- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-75-116-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. M., M. G., E. Š.
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis 2007 m. vasario 10 d. iki 2007 m. vasario 12 d.
Nuosprendžiu nuteisti M. G. , E. Š. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 9 d. apie 19.30 val., namo kieme (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, E. Š. ir M. G. saugodami M. M. ir aplinką, kad neateitų pašaliniai asmenys, M. M. tuo metu plaktuku išdaužė E. J. priklausančio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir iš automobilio salono pagrobė 200 Lt vertės CD grotuvo Pioneer priekinį valdymo skydelį, tuo bendrai padarė nukentėjusiajam E. J. 200 Lt turtinę žalą.
Be to, M. M. nuteistas už tai, adk 2007 m. vasario 10 d. apie 15.00 val. . (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, M. M. ir M. G. saugodami E. Š. ir aplinką, kad neateitų pašaliniai asmenys, E. Š. plaktuku išdaužė E. U. priklausančio automobilio VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, ir pagrobė E. U. priklausančio CD grotuvo VDO valdymo skydelį, tuo bendrai padarė nukentėjusiajam E. U. 800 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo jį išteisinti arba sušvelninti jam bausmę - paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad apylinkės teismas jį nuteisė nepagrįstai. Jis magnetolų skydelių vagystėse nedalyvavo, teismas rėmėsi įvairiais, prieštaraujančiais teisiamųjų parodymais. Nuosprendyje nepagrįstai pabrėžiama, kad jis tyrimo pradžioje prisipažino dalyvavęs šiose vagystėse, tačiau jis paaiškino, kad tai padarė verčiamas pareigūnų, nes jam buvo grasinama. Po jo sulaikymo ir kitų dalyvių nurodymo, E. Š. ir M. G. pradėjo jam keršyti ir jį apkalbėti. Apeliantas nurodo, kad neprašė, kad kiti nuteistieji pakeistų savo parodymus, tik norėjo, kad sakytų tiesą. Todėl, jo nuomone, teismas negalėjo remtis tokiais prieštaraujančiais E. Š. ir M. G. parodymais. Byloje buvo atlikta nemažai akistatų, kiekvieną kartą tų pačių asmenų teiginiai vis kitokie. Jo parodymai, išskyrus pirmuosius visada buvo tie patys – jokio dalyvavimo ar bendrininkavimo jis neįvykdė. Apeliantas žinojo, kad bet koks jo dalyvavimas vagystėse užtrauks naują teistumą, nes anksčiau buvo tris kartus teistas. Vienintelės jo klaida buvo, kad sulaikymo metu bėgo. Apeliantas taip pat ginčija liudytojo A. J. bei nukentėjusiojo E. U. parodymus, nes jie tik parodė, kad bėgo 3 jaunuoliai ir jis (M. M. ) dažnai lankėsi prie jų namo pas V. Tačiau tokiais parodymais negalima būti pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
Nuteistojo įstatyminė atstovė, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl M. M. kaltės
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Byloje surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu M. M. pagrįstai nuteistas pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, o tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad nuteistųjų E. Š. ir M. G. parodymai apie įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų turinį, jų tarpusavio susitarimų turinį, nurodant faktines įvykio aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymais. Nukentėjusieji E. U. ir E. J. patvirtino, kad buvo jų automobilių išdaužti stiklai bei pavogtos automagnetolos iš automobilių. Liudytojas A. J. parodė, kad 2007 m. vasario 10 d. apie 15 val. ir netoli įvykio vietos sulaikė M. M. , kurį atpažino moteris, mačiusi įvykį pro langą. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė M. M. versiją, jog jis nusikaltime nedalyvavo, nes byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina nuteistųjų E. Š. ir M. G. nurodytas įvykių aplinkybes, tuo tarpu apelianto versija neatitinka bylos duomenų.
Nors apeliantas M. M. savo skunde nurodo, kad E. Š. ir M. G. parodymai prieštaraujantys, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jau pirmųjų apklausų metu nuteistieji visiškai prisipažino įvykdę nusikaltimus, nurodė įvykio aplinkybes ir šių savo parodymų nekeitė viso tyrimo metu. (t. 2, b.l. 110-112, 166-168). Tuo tarpu pačio M. M. parodymai keitėsi ir nors teigiama, kad pirminis prisipažinimas buvo išgautas naudojant psichinį smurtą, tačiau šie duomenys nėra patvirtinti, tad kolegija neturi pagrindo jai remtis. Taip pat nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog liudytojo A. J. bei nukentėjusiojo E. U. parodymais negalima grįsti nuosprendžio. Šių proceso dalyvių parodymai patvirtina kitą bylos medžiagą ir yra vieni iš įrodymų, kurie patvirtina nuteistojo kaltę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog M. M. kaltė pagrįsta ne tik nurodytų asmenų parodymais, o visų byloje esančių ištirtų įrodymų visuma. Tad atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę, ir jis pagrįstai pripažintas kaltu.
Dėl paskirtos bausmės
Apeliantas M. M. skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jam paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant vagystes formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, - tai yra atsižvelgta į visus BK 54 str. nurodytos bausmių skyrimo pagrindus. Apylinkės teismas įvertino tai, kad M. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė du apysunkius nusikaltimus, anksčiau teistas 3 kartus, baustas už administracinius teisės pažeidimus. Be to, nuteistasis nedirba, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, padeda prižiūrėti brolius ir seseris. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal BK 56 str. reikalavimus apeliantui skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis negu sankcijos vidurkis, tad dar mažinti paskirtos bausmės dydį nėra pagrindo.
Dėl BK 92 str. taikymo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 92 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti, M. M. jau buvo teistas 3 kartus, naujas nusikalstamas veikas įvykdė jau anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Apeliacinės instancijos posėdžio metu M. M. įstatyminė atstovė pateikė darbo sutartį charakteristiką iš darbovietės, kurioje charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu M. M. motina I. M. nurodė, kad nuteistojo šeimoje yra penki vaikai, M. M. labai padeda prižiūrėti ir auklėti savo jaunesniuosius šeimos narius, juos prižiūri, kai mama dirba. Atsižvelgdama į tai, kad M. M. nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis, į tai, kad šiuo metu jis dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas, padeda mamai prižiūrėti mažamečius vaikus, be to, atsižvelgtina ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo M. M. vaidmenį, teisėjų kolegija, daro išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga nuteistajam bausmės vykdymą atidėti. Kadangi M. M. įvykdė nusikaltimus jau bausmės vykdymo atidėjimo metu, tad jam taikytinas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 3 metams, bei skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti, uždrausti žaisti azartinius žaidimus, lankytis kompiuterinėse, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, pakeisti gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1, 5 p., 87 str. 1, 2 d. 1, 2 p., 3 d. 1, 4, 5 p. M. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti, uždrausti žaisti azartinius žaidimus, lankytis kompiuterinėse, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, pakeisti gyvenamąją vietą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.