Kauno apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui D. S. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl konstatuojama, kad ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Savo reikalavimą ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: 2018 m. vasario 14 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, 2020 m. liepos 15 d. pažyma dėl sprendimo įvykdymo, 2017 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (1.34) 7R-1225 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija patenkino D. L. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjui buvo kompensuota 7612,29 Eur, kurie 2018 m. vasario 28 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 27898) buvo pervesti į jos nurodytą sąskaitą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą D. L. ar grąžinęs ieškovei 7612,29 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai (jos daliai) kompensuoti nukentėjusiajai D. L. buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7612,29 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 86 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424, 427, 428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7612,29 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų 29 ct) žalos atlyginimą ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti atsakovą D. S. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Sprendimo kopiją su ieškinio bei jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo, ieškovei – sprendimo kopiją išsiųsti per tris dienas po jo įsiteisėjimo.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.