- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-628-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43063-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Kreditorius
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Skolininkas
- R. M.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas išieškoti iš skolininkės 369,27 Lt skolos, 17,21 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 14 Lt žyminio mokesčio bei 3 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-31 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB “Naujininkų ūkis” pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės R. M.. Teismas konstatavo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymą „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reikalauti delspinigių galima už Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį arba valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, o pateiktas 2012-07-13 UAB “Naujininkų ūkis” valdybos posėdžio protokolas Nr. 8 nepatvirtina tokio kreditoriaus statuso, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos: dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su skolininku kreditorius nepateikė. Taigi, kreditorius nepagrįstai prašo priteisti iš skolininkės delspinigius.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Naujininkų ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo argumentu, kad vienintelis kreditorės UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, ši informacija yra viešai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės elektroniniame puslapyje www.vilnius.lt. Kaip bendrovės savininkė Vilniaus miesto valdyba išrenka bendrovės direktorių. Todėl kreditorė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad ji nėra savivaldybės įmonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, susijusias su įstatymo nustatytų delspinigių priteisimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog kreditorius prašė teismo priimti teismo įsakymą dėl 369,27 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas, namo priežiūrą ir remonto darbus, 17,21 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinių palūkanų ir 17,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės. Kreditorius 17,21 Lt delspinigių reikalauja pagal Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymą „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 1 straipsnis nustato, jog šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Vilniaus miesto savivaldybė priklauso 100 % kreditoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ akcijų. Ši informacija viešai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės elektroniniame puslapyje www.vilnius.lt, kuriame UAB “Naujininkų ūkis” priskiriama Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms ir įstaigoms. Delspinigių dydį reglamentuojančiame įstatyme minimos valstybinės ar savivaldybių įmonės, teikiančios ryšių ir komunalines paslaugas, tai yra apibrėžiama jų priklausomybė ir teikiamų paslaugų pobūdis, o ne teisinė forma, apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad delspinigių dydį nustatančio įstatymo reguliavimo sritis yra platesnė ir taikoma ne tik Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme apibrėžtiems juridiniams asmenims, bet ir kitas teisines formas turinčioms privačioms įmonėms, kurių akcijų savininke ar steigėja yra savivaldybė, ir kurios veikla yra ryšių ir komunalinių paslaugų teikimas. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog kreditorius nepagrįstai prašo priteisti iš skolininkės delspinigius, yra nepagrįsta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą iš naujo.