturėjo. Imdavo iš jo naminę degtinę didesniais kiekiais, išdalindavo giminėms, teigia nepardavinėjusi. Tą dieną atvažiavo R. J. apie 19 val. vakare – brėkštant, užėjo į vidų. Ji jam sakė, kad nenori degtinės. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos, o po pagalve buvo piniginė. Liepė jam eiti lauk, bet jis nėjo, atsisėdo greta jos ant sofos. Buvo su moterimi, kuri stovėjo prie durų. Ji pažadėjo paskambinti svainiui A. P.. Skambino būdama tame pačiame kambaryje. Paskambinusi, paklausė jo ar nori naminės degtinės. Atsakė, kad paims 2 l. Tuo momentu R. J. pagriebė piniginę ir išbėgo, dideliais žingsniais dar pasakė, kad ji nesiskųstų policijai. Kambaryje buvo viena. Pinigus laikydavo spintoje. Po pagalve piniginė atsidūrė, nes buvo pasiėmusi vieną 200 Lt kupiūrą, sumokėjimui už nuotekų valymą. Paskutinį kartą teigia suskaičiavusi pinigus prieš tris dienas. Piniginėje buvo 20020 Lt. Iš tų pačių pinigų davė sūnui 1000 Lt. Visos kupiūros buvo po 200 Lt, ir dvi po 10 Lt, po 100 Lt nebuvo. Tai buvo santaupos viso gyvenimo. Buvau išėmusi iš banko prieš du metus. Norėjo susitvarkyti nekilnojamą turtą, reikėjo pinigų, todėl ir laikė grynais. Sūnus nežinojo, kur ji laiko pinigus. Vėliau patikslino, kad pinigus perskaičiavo po to kai davė sūnui 1000 Lt. Tą vakarą niekam apie vagystę nesakė, pati ieškojo gal kur pasidėjo. Vėliau teigė, kad apie vagyste pirmiausia pasakė A. P., praėjus 15-20 min. po vagystės, tą patį vakarą. Pavogtos sumos nesakė A. P.. Į policiją nesikreipė, nes telefono numerio nežinojo ir to žmogaus pavardės nežinojo. Kitą rytą apie vagystę sakė seseriai R. G., ir sūnui P. V.. Visi ieškojo pinigų, niekur nerado. Po to mirė jos vyras. Ji kreipėsi į apylinkės inspektorių gal po savaitės, tačiau pareiškimo nerašė. Apie vagystę pranešė dukra po kelių. Ji pati niekam nenorėjo pasakoti nes buvo gėda.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. J. žino tik iš matymo. Jis yra jo klientas. Jis yra UAB „Skuodo anglis“ direktorius, pats asmeniškai dirba su klientais. Paskutinį kartą R. J. matė gal balandžio mėnesį, pirko malkas 2-3 maišiukus. Kažkada seniau prieš Naujus metus pirko, briketų, pats vežė jam. Atsiskaitydavo iš karto grynais.
Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. V. yra žmonos giminaitė. Ji paskambino pasiūlė atvažiuoti naminės degtinės. Kai nuvažiavo sakė, kad pardavėjas pabėgo. Kitą dieną, R. G. pasakė, kad jos seseriai (J.L. V.) pavogė pinigus. Sumos nesakė, bet sakė, kad daug. Kalbėjo su J.L. V., klausė, kaip buvo, ji sakė, kad ieškojo piniginės ir niekur nerado. Vėliau J. L. V. ar R. G. sakė, kad buvo apie 19000 Lt.
Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Žino jo, kad sesuo namuose laikė pinigus apie 20000 Lt pati prieš pusmetį iki vagystės buvo apie tai sakiusi. Mieste išgirdo kalbant, kad apvogė jos seserį. Sesuo J. L. V. jai tai patvirtino, prašė niekam nesakyti, bijojo, kad namų nepadegtų, nes jai liepė nesikreipti į policiją. Ji padėjo ieškoti piniginės namuose. Po dviejų savaičių sesuo kreipėsi į apylinkės inspektorių, bet jis atsisakė priimti pareiškimą, sakė, kad per vėlai. Jos dukra kreipėsi į policiją po dviejų mėnesių. Iš pradžių sesuo sakė, kad pavogė 15000 Lt buvo, žino, kad kitiems sakė, jog pavogė 17000 Lt. Kai ji viena buvo nuėjusi pasikalbėti, sesuo sakė, kad buvo 17000 Lt, paskui sakėsi, kad 20000 Lt. Po vagystės, kitą dieną pasakė, kad buvo tik 15000 Lt, nes bijojo sakyti daugiau. Bijojo, kad žmonės nesužinotų, kad nesijuoktų iš jos. Sesuo pinigų turėjo, nes atsisakė gyvulininkystės, gavo išmokas.
Liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus, kaltinamojo nepažįsta. Iš mamos sesers sužinojo, kad pavogė pinigus. Apie vagystę sužinojo po 2-3 dienų, nes mama paliko kaip nesava, tai buvo visos jos santaupos. Sužinojęs nepatikėjo, paskui padėjo jai ieškoti, bet nerado. Motina neturi atminties problemų. Kai nuėjo pas ją, pasakė, kad atvažiavo vyriškis, atsisėdo ant lovos ir iš po pagalvės pačiupo piniginę, išeidamas pasakė, kad nesikreiptų į policiją. Mama sakė, kad buvo 20000 Lt. Anksčiau sakė, kad 18000 Lt, gal kitos sumos nenorėjo sakyti. Po svaitės patikslino, kad buvo 20000 Lt. Žinojo, kad motina turi didelę sumą pinigų. Žemę buvo pardavusi pats padėjo eiti į banką 2014 m. išsiimti pinigų. Į policiją nesikreipė, nes nežinojo, kas pavogė. Žino, kad tas asmuo prekiavo namine degtine, ne pirmą sykį buvo atvažiavęs pas motiną. Tą vakarą prieš vagystę jis buvo pas motiną. Motina buvo išgėrusi, truputį apsvaigusi, bet ne tiek, kad neatsimintų, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad stipriai buvo apsvaigusi motina negali pasakyti.
Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina, kaltinamojo nėra mačiusi. Apie vagystę sužinojo iš mamos sesers R. G.. Ji paskambino 2014 m. gruodžio vidury, apie 10-13 d. ir pasakė, kad mamai pinigus pavogė, suprato, kad iš namų. Po kelių dienų klausė mamos, ar pavogė pinigus, atsakė, kad taip. Nesidomėjo, kiek pavogė. Pavogtos sumos ir šiai dienai nežino. Kiek mama turėjo pinigų nežino, numanė, kad gali turėti 10000-20000 Lt.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-01-20 pagal L. J. V. pareiškimą (t.1, b.l. 1).
2015-01-20 apžiūrėta įvykio vieta, namas Skuodo g. 18, Mosėdis, Skuodo r. (t.1, b.l. 9-11).
Kaltinamojo telefono pokalbių išklotinių analizė parodo, kad kaltinamasis R. J. 2014-12-02 lankėsi Mosėdžio miestelyje. 2015-12-05 jo pokalbių neužfiksuota (t.1, b.l. 12-27).
2015-02-03 R. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo atlikta krata, kurios metu paimti įvairūs mokėjimo dokumentai, sąskaitos, kurie patvirtina jo išlaidas po vagystės, tai, kad disponavo lėšomis. Taip pat rastas ir paimtas kaip įtariama aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams ir skaidraus skysčio primenančio alkoholio kvapą, dėl kurių byla buvo išskirta (t.1, b.l. 34-71).
2015-02-05 R. J. savanoriškai pateikė pjuvenų briketus supakuotus į dvi pakuotes, kurie pažiūrėti ir perduoti saugojimui (t.1, b.l. 72-79).
Nukentėjusiosios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2014 m. patvirtina, kokiomis piniginėmis lėšomis disponavo nukentėjusioji (t.1, b.l. 95-98).
Nukentėjusiosios J. L. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jos parodymus duotus teisme (t. 1, b.l. 109-110, 117-118).
2015-02-04 atlikus asmens parodymo atpažinti iš asmens nuotraukos nukentėjusioji J. L. V. atpažino R. J., po kurio pasilankymo dingo piniginė su pinigais (t.1, b.l. 111-116).
Nukentėjusioji J. L. V.-05-21 pareiškė civilinį ieškinį 5735,47 eur sumai, turtinei žalai atlyginti. Ir buvo pripažinta civiline ieškove šiai sumai (t.1, b.l. 119-120).
2015-05-21 nukentėjusioji savanoriškai pateikė žemės pirkimo pardavimo sutartis patvirtinančias jos pajamas (t.1, b.l. 121-133).
Liudytojos R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jos parodymus duotus teisme. Pažymėtina, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kiek tiksliai pinigų buvo pavogta iš sesers nežino, nes J.L. V. apie tai kalbėdama nurodydavo skirtingas sumas. Iš pradžių minėjo kad pavogė 14000 Lt vėliau 17000 Lt. Dar vėliau jai girdint pripažino sesuo, kad tikslios pinigų sumos nežino (t. 1, b.l. 135).
Liudytojų P. V., A. P., V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jų parodymus duotus teisme. (t.1, b.l. 136-141).
Liudytoja A. J. atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį (t.1, b.l. 143).
Kaltinamojo R. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jo parodymus duotus teisme. R. J. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad pagrobė 15000 Lt (t.1, b.l. 154-160, 181-183).
Buvo atliktas R. J. parodymų patikrinimas vietoje. Parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. (t.1, b.l. 169-179).
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, būtent nukentėjusiosios J.L. V. parodymai, liudytojų R. G., P. V., A. P., V.. L. parodymais, bei kaltinamojo R. J. parodymais, kratos protokolu, daiktų dokumentų pateikimo protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais teismas sprendžia, kad yra įrodyta R. J. kaltė, 2014 m. gruodžio mėn. pradžioje, data tiksliai nenustatyta, lankantis pas J.L. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) slaptos vagystės būdu pagrobus odinę piniginę su joje buvusiais 15000 Lt. Dėl vagystės fakto byloje ginčo nėra, tačiau ginčijama pagrobtų pinigų suma. Nukentėjusioji teigia, kad buvo piniginėje 19800 Lt, kaltinamasis teigia piniginėje buvus 15000 Lt. Šalinant šiuos prieštaravimus teismas tyrė nukentėjusiosios turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, sąskaitas bankuose bei apklausinėjo liudytojus. Liudytojai negalėjo patvirtinti kiek nukentėjusioji turėjo pinigu. Liudytojai patvirtino, kad iš nukentėjusiosios po vagystės girdėjo vis skirtingas sumas nuo 14000 iki 20000 Lt. R. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad J.L. V. kalbėdama apie vagystę nurodydavo skirtingas sumas. Iš pradžių minėjo kad pavogė 14000 Lt vėliau 17000 Lt. Dar vėliau jai girdint pripažino sesuo, kad tikslios pinigų sumos nežino. Nukentėjusioji paaiškino, kad nenorėjo sakyti aplinkiniams kiek iš tikrųjų pavogė iš jos pinigų. Bijojo miestelio gyventojų pašaipų, nenorėjo sakyti artimiesiems, kad šie nesijaudintu. Pareiškimas apie vagystę parašytas praėjus pusantro mėnesio. Nuo pareiškimo parašymo nukentėjusioji nebekeitė savo nuomonės, laikėsi pozicijos, kad pavogta 19800 Lt. Aiškinantis ar nukentėjusioji galėjo laikyti namuose tokias lėšas iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-07-15 nukentėjusioji už parduotą žemę gavo 3000 Lt, 2009-04-17 užparduotą žemę gavo 7000 Lt. (t.1.b.l. 122-132). 2009-04-22 į sąskaitą banke įnešė 7000 Lt (t.1, b.l. 97). Tai parodo, kad nukentėjusioji nebuvo linkusi laikyti namuose didelių sumų. 2014-04-08 nukentėjusioji išėmė iš banko sąskaitos 10040 Lt, anot jos taip ruošėsi euro įvedimui. 2014-04-24 išėmė iš sąskaitos dar 3000 Lt. Paklausus, kodėl vėl grynino pinigus jei neseniai buvo išgryninusi didelę sumą, teigė, kad reikėjo pinigų atliekant žemės matavimus, taip pat siusdavo pinigų dukrai į Kauną po kelis šimtus kas mėnesį. Ankstesniais metais 2013-2012 ji išimdavo iš sąskaitos maždaug po 3000-4000 Lt. Įvertinus nuimtas sumas ir gana nemažas išlaidas (sūnui P. V. 1000, kitai dukrai Kaune po 200-300 Lt kas mėnesį, už namo ir žemės inventorizaciją apie 2000) teismas sprendžia, jog kyla pagrįstų abejonių, ar vagystės metu nukentėjusioji galėjo turėti namuose 20000 Lt. Neaiškumų dar labiau įneša tai, kad nukentėjusioji po vagystės artimiesiems sakė skirtingas ir daug mažesnes sumas. Be to neaiškumo įneša nukentėjusiosios atminties būklės, nors nukentėjusioji teigia gerai prisimenanti įvykio aplinkybes ir gyvenimo faktus, tačiau dalis jos parodymų yra prieštaringi. Nukentėjusioji teisme kategoriškai teigė mačiusi, kaip kaltinamasis paėmė jos piniginę iš po pagalvės ir išėjo. Tačiau nepaisant to nukentėjusioji parodė, kad vėliau dar kelis kartus bandė ieškoti namuose pinigų, manydama gal kur nors pasidėjo. Tokiais parodymais nukentėjusioji netiesiogiai patvirtina, kad ne viską gerai prisimena, abejoja savo atmintimi.
Sprendžiant kaltinamojo atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl šiuo atveju teismas neaiškumus dėl pagrobtos pinigų sumos aiškina kaltinamojo naudai, konstatuodamas, kad įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė piniginę 1,45 Eur vertės su joje buvusiais 15000 Lt. Viso padaryta žala 4345,75 Eur. Padaryta veika atitinka BK 178 str. 1 d. nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl bausmės skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – tai yra turtinis nusikaltimas, kuriuo siekiama naudos. Nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – asmuo teistas, tačiau ankstesnis nuosprendis priimtas jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, nedirbantis, 2015-02-18 nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs, psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra, taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga skirti įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Į nusikaltimo pobūdį, tai, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, tyčia susiformavo staiga, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas R. J. atidėtinas skiriant įpareigojimus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji reiškia 5735,92 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.).
Kadangi teismas nustatė, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis pagrobė piniginę 1,45 Eur vertės su joje buvusiais 15000 Lt (4344,30 Eur). Ginčo dėl piniginės vertės nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies nustatytai pagrobtai sumai ir piniginės vertei. Viso 4345,75 Eur.
Kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka 2015 m. vasario 3-5 d. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką (BPK 140 str. 9 d.). Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kardomojo kalinimo laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti medžio briketai, pateikti R. J. 2015-02-05, kurie buvo įsigyti už pagrobtus pinigus, laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str. 1-3 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą vienerių metų terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-02-18 Kretingos rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 16 MGL (602,56 Eur) bauda, visiško sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir 16 MGL (602,56 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti kaltinamojo kardomojo kalinimo laiką dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant R. J. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) per 3 mėnesių laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. J. nukentėjusiajai J. L. V. 4345,75 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 75 euro centus) turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dvi pakuotes medžio briketų saugomų Klaipėdos apskritis VPK Skuodo r. PK sunaikinti.
R. J. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.