Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3650-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
e1-3650-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29449-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3650-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29449-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. B., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę:

jis 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.

P. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis turi savo vardu registruotą automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 5 d. vakare jis buvo pas draugą (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs automobiliu BMW X5. Pas draugą gėrė alaus ir namo planavo grįžti su taksi automobiliu. Jam apie 23.00 val. paskambino jo žmona N., kuri šiuo metu laukiasi ((duomenys neskelbtini) mėnuo), ir pasakė, kad jai labai bloga ir kad reikia važiuoti į ligoninę. N. pasakė, kad jis grįžtų namo. Jis jai nieko nesakė, kad vartojo alkoholio. Nesijautė girtas, todėl nutarė važiuoti su savo automobiliu iki savo namų (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant į namus (duomenys neskelbtini), laiku nepastebėjo sustojusio autobuso, dar buvo slidu. Jis su savo automobiliu nespėjo sustoti ir prisilietė prie sustojusio autobuso. Jo automobilis apgadintas nebuvo, autobusas taip pat apgadintas nebuvo, tik dažų įbrėžimas gal matėsi. Tada į įvykio vietą greitai atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pastebėjo, kad jis vartojęs alkoholio ir patikrino jo blaivumą. Jam buvo nustatytas 2,00 promilių ir 2,11 promilės girtumas. Jis su alkotesterio parodymais sutiko. Jo vairuotą automobilį BMW X5 tralas išvežė į saugomą aikštelę, o jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Daugiau neturi ką pasakyti, tik labai gailisi dėl savo poelgio (el. b. l. 35-41).

Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2023 m. rugpjūčio 5 d. darbo metu dirbo kartu su vyriausiais patruliais R. G. ir D. L.. Jiems važiuojant policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val. prie sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), pastebėjo sustojusį maršrutinį autobusą ,,SOLIARIS” ir ,,BMW X5” automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jie sustojo prie minėtų transporto priemonių ir autobuso vairuotojas paaiškino situaciją, kad į autobusą atsitrenkė ,,BMW X5” automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobiliu ,,BMW X5” važiavo tik vairuotojas, keleivių nebuvo, kaip paaiškėjo P. B., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Transporto priemonės vizualiai apgadintos nebuvo. P. B. buvo patikrintas blaivumas su alkotesteriu. P. B. 22.34 val. buvo nustatytas 2,11 promilės girtumas, o 22.58 val. 2,00 promilių girtumas. Automobilis ,,BMW X5” buvo išvežtas į saugomą aikštelę, o vairuotojui P. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (el. b. l. 190-196).

2023 m. gruodžio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti Body kameros įrašai: PSS-20230805-223044UTC+0300, PSS-20230805-225412UTC+0300 ir PSS-20230805-234941UTC+0300. Body kameros įrašas PSS-20230805-223044UTC+0300 yra 00.07.16 val. trukmės. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai. Pareigūnas paima alkotesterį iš policijos automobilio ir prieina prie įtariamojo P. B., kuris stovi už savo automobilio „BMW X5“ galo. Pareigūnas duoda P. B. pūsti į alkotesterį ir pareigūnas pasako „2,11“. Pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį ir užpildo alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalą. Body kameros įrašas PSS-20230805-225412UTC+0300 yra 00.09.15 val. trukmės. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio salonas. Pareigūnas paima alkotesterį ir su juo prieina prie P. B., kuris pasodintas policijos automobilyje į sulaikytiems asmenims skirtą vietą. P. B. duodama pūsti į alkotesterį ir pareigūnas pasako „du“. Pareigūnas grįžta į tarnybinį policijos automobilį ir jame tvarkosi. Radijo ryšiu informuoja budėtoją, kad antras pūtimas 2 promilės. Body kameros įrašas PSS-20230805-234941UTC+0300 yra 00.00.31 val. trukmės. Vaizdo įraše matoma policijos pareigūnų tarnybinio automobilio galinė dalis, skirta sulaikytiems asmenims, iš jos išlaipinamas P. B., įrašas tuo ir baigiasi (el. b. l. 164-170).

2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. P. B. 22.34 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas, o 22.58 val. 2,00 promilių girtumas. Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (el. b. l. 21-24).

2023 m. rugpjūčio 7 d. VĮ ,,Regitra” duomenimis automobilis ,,BMW X5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. B. (el. b. l. 69).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje (2023 m. rugpjūčio leidinys) nurodyta, kad automobilio BMW X5 xDrive30d, kategorija M1G, 2010 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 13 760 Eur (el. b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW X5“, kai jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą, nurodydamas, kad alkoholį vartojo būdamas svečiuose pas draugą, parvykti namo netikėtai jo paprašė blogai pasijutusi nėščia žmona, kuri norėjo būti nuvežta į gydymo įstaigą. Gerai jautėsi, todėl nepaisydamas alkoholio vartojimo fakto, vyko į namus. Tai, kad P. B. vairavo automobilį „BMW X5“, be kita ko, patvirtina liudytoja apklaustos policijos pareigūnės A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri paaiškino, kad patruliuojant pastebėjus prie sankryžos sustojusį autobusą ir lengvąjį automobilį „BMW“, sustojo aiškintis situacijos. Autobuso vairuotojas nurodė, kad į jo autobusą atsitrenkė „BMW“, vairuotojas galimai neblaivus. Patikrinus „BMW“ vairuotoją P. B. įtarimas pasitvirtino, nustatytas 2,11 promilės ir 2,00 promilių girtumas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi alkotesteris metrologiškai patikrintas, jo patikra galiojanti. Vairuotojo tikrinimas alkotesteriu užfiksuotas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tik prašo ją leisti sumokėti dalimis per vienerius metus, be to, esant galimybei baudą sumažinti.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. praeityje neteistas (el. b. l. 54-57), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 60-68), dirba (el. b. l. 58-59). Didžiojoje Britanijoje 2011 metais buvo patrauktas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, tačiau teismui nepakanka duomenų vertinti ar jo veika Lietuvoje būtų vertinama kaip nusikaltimas ar kaip administracinis nusižengimas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio baudos bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad nusikaltimas padarytas pirmą kartą, atitiks kaltinamojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors kaltinamasis prašė sumažinti jam skiriamą baudą, atsižvelgiant, jog prokuroro siūlomos bausmės dydis ir taip nežymiai viršija baudos minimumą, o atsakomybėn už vairavimą neblaiviam kaltinamasis traukiamas nebe pirmą kartą, pagrindo ją mažinti teismas neįžvelgia.

P. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti P. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW X5 konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

P. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pakeliui padarė eismo įvykį, atsitrenkdamas į masyvią transporto priemonę, kas rodo, jog dėl savo būklės asmuo nebuvo pajėgus adekvačiai įvertinti eismo sąlygų ir situacijos kelyje, jo vairavimas buvo pavojingas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 7 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

P. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „BMW X5“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė pačiam kaltinamajam (el. b. l. 62). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, P. B. priklausantis automobilis „BMW X5“ konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Juolab, kad praeityje P. B. yra trauktas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 13 760 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 96-105). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. B. priklausančiam automobiliui „BMW X REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. vasario 6 d. (el. b. l. 42-48). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti P. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugpjūčio 7 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

2023 m. rugpjūčio 7 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

P. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

P. B. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

P. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis