Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-211/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
1A-419-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05928-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
M. Š.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1A-419-211/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05928-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.3; (S) 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Bagdonui,nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., pagal BK 289 str. laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Pritaikius BK 64¹ str., M. Š. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3, paskiriant laisvės atėmimą 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė ir bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2018-10-31 nuosprendžiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu, paskiriant M. Š. galutinę subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72 str. 2, 3 d. d., M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto: mobilaus ryšio telefono „Nokia 105 Dual SIM“ su SIM kortelėmis; 340,07 Eurų konfiskavimas.

Iš M. Š. priteista G. S. 7000 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas už tai, kad jis įgijo svetimą turtą apgaule savo ir kitų asmenų naudai, pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo, t.y. disponavo žinomai netikru dokumentu, o būtent:

2.1. 2018 m. vasario 3 d., apie 19.30 val., vakare, M. Š., turėdamas tikslą su bendrininkais pasisavinti svetimą turtą, t.y. pinigus, užėjęs į pil. G. S. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pateikė pil. V. J. vardu išduotą netikrą policijos pažymėjimą, po ko, meluodamas, pasakė, kad atėjo sutikrinti netikrų pinigų, o nukentėjusioji G. S. juo (M. Š.) patikėjusi, per du kartus atidavė namuose laikytus pinigus bendroje 7000 Eur sumoje, ir tokiu būdu jis (M. Š.) pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, t.y. policijos pareigūno, vardą.

2.2. Be to, 2018 m. vasario 3 d., apie 18.54 val., vakare, M. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, po to kai vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, būdamas Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose adresu: Pravieniškių I km., Kaišiadorių raj., paskambino iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pil. G. S. į laidinį telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatė esantis policijos pareigūnas, paklausdamas, ar ši atsiskaičiusi parduotuvėje 50 eurų nominalo kupiūra, o pil. G. S. patvirtinus, kad atsiskaičiusi, po ko skambinusiam asmeniui melagingai informavus, kad pateikta kupiūra yra netikra ir reikalinga sutikrinti likusias kupiūras, ir kad greitu laiku atvažiuos ekspertas iš Vilniaus, kuris sutikrins pateiktus namuose esančius pinigus, jis (M. Š.), veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, sužinojęs iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų adresą, kur reikia ateiti paimti pinigų, atėjo pas pil. G. S. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir, apsimetęs policijos darbuotoju, pateikė netikrą, atspausdintą ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus policijos darbuotojo – pil. V. J. vardu išduotą pažymėjimą, ir iš nukentėjusiosios G. S. per du kartus paėmė namuose laikytus pinigus bendroje 7000 Eur sumoje, ir tokiu būdu jis (M. Š.) apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. S. bendrą 7000 Eur turtinę žalą.

2.3. Be to, 2012 metais, tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jis nenustatytoje vietoje pasigamino policijos darbuotojo pažymėjimą, išduotą pil. V. J. vardu, priklijuodamas jame savo nuotrauką, t.y. pagamino netikrą dokumentą, po ko žinomai netikrą dokumentą laikė savo namuose, kurį 2018 m. vasario 3 d. gabeno su savimi iš Molėtų rajono į Ukmergės rajoną ir tą pačią dieną, apie 19.30 val., vakare, pil. G. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą su bendrininkais pasisavinti nukentėjusiajai G. S. priklausančius pinigus, melagingai prisistatydamas policijos pareigūnu, šį dokumentą panaudojo, t.y. pateikė pil. V. J. vardu išduotą netikrą policijos pažymėjimą, kuris yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, atspausdintą rašaliniu spausdintuvus, o vėliau žinomai netikrą policijos pažymėjimą laikė savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. vasario 19 d., kuomet minėtą dieną, tarpe 16.45-17.30 val., vakare, atliktos kratos jo namuose metu šį žinomai netikrą dokumentą paėmė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK policijos pareigūnai, ir tokiu būdu jis (M. Š.) disponavo žinomai netikru dokumentu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. (toliau – apeliantas) prašo peržiūrėti nuosprendį, jį pagal BK 289 str. ir 300 str. 1 d. išteisinti. Jis nurodo, kad nėra patenkintas priimtu nuosprendžiu. Teigia, kad teismo nuosprendyje jis nepagrįstai apkaltintas pagal BK 289 str. ir 300 str., nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis ir manymais, bet įrodymų, kurie tai patvirtintų, byloje nėra. Įrodymų, kad jis pats pagamino policijos pažymėjimą, ir kad jį gabeno, nėra. Taip pat prašoma panaikinti jam inkriminuotą bendrininkų grupę, nes tokie asmenys nėra nustatyti, be to nėra nustatyta, kad jis paimtus pinigus būtų su kuo nors pasidalinęs, nebuvo rastas nusikaltimo įrankis – telefonas, tik yra jo paaiškinimai. Taip pat prašo peržiūrėti teismo sprendimą dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo. Jo nuomone, teismas, subendrinęs bausmes, neįskaičiavo atliktos bausmės, neatsižvelgė į lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes, į tai, kad iki priimant nuosprendį, ilgą laiką nebuvo nusikaltęs. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, prašo taikyti tokių bausmių apėmimo principą. Taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu amnestiją.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų byloje negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras siūlė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 289 str., 300 str. 1 d., dėl netinkamo bausmių subendrinimo, nepagrįstos bendrininkų grupės nustatymo skundžia apeliantas, yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados tiek dėl apelianto kaltumo, jo veiksmų teisinio įvertinimo, bausmių bendrinimo yra pagrįstos byloje nustatytomis ir patikrintomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų įrodymų visumą – nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duomenis apie telefoninių skambučių nukentėjusiajai G. S., dislokacijos vietas, specialisto išvadą ir kitus įrodymus, aptartus nuosprendyje. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

6. Apeliacinio proceso metu, teismui aiškinantis pasikeitusią apelianto poziciją dėl kaltės, padarius nusikaltimus, numatytus BK 289 str. ir 300 str.1d. padarymo, nepripažinimo, dėl neigimo bendrininkavus su kitais asmenimis, jis kaltu prisipažino , patvirtino, kad šiuos nusikaltimus padarė, taip pat patvirtino savo parodymus dėl bendrininkavimo su kitais asmenimis , kodėl tai neigė apeliaciniame skunde paaiškinti negalėjo. Visgi, apeliantas, pasisakydamas baigiamosiose kalbose, prašė tenkinti jo apeliacinį skundą . Atsižvelgus į nenuoseklią prieštaringą apelianto poziciją, kolegija negali daryti neabejotinos išvados, kad apeliantas nuo tam tikrų apeliacinio skundo reikalavimų atsisakė, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3d. , patikrins bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde .

Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 289 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį:

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis M. Š. ginčija jo nuteisimą pagal BK 289 str. ir 300 str. 1 d., t.y. teismo nustatytas aplinkybes, kad jis jam inkriminuojamu laiku ir vietoje, užvaldant nukentėjusiųjų turtą, panaudojo netikrą policijos pažymėjimą, išduotą V. J. vardu, melagingai prisistatė policijos pareigūnu, kad jis pagamino šį netikrą policijos pareigūno pažymėjimą, kad tokį pažymėjimą laikė ir gabeno.

8. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo nustatytas aplinkybes dėl netikro policijos pareigūno pažymėjimo panaudojimo, jo neteisėto pagaminimo, laikymo ir gabenimo, policijos pareigūno vardo pasisavinimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusieji G. S., Z. S., nurodę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jų pinigus apgaule išviliojo apeliantas, prisistatęs policijos pareigūnu, parodęs policijos pareigūno pažymėjimą (duomenys neskelbtini) pavarde, atėjęs pas sutuoktinius neva patikrinti, ar jie nelaiko netikrų pinigų su pasiūlymu paimtas neva netikras pinigų kupiūras po patikrinimo pakeisti tikromis (t. 1, b.l. 34-35, 36, 37-39, 53-54).

9. Tai, kad atliko kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, kaltinime nuodytu laiku ir vietoje, pateikdamas nukentėjusiesiems netikrą policijos pažymėjimą V. J. pavarde su jo įklijuota nuotrauka, taip pat tai, kad jis nukentėjusiesiems prisistatė policijos darbuotoju ir iš jų paėmė pinigus, kurie neva gali būti netikri, savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino pats apeliantas (t. 2, b.l. 25), tas pačias aplinkybes dėl prisistatymo policijos pareigūnu, dėl suklastoto policijos pareigūno pažymėjimo panaudojimo apeliantas nurodė ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje (t. 2, b.l. 27-31). Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes (t. 2, b.l. 127-128).

10. Tai, kad apeliantas jam inkriminuotu laiku neteisėtai pagamino policijos pareigūno pažymėjimą, į jį įklijuodamas savo nuotrauką, tokį pažymėjimą neteisėtai laikė bei gabeno, patvirtino pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tokio pažymėjimo paėmimas kratos, atliktos 2018-02-19 metu apelianto namuose, šio pažymėjimo apžiūra, jo kriminalistinis tyrimas patvirtina byloje nustatytas kaltinimo aplinkybes: pažymėjime įklijuota apelianto nuotrauka, pažymėjimas rastas jo namuose, pažymėjimą jis buvo pateikęs nukentėjusiesiems, siekdamas apgaule išvilioti jų turtą. Apeliacinio proceso metu apeliantas taip pat patvirtino apie 2012 m. įklijavęs į iš nežinia kur gauto policijos pareigūno pažymėjimą savo nuotrauką, tokį pažymėjimą su jame įklijuota savo nuotrauka jis laikė savo namuose, po to tą patį pažymėjimą jis panaudojo, parodydamas nukentėjusiesiems jų namuose, prašydamas pateikti neva jų turimus netikrus pinigus, pats prisistatydamas policijos pareigūnu.

11. Šios nustatytos aplinkybės, kurias patvirtino ir pats nuteistasis M. Š., neginčijamai rodo, kad jis teismo inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 str. ir 300 str. 1 d. padarė: - jis aptariamoje situacijoje, siekdamas užvaldyti nukentėjusiųjų turtą – pinigus, prisistatė policijos pareigūnu, tai teismas teisingai įvertino kaip policijos pareigūno vardo (viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo) pasisavinimą; - jis jam inkriminuotu laiku ir vietoje į turėtą netikrą policijos pažymėjimą įklijavo savo nuotrauką, tokį pažymėjimą jis laikė savo namuose, po to jį atsinešė į nukentėjusiųjų butą. Teismas tokius apelianto veiksmus pagrįstai įvertino kaip neteisėtą netikro dokumento pagaminimą, neteisėtą jo laikymą ir neteisėtą gabenimą. Byloje nėra nustatyta, kad pats apeliantas būtų pagaminęs patį pažymėjimo blanką, tačiau tai, kad apeliantas įklijavo savo nuotrauką, prilyginama netikro dokumento pagaminimui. To konstatavimui nebūtina nustatyti, kad visi netikro dokumento elementai būtų pagaminti to paties asmens. Tokio netikro dokumento laikymas, po to jo gabenimas, atsinešant į nukentėjusiųjų butą, žinant, kad toks dokumentas yra netikras, vertinamas, kaip neteisėtas netikro dokumento laikymas, gabenimas, ką apylinkės teismas ir nustatė.

Dėl bendrininkų grupės:

12. Taip pat kolegija mano, kad teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis M. Š. aptariamu laiku ir vietoje apgaule užvaldęs nukentėjusiųjų G. S. ir Z. S. pinigus, tą darė bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, yra grindžiama byloje surinktais, patikimais įrodymais. Pats nuteistasis M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad padaryti nusikalstamą veiką jam pasiūlė nepažįstamas asmuo, paskambinęs telefonu iš pataisos namų, kad tas asmuo jam nurodė nuvykti į Ukmergę, nurodė adresą, kur gyvena žmonės, kurių pinigus jis turėjo paimti. Po pirmo pinigų paėmimo jam vėl paskambino tas pats asmuo, kurio nurodymu jis netrukus vėl grįžo į nukentėjusiųjų butą, kur jis vėl gavo pinigų. Tą pačią dieną jis pagal gautą nurodymą telefonu Jonavos m. prie autobusų stoties pusę gautų pinigų atidavė jo laukusiam vyriškiui. Tai, kad apeliantas aptariamoje situacijoje veikė ne vienas, patvirtino ir nukentėjusioji G. S., kuri nurodė, kad jai įvykio dieną skambino vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu, kuris liepė sutikrinti visų namuose turimų pinigų kupiūras, kurios gali būti netikros ir jas perduoti ateisiančiam ekspertui. Atėjusiam nuteistajam, prisistačiusiam policijos pareigūnu, ji perdavė atrinktas pinigų kupiūras, tai ji darė, kalbėdama telefonu su asmeniu, liepusiu atrinkti netikrus pinigus. Kalbant toliau telefonu, kalbantysis telefonu asmuo pasiūlė dar papildomai patikrinti, ar visus netikrus pinigus atidavė, liepdamas patikrinti kupiūras, tarp kurių numerių būtų po dvi raides, ir jai patikrinus bei aptikus tokias kupiūras, ji tas kupiūras telefonu kalbėjusio asmens nurodymu perdavė sugrįžusiam nuteistajam. Tokius nukentėjusiosios G. S. parodymus patvirtino nukentėjusysis Z. S.. Tai, kad nukentėjusiesiems į jų telefoną aptariamu laiku ir vietoje buvo skambinta iš mobiliojo ryšio veikimo zonos, kuri apima ir pataisos namų Pravieniškių 1 km. Kaišiadorių raj., zoną, patvirtina Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-o skyriaus pateikti duomenys, kad šiuose pataisos namuose nusikalstamais tikslais yra naudojamas mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo skambinta nukentėjusiesiems, tą patvirtina ir duomenys apie nukentėjusiųjų telefoninius kontaktus įvykio dieną, apie mobilaus ryšio pataisos namų teritorijoje veikimo zoną.

13. Ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus apelianto M. Š. aptariamu laiku naudoto mobilaus telefono, įtariamų nenustatytų bendrininkų (ar bendrininko) naudoto telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių kontaktų analizę, nustatyta, kad apeliantui M. Š. į jo telefoną 2018-02-02 – 2018-02-03 dienomis buvo skambinta 155 kartus iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veikusio mobilaus ryšio veikimo zonoje, apimančioje pataisos namų teritoriją. Nustačius tuos pačius telefoninius kontaktus su nukentėjusiaisiais, su nuteistuoju M. Š., tuos pačius reikalavimus, tą patį apgaulės pobūdį, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, daro tą pačią išvadą, kad nuteistasis M. Š. veikė bendrininkų grupėje: jo ir nenustatytų asmenų veiksmai buvo sutartiniai, pasiskirsčius vaidmenimis, tokių bendrų veiksmų pasėkoje buvo apgaule užvaldytas nukentėjusiųjų turtas, užvaldytą turtą veikos bendrininkai pasidalino. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad, darant aptariamą nusikalstamą veiką, dalyvavo mažiausiai trys bendravykdytojai: nuteistasis M. Š., asmuo, skambinęs telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir davęs nurodymus tiek nukentėjusiajai G. S., tiek nuteistajam M. Š., ir asmuo, perėmęs dalį apgaule užvaldytų pinigų. Dėl šių aukščiau aptartų motyvų nuteistajam M. Š. paliktina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Tai, kad šie bendrininkai nėra nustatyti, nėra vada tokios aplinkybės, kaip neįrodytos, apeliantui neinkriminuoti.

14. Kita vertus, apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo M. Š. veiksmus, inkriminavo, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Visgi kolegija mano, kad byloje nėra patikimų, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kiti nusikalstamos veikos bendrininkai kokiais tai veiksmais būtų dalyvavę apeliantui pagaminant netikrą policijos pareigūno pažymėjimą, laikant ir gabenant bei pasisavinant policijos pareigūno vardą. Nesant duomenų apie bendrininkų konkrečius veiksmus ir kiek tie veiksmai buvo susiję su netikro policijos pareigūno pažymėjimo pagaminimu, laikymu, gabenimu bei policijos pareigūno vardo pasisavinimu, apeliantui paliktinas inkriminuotas bendrininkavimas tik darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Dėl bausmių ir jų bendrinimo:

15. Apeliantas tiesiogiai savo apeliaciniame skunde bausmių, paskirtų už nuosprendžių nustatytas nusikalstamas veikas, griežtumo neskundė, tačiau , pasisakydamas apeliaciniame procese, jis teigė, kad jam paskirta per griežta bausmė. Kolegija , svarstydama apelianto keliamą klausimą dėl bausmės griežtumo, kuris yra susijęs su bausmių bendrinimo klausimu, keliamu jo apeliaciniame skunde, mano, kad BPK 320 str. numarytų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų nepažeis.

16. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam M. Š. laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, kurias nustatė skundžiamu nuosprendžiu , BK 41 str. ir 54 str., reglamentuojančių bausmės ir jos paskirties, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuostatų, nepažeidė. Pirmos instancijos teismas , skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmes, tinkamai motyvavo tokių bausmių skyrimo pagrindus. Nuteistasis M. Š. iki nusikaltimų veikų, už kurias buvo nuteistas, padarymo , 10 kartų buvo teistas už tyčinius nusikaltimus , visas nusikalstamas veikas jis padarė, neišnykus teistumui. Pirmos instancijos teismas , už kiekvieną apeliantui inkriminuotą nusikalstamą , nubausdamas jį laisvės atėmimu, parinko tinkamą bausmės rūšį. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu, nes nusikalto , padarydamas tyčines veikas, būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą , todėl nubaudimas laisvės atėmimo bausmėmis yra pagrįstas (BK 27 str.). Kolegija taip pat mano, kad apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme nėra aiškiai per griežtos, visos paskirtos bausmės savo trukme yra mažesnės nei tokių bausmių vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje.

17. Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, tinkamai taikė BK 63 str. nuostatas, reglamentuojančias tuo pačiu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimą. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad apeliantas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 289 str., padarė, veikdamas ta pačia tyčia, siekdamas to paties tikslo, todėl jo veiksmai vertinami kaip padaryti idealiojoje nusikaltimų sutaptyje ir apylinkės teismas už juos paskirtas bausmes pagrįstai bendrino apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. taisykles. Apeliantas taip pat yra nuteistas už trijų alternatyvių veiksmų, numatytų BK 300 str. 1 d. padarymą, t.y už netikro dokumento neteisėtą pagaminimą, neteisėtą laikymą ir jo neteisėtą gabenimą. Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad apeliantas netikrą dokumentą pagamino apie 2012 m., todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo tokius nusikalstamus veiksmus sieti su veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. padarymu, kaip nėra pagrindo sieti tokio netikro dokumento neteisėtą laikymą su BK 182 str. 1 d. padarymu. Kaip matyti iš bylos įrodymų šio netikro dokumento – netikro policijos pažymėjimo gabenimas gali būti siejamas su ta pačia tyčia, kurios nuteistasis siekė, darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 289 str., tačiau nustačius, kad kiti nuteistajam inkriminuoti pagal BK 300 str. 1 d. alternatyvūs veiksmai nesietini su veikomis, numatytomis BK 182 str. 1 d. ir 289 str., pripažintina, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. padarė realioje sutaptyje su kitais jam inkriminuotais nusikaltimais. Tą nustačius, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos taikytas bausmės, paskirtos pagal BK 300 str. 1 d., bendrinimas su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 str. 1 d. ir 289 str., dalinio sudėjimo būdu, buvo taikytas pagrįstai (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistasis M. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, kuri nebuvo atlikta, todėl apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., pagrįstai šią bausmę ir bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu subendrino, jas iš dalies sudėdamas. Toks bendrinimo būdas yra teisingas, nes nustatyta, kad tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios yra analogiškos tiek pagal kategoriją, tiek pagal rūšį, tiek pagal jų pavojingumą. Taikydamas dalinio bausmių sudėjimo principą, teismas prie naujai paskirtos bausmės pridėjo tik dalį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesius, todėl teigti, kad subendrinta bausmė paskirta per griežta, nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliantas taip pat teigia, kad jis dalį bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo atlikęs, bet teismas neva į tai neatsižvelgė ir paskyrė didesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei galėjo. Tokia apelianto pozicija nėra teisinga. Teismas, bendrindamas naujai paskirtą bausmę su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, tinkamai taikė BK 63 str. 9 d. taisykles ir tinkamai nustatė subendrintos bausmės trukmę. Teismas, kaip to reikalauja BK 63 str. 9 d. nuostatos, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo atlikęs dalį bausmės pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį ir šį atliktos bausmės laikotarpį įskaitė į naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmę.

Dėl kitų klausimų:

20. Apylinkės teismas, pripažinęs, kad nuteistojo M. Š. mobilaus ryšio telefonas „Nokia 105 DUAL SIM“ su SIM kortelėmis buvo nusikaltimo priemonė, vadovaujantis BK 72 str. 2, 3 d.d., taikė šiam turtui konfiskavimą. Be to teismas taikė konfiskavimą apelianto asmens kratos metu ir jo namuose atliktos kratos metu rastiems pinigams 340,07 Eur, pripažinęs, kad šie pinigai buvo dalis nukentėjusiesiems priklausiusių pinigų, kuriuos jis apgaule užvaldė. Tuo pačiu tesimas priėmė sprendimą konfiskuotus pinigus nukreipti daliniam nukentėjusiosios G. S. ieškinio padengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas dėl kratų metu rastų pinigų konfiskavimo yra dviprasmiškas ir prieštarauja įstatymams. BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatomis, iš kaltininko M. Š. paimti pinigai, kuriems teismas paskyrė konfiskavimą, negali būti panaudojami nukentėjusiosios dalinio ieškinio padengimui, jie turi pereiti valstybei. Toks teismo sprendimas dėl turto konfiskavimo nėra teisingas, iškreipia BK 72 str. taikymo prasmę. Teismas nagrinėjamoje situacijoje, pripažinęs, kad pas kaltininką paimti pinigai buvo pinigų, kuriuos apgaule iš nukentėjusiųjų jis užvaldė, dalis, negalėjo priimti sprendimo konfiskuoti šiuos pinigus, bet turėjo priimti sprendimą tuos pinigus grąžinti nukentėjusiajai G. S., pareiškusiai ieškinį, o, tenkindamas jos ieškinį, jo dydį sumažinti ta gražintina suma.

21. Apeliantas šioje dalyje nuosprendžio neskundė, tačiau kolegija, nustačiusi netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nuosprendžio vykdymo stadijoje galintį pažeisti nukentėjusiosios G. S. interesus, priima sprendimą aptariamu klausimu nuosprendį keisti. Toks apeliacinės instancijos sprendimas neprieštarauja BPK 320 str., reglamentuojančiam bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, nepažeidžia apelianto teisinių interesų, jo teisinę padėtį tam tikra prasme švelnina.

22. Skunde apeliantas prašo taikyti amnestiją. BK 78 str. numato, kad nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Tokia įstatymo nuostata rodo, kad teismas, taikydamas amnestiją, privalo laikytis Amnestijos akte numatytų pagrindų, sąlygų. Šiuo nagrinėjamu atveju amnestija nuteistajam M. Š. negali būti taikoma, nes Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymo Nr. XIII-1640 dėl Amnestijos akto 8 str. 8 p. draudžia taikyti šio Amnestijos akto nuostatas recidyvistams. Kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos duomenimis yra nustatyta, kad nuteistasis M. Š. yra recidyvistas, padaręs skundžiamu nuosprendžiu nustatytas tyčines nusikalstamas veikas , būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, už kurias teistumas nėra išnykęs ( BK 27 str. 1d.).

23. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti M. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 340,07 Eur, saugomų Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus finansų skyriuje, konfiskavimą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, 340,07 Eur grąžinti G. S..

G. S. priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 6659,93 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėErnestas RimšelisLaureta Ulbienė