- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-140-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00057-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Genora“
- Atsakovas
- R. N., J. N.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Genora“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Genora“ ieškinį atsakovams R. N. ir J. N. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Genora“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. N. ir R. N. 5‘542,40 Eur įmonės administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Andrema“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Genora“. Kreditorių susirinkime 2014-09-08 buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 5‘792,40 Eur (20‘000 Lt). Kadangi bendrovėje nebuvo turto, administravimo išlaidos buvo padengtos iš dalies – 250 Eur. Liko nepadengtos administravimo išlaidos 5‘542,40 Eur.Atsakovas J. N. buvo UAB „Andrema“ direktorius ir akcininkas, o atsakovas R. N. buvo akcininkas. Atsakovai turėjo pareigą užtikrinti įsipareigojimų kreditoriams vykdymą ir žinoti kokia bendrovės finansinė padėtis. Atsiradus įmonių bankroto įstatyme numatytiems pagrindams, privalėjo kreiptis į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovai tokios pareigos nevykdė, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti žalą, kurią patyrė ieškovė. Nurodė, jog žala atsirado dėl atsakovų kaltės, nes atsakovai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui J. N. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 7,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Nustatė, kad atsakovas J. N. buvo bendrovės direktorius iki bankroto bylos iškėlimo ir įmonės akcininkas. Atsakovas R. N. buvo bendrovės akcininkas, kuriam priklausė 50 procentų akcijų. UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama iškelti UAB „Andrema“ bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Andrema“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas UAB „Genora“. Panevėžio apygardos teismas 2013-12-20 nutartimi nepatvirtino bankrutuojančios UAB „Andrema“ bankroto byloje administravimo išlaidų ir administratoriaus UAB „Genora“ prašymą administravimo išlaidų patvirtinimo netenkino. Pakartotinis pirmas kreditorių susirinkimas 2014 m. rugsėjo 8 d. patvirtino bendrą 5‘792,40 Eur (20‘000 Lt) išlaidų sumą, neskaidant į atskirus punktus, visam bankrutuojančios UAB „Andrema“ bankroto proceso laikotarpiui.Nustatė, jog bendrovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDF biudžetui, kreditoriams, o ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „Andrema“ yra nemoki. Minėtoje nutartyje yra nurodyta, kad jau 2008 metais bendrovė turto turėjo už 288‘363 Lt, o skolos sudarė 256‘970 Lt. Esant tokioms aplinkybėms atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Teismas darė išvadą, kad atsakovai veikė nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai, nustatytų pareigų tinkamai nevykdė ir tuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai.Teismas sprendė, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo ir ar savininko pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, savininkui, ĮBĮ nurodyta šios pareigos įgyvendinimo tvarka.Konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, teismas vertino faktines aplinkybes dėl atsakovų teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos. Teismas padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala - išaugęs įmonės skolos dydis. Jeigu atsakovai, kai paaiškėjo UAB „Andrema“ nemokumas, būtų savalaikiai kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek nebūtų išvengta nustatytų administravimo išlaidų apmokėjimo.Jeigu būtų įrodyta, kad administravimo išlaidos dėl atsakovų neveikimo tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima būtų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriams ir spręsti dėl administravimo išlaidų priteisimo. Tačiau šioje byloje ieškovė ieškinio pagrindu tokios aplinkybės nenurodė ir įrodymų šiuo aspektu nepateikė. Teismo nutartyje nurodyta, kad bendrovės nekilnojamas turtas parduotas iš varžytinių 2011-04-19 ir UAB „Andrema“ nemokumą konstatavo nuo 2008 metų pabaigos, o bankrotas UAB „Andrema“ iškeltas 2012 metais. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neįrodytas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovų vadovavimo įmonei metu ir įmonei tapus nemokia, UAB „Andrema“ turtas buvo prarastas, neišsaugotas ar sąmoningai sumažinta jo vertė. Priešingai, atsakovai teigė, kad administratorius nesirūpino likusiu bendrovės turtu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, administratoriaus galimybė gauti lėšų apmokėti administravimo išlaidas, realizavus įmonės turtą, jeigu atsakovai, įmonei tapus nemokia, būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažinta. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp atsakovų įstatyme numatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, nevykdymo ir atsiradusios žalos – lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo, nėra priežastinio ryšio ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 5‘542,40 Eur įmonės administravimo išlaidoms apmokėti atmetė, nesant teisinio ir faktinio pagrindo.Ieškovė reikalavimą dėl įmonės administravimo išlaidų priteisimo grindė 2016 m. rugpjūčio 1d. išrašyta sąskaita, kurioje nurodyta, jog administratoriaus atlyginimas 5‘542,40 Eur, kuri patvirtinta pakartotinam kreditorių susirinkime 2014-09-08, kurią administratorius turėjo teisę bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti. Minėta sąskaita pateikta nedetalizuota, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie šios sumos sumokėjimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pakartotinam kreditorių susirinkime patvirtinta išlaidų suma faktiškai buvo panaudota. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra išlaidas aptvirtinančių įrodymų, jiems nežinoma kokia suma buvo išleista bankroto administravimo paslaugoms. Nepateikus rašytinių įrodymų, kad pakartotinam kreditorių susirinkime nustatyta administravimo lėšų suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto.Pažymėjo, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo - pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį tenkinti pilnai.Apeliantės nuomone, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu atsakovams gali būti taikoma civilinė atsakomybė: atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie būdami bendrovės vadovu ir savininkais, nevykdė savo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia; atsakovų kaltė preziumuojama; ieškovė, administruodama įmonę, patyrė 250 eurų išlaidų (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negavo jokio atlyginimo, kurio dydis yra 5‘542,40 eurų (negautos pajamos); tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teisimą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, o esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti depozitą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos, taigi būtent atsakovų, kaip bendrovės vadovo ir savininkų, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymas sąlygojo situaciją, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Įmonės nemokumas nustatytas dar 2008 m., antstolis vykdė įmonės turto pardavimus 2011 m., bankrotas iškeltas tik 2012 m., kreditoriaus iniciatyva.Teismas neteisingai traktuoja administravimo išlaidas pagal bankroto įstatymą. Administratoriaus atlyginimas yra sudedamoji administravimo išlaidų dalis, ir todėl administratoriaus atlyginimo už darbą kažkaip kitaip nebegalima detalizuoti, kaip pateikiant sąskaitą faktūrą, kuri į bylą yra pateikta. Taip pat ir administravimo išlaidų apmokėjimo klausimas teismo neteisingai traktuojamas, t. y. pats administratorius net negalėtų apmokėti savo išrašytos sąskaitos sau už darbą. Kreditoriai, 2014-09-08 vykusiame kreditorių susirinkime, patvirtino bendrą, neskaidant į atskirus sąmatos punktus, 5‘792,40 eurų (20‘000 litų) administravimui skirtų lėšų sumą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bendrovėje nesant pakankamai turto, administravimo išlaidos dengtos tik iš dalies, padengiant 250 eurų sumą. Nepadengtos administravimo išlaidos sudaro 5‘542,40 eurų. Taigi administravimo metu išlaidoms dengti nepanaudota suma yra administratoriaus atlyginimas, t. y. sudedamoji administravimo išlaidų dalis, kuriai ir išrašyta sąskaita.Nepagrįsti teismo motyvai, kad administratorė neįrodė patirtų išlaidų pagrįstumo. Aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-12-20 nutartimi nepatvirtino BUAB „Andrema“ byloje administravimo išlaidų, neturi esminės reikšmės, kadangi pagal ĮBĮ teismas tvirtina tik lėšų sumą kurią administratorius turi teisę naudoti iki pirmo kreditorių susirinkimo atsirandančioms išlaidoms dengti (be administratoriaus atlyginimo dalies), o administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui (įskaitant administratoriaus atlyginimą) nuo bankroto bylos teisme iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nustato ir patvirtina tik kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta lėšų suma iki pirmo susirinkimo yra įskaitoma į bendrą administravimo išlaidų sąmatą tvirtinamą kreditorių. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įstatymas nenumato, jog kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto bylose) ar, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai.Teismas nepagrįstai nesivadovavo kreditorių susirinkimo protokolu ir administratoriaus išrašyta sąskaita, kuri atitinka kreditorių susirinkime išreikštųjų valią.Sprendime nurodyta, kad ieškovė neįrodė bankroto byloje patirtų sąnaudų pagrįstumo, tačiau nepasisakoma, kodėl, teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja administratoriaus atlyginimo. Ieškovė pilnai įrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nesikreipimo į teismą laiku) jis yra kaltas (kaltė preziumuojama CK 6.248 str. 1 d.) ir tai sąlygojo, kad įmone nebeturėjo pakankamai turto (priežastinis ryšys), kad administratoriui butų atlygintos išlaidos, t. y. sumokėtas atlyginimas (negautos pajamos- atsiradusi žala). Teismas sprendime nagrinėja žalos klausimą kaip tiesioginį bankroto bylos institutą, kas galėtų būti laikoma bankroto bylos nagrinėjimu, kuris yra užbaigtas.
Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas su UAB „Genora“ apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atsakovams civilinės atsakomybės, nors ieškovė savo reikalavimo pagrįstumą visiškai įrodė, kad neteisingai traktavo administravimo išlaidas pagal bankroto įstatymą ir be pagrindo nepriteisė administratoriaus atlyginimo, nesutinka.Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Andrema“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Genora“. Iškeldamas bankroto bylą, teismas administratorių įpareigojo įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) jam priskirtas funkcijas, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos – sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, o kreditoriams nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties (2012-12-28) įsiteisėjimo dienos, pareikšti administratoriui savo kreditorinius reikalavimus.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius savo funkcijas realiai pradėjo vykdyti beveik po metų, kadangi tik 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo netenkino, nurodydamas, kad administratorius prašymą dėl bendrovės kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teismui pateikė tik 2013-12-18, kad pirmojo kreditorių susirinkimo per nustatytą terminą nesušaukė, kad nesukreipė į teismą dėl baudos buvusiam administracijos vadovui skyrimo, jei šis neperdavė įmonės dokumentų. Teismas konstatavo, kad dėl teismo nustatytų pareigų savalaikio neįvykdymo ilgėja bankroto procedūra, dėl ko didėja administravimo išlaidos, tuo pažeidžiami kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės interesai, todėl kaltiems asmenims dėl savalaikio pareigų nevykdymo gali būti pritaikytos ĮBĮ ir CPK priemonės.Bankroto administratorius teigia, kad pakartotinis pirmas kreditorių susirinkimas 2014 m. rugsėjo 8 d. patvirtino bendrą 5‘542,40 Eur (20‘000 Lt) administravimo išlaidų sumą, neskaidant į atskirus punktus, visam BUAB „Andrema“ bankroto proceso laikotarpiui, todėl atsakovai, kurie nevykdė savo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia, privalo šias išlaidas atlyginti.Įstatymas reglamentuoja, kad įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo, toliau -ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2016 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija, analizuodama teismų praktiką analogiškose bylose pažymi, jog ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų administratoriui, kad jis visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą. Minėtos išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-412-180/2016; 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017, kt.).Nagrinėjamojoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų 5‘542,40 Eur administravimo išlaidų, teigdama, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovams nesikreipiant į teismą, neliko turto, iš kurio galima būtų apmokėti administravimo išlaidas. Su apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo. Panevėžio apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB „Andrema“, nustatė, kad bendrovė nemoki nuo 2008 metų, o balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 288‘363 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 183‘443 Lt. Įmonės nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytinių 2011 m. balandžio 19 d. Duomenų, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, kad įmonės vadovas, atsakovas J. N. įmonės valdytą turtą iššvaistė, ar kitaip sunaikino byloje nepateikta.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovų nepagrįsto neveikimo ir neteisėtų veiksmų, t. y. jiems pažeidus įstatymo nuostatą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet įmonė tapo nemoki, galimai buvo padaryta žala kreditoriams. Kaip minėta nutarties 24 punkte, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Byloje nėra duomenų ir ieškovė jų taip pat nepateikė, kad įmonės turto, jei atsakovai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, būtų užtekę ir kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, ir administravimo išlaidoms apmokėti.Kaip minėta, administravimo išlaidos atsiranda kiekvienoje bankroto byloje, nežiūrint į neteisėtus įmonės vadovo ar dalyvio veiksmus ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, administravimo išlaidos, patirtos bankroto procese administratorės UAB „Genora“, neturi ryšio su atsakovų pareiga inicijuoti bankroto procesą nemokiam juridiniam asmeniui nevykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Genora“ reikalavimo.Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis kolegija sutinka. Apeliantės UAB „Genora“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.