- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-219-576/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. K. kaltinamas tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su K. P. (K. P.), R. B. ir Ž. M., K. P. organizavus Č. T. ginkluotą apiplėšimą, bei paskirsčius vaidmenis tarp organizuotos grupės narių, 2018 m. spalio 3 d., apie 7 val., visiems organizuotos grupės nariams susirinkus rūsio sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), K. P. jam (V. K.) ir V. B. išdalino daiktus, skirtus plėšimui įvykdyti: ginklus – pneumatinį pramonės gamybos 4,5 mm kalibro pistoletą MP-645K Nr. TOO 128321, pramonės gamybos graižtvinį 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. MB 7449, pramonės gamybos 7,62 mm kalibro 1895 metų pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, kurių vieną K. P. pasiliko sau, pirštines, juodos spalvos medžiagines kaukes veidui slėpti, taip pat su savimi paėmė tris beisbolo lazdas. Tuomet K. P. liepė jam (V. K.) ir V. B. duoti savo mobiliuosius telefonus, kuriuos kartu su savo mobiliuoju telefonu sudėjo į rankinę, kurią saugojimui perdavė Ž. M.. Tą pačią dieną apie 8.10 val. visi organizuotos grupės nariai automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2018 m. spalio 1 d. K. P. ir Ž. M. plėšimo metu pagrobė iš V. F., nuvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis (V. K.), Ž. M. ir R. B. liko automobilyje, o K. P. užėjęs į parduotuvę nupirko plastikinius dirželius (užveržėjus), skirtus plėšimo metu nukentėjusiesiems surišti. Vėliau visi tuo pačiu automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), kur Ž. M. išlipo iš automobilio ir vykdydamas K. P. nurodymą liko jų laukti, bei saugoti rankinę su mobiliaisiais telefonais, o jis (V. K.), K. P. ir R. B. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 08.30 val. nuvyko prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose Č. T. užsiima automobilių remontu, kur K. P., liepęs Č. T. gultis ant žemės, su beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį bei rankas, dengiančias galvą ir pareikalavo, kad Č. T. atiduotų savo turimą telefoną. Pastarajam paklusus, K. P. atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G900F“, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės. Tuo metu jis (V. K.) su R. B., dėvėdami ant veidų juodas medžiagines kaukes, pribėgę prie garažų stovėjusio I. M., beisbolo lazdomis sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam po dvi muštines žaizdas viršugalvyje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, kairės akies srityje su poodine kraujosruva apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, blauzdoje, dešiniame kelyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko vienas iš organizuotos grupės narių, jis (V. K.) ar R. B., grasindamas vienu iš turėtų ginklų liepė I. M. nesipriešinti ir atsigulti ant žemės bei plastikiniais dirželiais surišo rankas, taip apribodamas pastarojo galimybę laisvai judėti. Tuo pat metu Č. T. pavykus pabėgti nuo K. P., pastarasis Č. T. pasivijo ir grasindamas šaunamuoju ginklu – „NAGANT“ revolveriu, nuvedė į garažų vidų, kur reikalaudamas pinigų beisbolo lazda sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, bei toliau grasindamas Č. T. minėtu revolveriu, pareikalavo raktų nuo Č. T. buto, bei reikalavo nurodyti bute esančias pinigų buvimo vietas. Tuo tarpu vienas iš organizuotos grupės narių – jis (V. K.) ar R. B., garažo duobėje surado pasislėpusį L. D., kuriam liepė išlipti. Vėliau, K. P. nurodymu, jis (V. K.) su R. B. į garažo patalpas atvestus L. D. ir I. M., kuriam rankos buvo surištos už nugaros, paguldė ant žemės žemyn veidu, o K. P. nuo garažo sienos nukabintu oriniu šautuvu Č. T. sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius į įvairias kūno vietas. Vėliau vienas iš organizuotos grupės narių, jis (V. K.) ar R. B., demonstruodamas ginklą, bei taip neteisėtai apribodamas Č. T., I. M. bei L. D. laisvę, pasiliko juos saugoti, o K. P. su kitu organizuotos grupės nariu, juo (V. K.) ar R. B., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Č. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė Č. T. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-I9105P“ su odiniu dėklu, bendrai 50 eurų vertės; 700 JAV dolerių grynųjų pinigų, bendros 600 eurų vertės, 300 eurų grynųjų pinigų; 3 rankinius laikrodžius, kurių kiekvieno vertė po 100 eurų, bendrai 300 eurų vertės; ne mažiau kaip 3 buteliukus kvepalų, bendrai 100 eurų vertės; naują aliumininių raktų komplektą, metalinėje dėžutėje, 100 eurų vertės; senovinį suvenyrą 100 eurų vertės ir ikoną su paskutinės vakarienės atvaizdu 200 eurų vertės. Paėmę išvardintus daiktus K. P. ir su kitu grupės nariu sugrįžo į autoservisą, kur K. P. nuo sienos nukabintais „nunčiakais“ ne mažiau kaip 4 kartus sudavė Č. T. per galvą, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, bei iš minėto garažo patalpų pagrobė turtą – 1970 m. gamybos peilį – durtuvą, 50 eurų vertės; nešiojamąjį kompiuterį, skirtą automobilių diagnostikai, 80 eurų vertės; nešiojamąjį kompiuterį, 50 eurų vertės; kompiuterio monitorių (ekraną), 40 eurų vertės, tuo bendrai padarydamas Č. T. 2070 eurų turtinę žalą. Vėliau, apie 09.50 val. jis (V. K.), K. P. ir R. B. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš autoserviso ir grįžo į sutartą vietą, prie kapinių, kur jų laukė Ž. M.. Ž. M. grąžino jam (V. K.), K. P. ir R. B. rankinę su saugomais mobiliaisiais telefonais, o K. P. perdavė Ž. M. plėšime naudotus ginklus bei pagrobtus mobiliojo ryšio telefonus. Po to, kai jis (V. K.), K. P. ir R. B. išvažiavo, Ž. M. išėmė iš pagrobtų mobiliųjų telefonų SIM korteles bei jas išmetė, ir kartu su ginklais nugabeno į K. P. naudojamą rūsio sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur šiuos nusikaltimo įrankius ir pagrobtus daiktus paslėpė. Šiais savo veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino, V. K. nedalyvaujant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant jį nuo 2019 m. gegužės 10 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas ne kartą buvo pratęsiamas.
3. Paskutinį kartą kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad suėmimo sąlygos ir pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, V. K. atžvilgiu nėra išnykę.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. K. gynėjas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
4.1. Skunde nurodoma, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo argumentai formalūs ir iš esmės nepakankami pagrįsti suėmimo pratęsimui. Gynėjo vertinimu, baudžiamoji byla bus ilgai nagrinėjama, tuo tarpu suėmimo taikymas visą šį laiką prieštarautų Konstitucijos 20 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui bei BPK 121-122 nuostatoms. Nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai.
4.2. Gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių: kaltinamojo šeiminės padėties, mažamečio vaiko turėjimo, darbo ir teisėtų pajamų turėjimo, kitų socialinių ryšių, jo asmenybę apibūdinančių duomenų. Nurodoma, kad įtariamasis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė žinomas aplinkybes, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo. Būdamas Anglijoje ir sužinojęs, kad yra ieškomas, susiekė su tyrėjais, žadėjo pas juos atvykti, tačiau jam trūko pinigų. Po to jis buvo sulaikytas Anglijoje pagal Lietuvos prašymą.
4.3. Gynėjo teiginiu, teismas vieninteliu teiginiu, kad nėra išnykę suėmimo pagrindai, grindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui. Gynėjas taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko nuo 2018 m., kas reiškia, kad per šį laikotarpį visi tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai yra surasti ir paimti.
4.4. Skunde nesutinkama su suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi manymas yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas prielaidomis ir spėjimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Taip pat nurodoma, kad vien tai, jog kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę – neieškoti ryšių su išvardintais asmenimis, negali pagrįsti teiginio, jog jis ateityje darys nusikalstamas veikas. Gynėjas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad suėmimo taikymo negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Gynėjo vertinimu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones ar jų kompleksą.
5. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamąja byla bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų.
7. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad su iš esmės analogiškais skundais ne kartą buvo kreiptasi į aukštesnės instancijos teismą (paskutinį kartą į iš esmės analogiškus skundo argumentus atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartyje), todėl darytina išvada, jog naujų, dar nežinomų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos anksčiau skundus nagrinėjusiam teismui, gynėjas skunde nenurodo.
8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
9. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais. Tuo tarpu nepagrįstas gynėjo argumentas, kad suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
11. V. K. kaltinamas padaręs BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), bei BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, o už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti.
12. Šiuo atveju galimybę bėgti (slėptis) pagrindžia ne tik sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas, bet ir kitos aplinkybės, kaip pagrįstai tai nustatė pirmosios instancijos teismas. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. K. nuo 2017 m. sausio 5 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turi 7 metų sūnų, tėvus (t. 9, b. l. 94). Nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. buvo paskelbta V. K. paieška, kuri nutraukta 2019 m. gegužės 13 d., išdavus asmenį pagal Europos arešto orderį. Be to, paieška jo atžvilgiu buvo paskelbta ir dėl administracinės atsakomybės vengimo, ir kai buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą (t. 9, b. l. 95-96).
13. V. K. 2018 m. lapkričio 30 d. skambino tyrėjui ir teiravosi, kodėl jo yra ieškoma, pažadėjo grįžti į Lietuvą iki 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tačiau jis negrįžo. Po to V. K. vėl skambino 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje ir nurodė, kad važiuoja į Lietuvą. 2019 m. kovo 28 d. gauta informacija, kad jis sulaikytas Jungtinėje Karalystėje (t. 8, b. l. 7). Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo klausimą, posėdžio metu V. K. nurodė, kad negrįžo į Lietuvą, nes bijojo būti suimtas (t. 8, b. l. 13-14). Be to, pastarojo posėdžio metu jis nurodė, kad iš Lietuvos išvyko 2018 m. rugsėjo 28 d., kad nusikalstamų veikų padarymo dieną jo Lietuvoje nebuvo. Tačiau, kaip matyti, darbo paieška jo prašymu buvo nutraukta tik 2018 m. lapkričio 26 d. (t. 9., b. l. 106), t. y., jau po aptariamų įvykių. Be kita ko, nors gynėjas ir teigia, kad kaltinamasis nori rūpintis sūnumi, tačiau pažymėtina, kad į Jungtinė Karalystę jis buvo išvykęs be sūnaus ir į Lietuvą negrįžo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas kaltinamasis turi socialinių ryšių užsienyje. Atitinkamai darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.
14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes: ar yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.
15. Kaip minėta, V. K. kaltinamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu veikiant organizuota grupe, Sodros duomenimis, nuo 2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje V. K. nedirbo, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 11 d. dirbo Lietuvos Respublikoje (t. 9, b. l. 98). Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. (darbo paieškos nutraukimas asmens pageidavimu) (t. 9, b. l. 106). Tuo tarpu galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas, padarytos 2018 m. spalio 3 d., t. y. tuo metu, kai kaltinamasis nebedirbo ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, suplanuotos iš anksto, pasiskirstant vaidmenimis, padarytos organizuotoje grupėje, galimai siekiant gauti pajamų neteisėtu būdu) bei į tai, kad 2018 m. spalio 3 d. V. K. neturėjo darbo, daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manymui, jog V. K. lėšų galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Atitinkamai pagrįstai nustatyta, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
16. BPK 127 straipsnyje reglamentuojama suėmimo taikymo trukmė. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip dvylika mėnesių. To paties straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. V. K. Lietuvos Respublikoje suėmimas paskirtas nuo 2019 m. gegužės 10 d. Palikus galioti skundžiama nutartimi pratęstą suėmimo terminą, suėmimo trukmė sieks 1 metus 6 mėnesius. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Be kita ko, V. K. kaltinamas veikęs organizuotoje grupėje. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad, pratęsus suėmimo terminą, buvo pažeisti BPK numatyti reikalavimai. Tuo pačiu pažymėtina, jog gynėjo argumentai dėl to, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu V. K. bus suimtas visą laiką, yra grįsti prielaidomis, jie nesudaro pagrindo keisti suėmimo į kitą kardomąją priemonę. Suėmimo terminas gali būti pratęsiamas tik griežtai laikantis ir nepažeidžiant BPK numatytų reikalavimų. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad suėmimas ir toliau bus tęsiamas tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.
17. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tikslingai buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams. Teismo posėdžio metu advokatas pateikė teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. J. K. sumokėjo 5 000 eurų užstato įmoką į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą; prašė jo ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą ar intensyvią priežiūrą. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo V. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį V. K. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
18. Atitinkamai nėra pagrindo skirti intensyvią priežiūrą arba užstatą, ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi šiuo metu nei viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus procese, bus užtikrinimas netrukdomas procesas ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, turi teisę nuspręsti, kad suėmimas yra nebetikslingas ir jį pakeisti kita kardomąja priemone.
19. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo asmens teises ir laisves, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. K. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d nutartimi paskirtą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.