Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, paskutinius kartus:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 16 val., važiavo iš namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), į bankomatą, kuris yra šalia, išsiimti pinigų. Automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojo iš įmonės, kuri nuomoja automobilius, kas tris mėnesius jiems susimokėdavo, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tam jam ir reikėjo automobilio, dėl to jį nuomojo. Alkoholį vartojo nuo 2025 m. vasario 8 d., buvo namuose, gėrė degtinę, 2025 m. vasario 9 d. atsikėlė apie 12 val. ir maždaug nuo 12 val. iki 14 val. išgėrė du butelius, po pusę litro, alaus. Turėjo vykti į darbą ir susimokėti už automobilio nuomą, o jiems visada mokėjo pinigus grynaisiais pinigais. Prisiminęs, kad kitą dieną pirmadienis, nusprendė atsisėsti į automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiuoti iki šalia esančio bankomato nusiimti pinigų. Taip ir padarė, nesijautė labai apsvaigęs, nemano, kad pavojingai manevravo po kelią. Važiuojant, netoli bankomato, jau parkavosi automobilį, pamatė už automobilio policijos švyturėlius, suprato, kad stabdo jį. Nesipriešino, pareigūnai patikrino jo blaivumą, prisimena, kad pirmą kartą pripūtė maždaug 2,30 promilių, o antru pūtimu 2,15 promilių. 2025 m. vasario 12 d. po įvykio (duomenys neskelbtini). Prašo, kiek galima labiau sumažinti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nes šiuo metu yra tikrai sunkioje situacijoje, tik pradės dirbti, nes dėl šio įvykio neteko darbo, taip pat, iš įmonės kurioje nuomojo automobilį, gavo 1 000 Eur baudą, supranta savo problemą, kurią yra pasiruošęs realiai spręsti, turi (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, jis gyvena su mama, kas mėnesį skiria jiems pinigų, apie 300-400 Eur, priklausomai pagal galimybes ir savo darbo užmokestį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 9 d. pamainą pradėjo 14.30 val., dirbo kartu su specialistu A. S. Apie 16.45 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galima neblaivus. Jiems reaguojant į įvykį, minėtą automobilį „Toyota“ jie pastebėjo (duomenys neskelbtini). Pareikalavus raudonos bei mėlynos spalvų garsinių ir šviesų signalu stoti automobilio „Toyota“ vairuotojo, šis reikalavimą įvykdė ir automobilį sustabdė ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini). Jam išlipus iš tarnybinio transporto, nuėjo prie automobilio „Toyota“ vairuotojo pusės. Vairuotojo pusėje, už vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai T. J. Iš automobilio niekas nebuvo išlipę, taip pat kiek matė, automobilyje vairuotojas iš savo sėdynės nebuvo persėdęs kitur. Jam priėjus vairuotojas jau buvo be saugos diržo. Automobilyje T. J. sėdėjo vienas. Paklausus vyro, ar vartojo alkoholį, šis atsakė jog taip ir tai darė prieš apie dvi valandas. Patikrinus vairuotojo blaivumą tarnybiniu alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,18 prom. girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 2,15 prom. girtumas. Jis ir jo kolega supildė visus reikalingus procesinius dokumentus, o automobilis buvo išvežtas į policijos saugojamų automobilių aikštelę.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto N. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog T. J. 2025 m. vasario 9 d. apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad T. J. iškvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, dulkėtas, sugadintas dešinės pusės galinis bamperis, dešinės pusės stogo statramstis, priekinis bamperis. Automobilyje vertingų daiktų nėra. Automatinė pavarų dėže P bėgis.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2025 m. vasario 9 d. 16.56 val. T. J. nustatytas 2,18 promilių girtumas, tą pačią dieną 17.13 val. – 2,15 promilių girtumas.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. J. buvo nustatyti šie požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 9 900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 16 val., važiavo iš namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), į bankomatą, kuris yra šalia, išsiimti pinigų. Alkoholį vartojo nuo 2025 m. vasario 8 d., buvo namuose, gėrė degtinę, 2025 m. vasario 9 d. atsikėlė apie 12 val. ir maždaug nuo 12 val. iki 14 val. išgėrė du butelius, po pusę litro, alaus. Turėjo vykti į darbą ir susimokėti už automobilio nuomą, o jiems visada mokėjo pinigus grynaisiais pinigais. Prisiminęs, kad kitą dieną pirmadienis, nusprendė atsisėsti į automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiuoti iki šalia esančio bankomato nusiimti pinigų. Taip ir padarė, nesijautė labai apsvaigęs, nemano, kad pavojingai manevravo po kelią. Važiuojant, netoli bankomato, jau parkavosi automobilį, pamatė už automobilio policijos švyturėlius, suprato, kad stabdo jį. Nesipriešino, pareigūnai patikrino jo blaivumą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašė sumažinti automobilio vertę atitinkančią sumą, kadangi dėl šio įvykio neteko darbo bei gavo 1 000 Eur baudą iš įmonės, kurioje nuomojo automobilį. Turi sūnų, kuriam kiekvieną mėnesį skiria 300-400 Eur. Prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. J. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, baustas administracine tvarka, teistas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo teismo leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam T. J. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 27 d.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė T. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 9 900 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo T. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 9 900 Eur.

Kaltinamasis prašo teismo sumažinti automobilio vertę atitinkančią sumą. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo teismas pažymi, kad iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, jog transporto priemonės „Toyota Prius“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 9 900 Eur. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti. Šiuo atveju atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad būtent tokio dydžio automobilio vertės konfiskavimas optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs nuosprendis (šiuo atveju baudžiamasis įsakymas) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui ir jo vykdymą šioje dalyje perdavus kompetentingai institucijai – antstoliui, kaltinamasis galės aktyviai bendradarbiauti ir susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažindamas priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti T. J. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. J. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 900 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų) valstybės naudai.

T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas” (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.