- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-351-383-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- A. R., O. J.
- Civilinis ieškovas
- O. J.
- Advokatai
- Jonas Korsakas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam V. S., išteisintojo gynėjui advokatui Dauriui Ašakai, nukentėjusiajam A. R., nukentėjusiojo atstovui advokatui Jonui Korsakui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės O. J. ir jos atstovo advokato Jono Korsako apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; panaikintas V. S. 2011 m. gegužės mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas- 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areštas; nukentėjusiosios O. J. advokato J. Korsako pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu V. S. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, tai yra dėl to, kad jis 2008 m. birželio mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-me notaro biure, adresu Gedimino g. 62, Kaišiadoryse, žinodamas, kad A. R., 2008-02-20 jam davęs įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3-555) vesti paveldėjimo bylą notarų biure, mirus pastarojo motinai M. R. bei parduoti paveldėtus po M. R. mirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, yra miręs 2008-06-09, pasinaudodamas minėtu pasibaigusiu įgaliojimu, apgaule atstovaudamas A. R., sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-2031), pagal kurią V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-04 išduotą pažymą Nr. 44-2296462, pagal 2008-04-24. Elektrėnų saviv. 2-o notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1562 priklaususius:
- žemės sklypą, kurio plotas 0,20 ha, kadastrinis adresas 7910/0001:245 Ausieniškių k.v., unikalus Nr. 4400-0525-8922, vidutinė rinkos vertė 19678 lt, indeksuota vertė 1814, vertės nustatymo data 2008-05-28., esantį adresu (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, ir jame esančius pastatus:
- gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1A1mp, unikalus Nr. 7997-2009-9014, bendras plotas 68,76 kv.m., vidutinė rinkos vertė 32284 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;
- ūkio pastatą, pažymėtą plane 21lž, unikalus Nr. 4400-0403-9963, užstatytas plotas 6 kv.m., vidutinė rinkos vertė 177 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;
- ūkio pastatą, pažymėtą plane 41lm, unikalus Nr. 4400-0404-0019, užstatytas plotas 82 kv.m., vidutinė rinkos vertė 2785 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28.;
- pastatą- kiemo rūsį, pažymėtą plane 71lb, unikalus Nr. 4400-0404-0084, užstatytas plotas 14 kv.m., vidutinė rinkos vertė 477 Lt, vertės nustatymo data 2005-05-28, esančius adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, šalių susitarimu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įvertinęs 50 000 Lt, tuo, tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę.
Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. S. kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir paskirti jam 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, priteisti iš V. S. 55 401 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. J. bei 3 800 Lt proceso išlaidų atlyginimo. Skunde nurodoma, jog nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko jis turi būti panaikintas. Teismas motyvavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog teisiamasis V. S. kaip nors tyčia suklaidino turto savininką A. R., kitą asmenį ar notarą svetimo turto užvaldymo ar turtinės teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimo tikslu. Nėra įtikinama ir gyvenimiška situacija, kad V. S., tiksliai žinodamas apie įgaliojimą išdavusio ir turto savininko A. R. mirtį, vyksta į notaro biurą sandoriui sudaryti, nors aiškiai supranta ir žino apie duomenų patikros prieš sudarant sandorį procedūrą. V. S., veikdamas pagal turto savininko A. R. įgaliojimą, žinodamas jo valią dėl turto pardavimo elgėsi nuosekliai: iš anksto užsakė Registrų centro pažymą, tarėsi dėl laiko nuvykti pas notarą ir kt. Be to, užsakęs iš anksto pažymą iš Registrų centro apie šį turtą pardavimo sandoriui sudaryti suderino pas notarą sandorio sudarymo datą. Teismas gi konstatavo, kad tokie V. S. pateikti duomenys byloje nenuginčyti jokiais įrodymais. Teismas visiškai nepasisakė ir eliminavo liudytojų I. B., R. Č. ir A. K. parodymus apie joms žinomą A. R. valią. Liudytojai I. B. A. R. buvo sakęs, kad jis namų parduoti neketina. Minėjo, kad jis turi podukrą A. Ž. ir kad ji ketina atvažiuoti čia gyventi. Liudytoja A. K. tai patvirtino, kad jis jai buvo sakęs, jog po jo mamos mirties viskas liks jai, ir jo mama taip buvo sakiusi. Liudytoja R. Č. taip pat minėjo, kad jis mamos namų neketino parduoti. Visi šie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad A. R. mamos namų parduoti neketino. Teismas šių parodymų nevertino, padarė nepagrįstas ir vienpusiškas išvadas, pasiremdamas išskirtinai tik V. S. parodymais. Nepaneigta yra ta aplinkybė, jog teisiamasis žinojo, kad patikros metu duomenų apie A. R. mirtį Registrų centre nebus. Teismas kritiškai vertino liudytojo R. J. parodymus, jog 2008 m. birželio mėn., po A. R. mirties, jis buvo susitikęs V. S. ir pasakęs jam apie A. R. mirtį. Tokia teismo išvada prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad V. S., prieš sudarydamas sandorį, žinojo, kad A. R. yra miręs, patvirtino ne tik R. J., bet ir liudytoja B. J., abu šie liudytojai teigė, kad išgirdęs žinią apie A. R. mirtį, V. S. buvo nustebęs, jie suprato, kad jis nežinojo, jis nusikeikė ir nuėjo į mašiną. Be to, ši liudytoja nurodė, kad V. S. buvo antradienį atvažiavęs (tą dieną, kai A. R. buvo pašarvotas). Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teismas tiesiog konstatavo, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, nors V. S. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, ir nepagrįstai vertino atskirai liudytojų parodymus, nesusiejant jų į vieną visumą, ko pasekoje V. S. nepagrįstai išteisino iš jam pareikštų kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas, nedirba. Taip pat, pripažinus jį kaltu, turėtų būti tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir jos patirtos proceso išlaidos.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. J. ir jos atstovas advokatas Jonas Korsakas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. S. kaltu, padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, už ką paskirti jam bausmę, bei patenkinti nukentėjusiosios O. J. civilinį ieškinį pilnai; kitu atveju, pripažinus teismą buvus šališku, panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; o tuo atveju, jeigu kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, bylą perduoti prokurorui; priteisti iš V. S. ieškovės O. J. naudai jos patirtas proceso išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir jis turi būti panaikintas dėl netinkamo įstatymų aiškinimo ir jų taikymo, jų esminio pažeidimo ir byloje surinktų ir ištirtų įrodymų netinkamo ir šališko vertinimo, o dalies – ir visiško nevertinimo. Šioje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kadangi buvo išnagrinėta ir ištirta tik dalis aplinkybių, kurios V. S. teisina, bet visiškai nevertinta ta dalis aplinkybių, kurios įrodo jo kaltę. Teismas išnagrinėjo tik prielaidas ir įtarimus dėl jo apgaule savo naudai įgytos didelės vertės turtinės teisės į didelės vertės turtą, jos V. S. tyčia nutylėjo ir nepranešė sandorio sudarymo laiku apie turto savininko A. R. mirtį ir taip galimai suklaidino notarą, kad šis patvirtintų A. R. turto pirkimo- pardavimo sutartį, kas pripažintina esminiu BPK 305 str. 3 d. 1 p. pažeidimu. Teismo vertinimas, kad V. S. nėra kaltinamas panaudojęs apgaulę prieš turto savininką ar kokį kitą asmenį, kurio žinioje yra turtas, apskritai patvirtina, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdė nagrinėti bylą, dėl ko nuosprendis taip pat yra naikintinas, o byla perduotina prokurorui. O. J. prašė tai padaryti, tačiau teismas šio jos prašymo net nesvarstė. Be to, teismas, spręsdamas, kad nėra surinkta patikimų įrodymų, jog V. S. būtų panaudojęs kokią nors apgaulę turto savininkui A. R. suklaidinti, kad įgytų svetimą turtą savo naudai, ir kad jis įgijo savo naudai didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę į svetimą turtą, tyčia suklaidindamas notarą, ir taip sudarydamas sandorį, išvadas grindė tik paties teisiamojo V. S. ir liudytojų I. B., R. J. ir A. K. parodymais, tačiau nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Liudytoja I. B. kaip tik tvirtino priešingai, jog A. R. jai minėjo, kad rado pirkėją V. ir parduos jam 3 ha žemės, ir sakė, kad tas pats V. kalbina parduoti namus (sodybą su žeme), bet A. R. taip nepasielgs, nes liks be pastogės, todėl parduoti namų jis nežadėjo. Ketinimą parduoti namus paneigė ir liudytoja B. J., R. Č., o A. K. teisme tvirtino, kad A. R. jai sakė, jog po jo mirties viskas liks jai. Liudytoja I. B. patvirtino, kad apie V. S. neva sumokėtus pinigus už namus V. S. jai nieko nesakė. Jai A. R. tvirtino, kad jis pardavė tik paveldėtą motinos žemę, o apie namus jai nieko nesakė. Tai patvirtino ir liudytojai N. G., R. J., K. M.. Liudytojas K. J. patvirtino, kad A. R. buvo su psichikos negalia, kad jo prasta buvo psichinė sveikata nurodė ir R. Č., A. J., B. J., tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Be to, liudytojai parodė, kad jis buvo labai geriantis. A. J. teisme patvirtino, kad kartu su A. R. ėjo pas notarą dėl paveldėjimo, jam notaras surašė, kokių reikia dokumentų norint paveldėti, kas rodo, kad A. R. net nesuvokė, kokius dokumentus jis pasirašė 2008-02-20 pas notarą. Be to, ne A. R. kreipėsi į V. S., o jį susirado būtent V. S. per (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo N. J. sūnų, kuris byloje liko iš viso neapklaustas. Vos tik praėjus mėnesiui po motinos mirties, jis jau 2008-02-20 sudarė ir pasirašė testamentą visiškai svetimam ir jokiais giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui, tai yra V. S. ir tą pačią dieną pas tą patį notarą A. R. dar pasirašė ir įgaliojimą, kuriuo suteikė V. S. įgaliojimus vesti jo paveldėjimo bylą notarų biure bei parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą bet kam ir už bet kokią kainą, bet kokiomis sąlygomis, bei gauti pinigus už parduotus nekilnojamuosius daiktus. Normaliai mąstantis ir adekvačiai suvokiantis žmogus tokių jam finansiškai naudingų dokumentų niekada nepasirašytų. Nors prokurorė prašė, o nukentėjusioji palaikė jos prašymą, teismo išreikalauti A. R. medicininius dokumentus, o juos gavus, spręsti klausimą dėl A. R. pomirtinės psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, tačiau teismas tokius prokurorės ir nukentėjusiosios prašymus atmetė. Taigi, teismo nevertinimas tokių reikšmingų įrodymų, o prašomų išreikalauti atmetimas, pripažintinas ne tik kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, bet ir akivaizdus šališkumas. Be to, teismas visiškai nutylėjo, kad V. S. yra asmeniškai pažįstamas su notaru A. B., turi jo telefono numerį ir skambinasi jam mobiliuoju telefonu, ką patvirtino teisme A. B., kaip faktą, jog po ginčo sandorio sudarymo V. S. į jį kreipėsi, tik ko- čia neva kliento paslaptis, kaip ir faktą, jog tokių V. S. sandorių notaras A. B. yra tvirtinęs ir daugiau, kas neabejotinai patvirtina V. S. ir notaro A. B. bendradarbiavimą. Teismas buvo šališkas dėl to, kad neįsitikino, ar tikrai V. S. neturėjo duomenų apie A. R. mirties faktą, ir vertino tai kaltinamojo naudai, nors tą aplinkybę paneigia R. J. parodymai, jog būtent 2008-06-10 vakare V. S. beldėsi į A. R. namų duris ir langus, o jis V. pasakė, kad A. R. yra miręs ir pašarvotas Elektrėnų bažnyčioje, po ko V. nusikeikė ir išvažiavo. Teismas pats nustatė, jog V. S. tokių sandorių procedūras žinojo, kaip ir tai, kad jis žinojo, kad mirus įgaliotojui jo išduotas įgaliojimas netenka galios. Tačiau V. S. į Elektrėnų bažnyčią nevažiavo, o sekančią dieną iš ryto nuvažiavo tiesiai pas notarą neįspėjęs, tvirtino, kad neseniai buvo, kad A. R. gyvas, kas neabejotinai patvirtina V. S. apgaulę ir sukčiavimo požymius. Be to, teismas visiškai nevertino ir tos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad notaras duomenis apie A. R. mirtį tikrino tik iš ryto, o prieš 14 val. sudarant sandorį- nebe, bet kitą dieną tikrinosi net du kartus, kas taip pat rodo V. S. bendradarbiavimą su notaru. Galimai A. R. mirtis V. S. ir buvo netikėta, todėl jis, gerai žinodamas procedūras, iš karto sekantį rytą ir nuvyko pas notarą, ten pasitikrino, kad Registre duomenys apie A. R. mirtį dar nėra įvesti, tai jis skubos tvarka, ne be notaro pagalbos, A. R. turtą ir perrašė, o ne pardavė V. R. vardu, o matydamas, kad atsirado paveldėtojai, tai po kelių mėnesių ir tretiesiems asmenims, ką teisme patvirtino pats V. S.. Taigi, nurodytų įrodymų visuma paneigia teismo nustatytą civilinį deliktą, ir patvirtina, jog V. S., pasinaudodamas A. R. dar ir psichine negalia, jam pastoviai veždamas alkoholinius gėrimus ir taip jį girdydamas, kas baigėsi net jo mirtimi, dėl ko jis manoma nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, per labai trumpą laiką apgaule pas pažįstamą notarą pasitvirtino A. R. įgaliojimą ir testamentą, tai yra sukčiaudamas įgijo turtines teises į A. R. turtą, o jam mirus, šį faktą žinodamas, A. R. namų valdą labai skubėdamas ne pardavė, o tik perrašė V. R. vardu, jau nebeturėdamas jokių A. R. įgaliojimų bei suklaidindamas ir apgaudamas notarą A. B. (o galimai, netgi veikdami išvien, juolab, kad įgaliojimas ir oficialus testamentas buvo tvirtinami ne pagal A. R. gyvenamąją vietą Elektrėnuose, o Kaišiadoryse). Taigi, jis, tokiu būdu apgaudamas ir nukentėjusiuosius, užvaldė ir įgijo didelės vertės turtinę teisę į paveldimą turtą, kuo V. S. neabejotinai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašė abu skundus tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas palaikė prokurorės skundą ir prašė tenkinti abu skundus, išteisintojo gynėjas advokatas prašė skundus atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusiosios atstovo advokato Jono Korsako ir Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios atstovo advokato ir prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl V. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog V. S. nepadarė jam inkriminuojamos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir, atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo teismo išvadą dėl V. S. kaltės klausimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. S. padarė LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent,:
V. S. 2008 m. birželio mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-me notaro biure, adresu Gedimino g. 62, Kaišiadoryse, žinodamas, kad A. R., 2008-02-20 jam davęs įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3-555) vesti paveldėjimo bylą notarų biure, mirus pastarojo motinai M. R. bei parduoti paveldėtus po M. R. mirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, yra miręs 2008-06-09, pasinaudodamas minėtu pasibaigusiu įgaliojimu, apgaule atstovaudamas A. R., sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-2031), pagal kurią V. R. pardavė A. R. nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-04 išduotą pažymą Nr. 44-2296462, pagal 2008-04-24. Elektrėnų saviv. 2-o notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1562 priklaususius:
- žemės sklypą, kurio plotas 0,20 ha, kadastrinis adresas 7910/0001:245 Ausieniškių k.v., unikalus Nr. 4400-0525-8922, vidutinė rinkos vertė 19678 lt, indeksuota vertė 1814, vertės nustatymo data 2008-05-28., esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų savivaldybėje, ir jame esančius pastatus:
- gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1A1mp, unikalus Nr. 7997-2009-9014, bendras plotas 68,76 kv.m., vidutinė rinkos vertė 32284 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28;
- ūkio pastatą, pažymėtą plane 21lž, unikalus Nr. 4400-0403-9963, užstatytas plotas 6 kv.m., vidutinė rinkos vertė 177 Lt, vertės nustatymo data 2008.05.28.;
- ūkio pastatą, pažymėtą plane 41lm, unikalus Nr. 4400-0404-0019, užstatytas plotas 82 kv.m., vidutinė rinkos vertė 2785 Lt, vertės nustatymo data 2008-05-28.;
- pastatą- kiemo rūsį, pažymėtą plane 71lb, unikalus Nr. 4400-0404-0084, užstatytas plotas 14 kv.m., vidutinė rinkos vertė 477 Lt, vertės nustatymo data 2005-05-28, esančius adresu (duomenys neskelbtini) k. Elektrėnų savivaldybėje, šalių susitarimu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įvertinęs 50 000 Lt, tuo, tyčia pateikęs notarui objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarė ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės 50 000 Lt turtinę teisę.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, jog byloje surinktų duomenų pakanka V. S. kaltei pagrįsti, įvykdžius kaltinimo jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymai ir jų vertinimas
V. S. kaltę dėl paminėtos nusikalstamos veikos pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai.
Kaltinamasis V. S. neprisipažino padaręs kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jis parodė, kad 2008 m. pradžioje domėjosi žemės pirkimu-pardavimu Elektrėnų savivaldybėje. Kalbėjo su žmonėmis (duomenys neskelbtini) kaime ir atitiktinai sužinojo, kas žemę nori parduoti tame pat kaime gyvenantis A. R.. Susirado ir susitiko su A. R.. Šis papasakojo, kad, nesenai mirus jo motinai, yra likęs jos turtas, tačiau nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai, neturi tam pinigų, tingi tai daryti. Be to A. R. sakė, kad norėtų parduoti žemę, kurios plotas virš 1,5 ha už 12000 Lt, kad turėtų už ką pragyventi, nes jis visai neturėjo pinigų. Tuo metu pats domėjosi žemės sklypų kainomis, suprato, kad A. R. parduodama žemė gali kainuoti brangiau. Nutarė tą žemę iš A. R. nupirkti, galvojo, kad ateityje tą žemę pavyks brangiau parduoti. A. R. pinigus už žemę norėjo gauti kuo greičiau, paprašė padėti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Kadangi A. R. prašė tai padaryti greitai, tai jam pasiūlė artimiausiu laiku nuvykti pas notarą ir oficialiai pasirašyti dokumentus. 2008-02-20 su A. R. nuvažiavo į Kaišiadorių 3-ą notarų biurą. Į Kaišiadorys vyko dėl to, kad Elektrėnuose pas notarus reikia ilgai laukti priėmimo. Kaišiadorių notaro anksčiau nepažinojo. Šiame notaro biure 2008-02-20 A. R. pasirašė įgaliojimą jam vesti paveldėjimo bylą notarų biure, atlikti kitus veiksmus bei parduoti paveldėtą po motinos mirties turtą: žemės sklypus bei pastatus. Turėdamas įgaliojimą A. R. padėjo sutvarkyti turto paveldėjimo po jo mamos mirties reikalus. To kažkodėl niekas neginčija, nors paveldėjimas sutvarkytas su tuo pačiu A. R. įgaliojimu. Be to, pasiūlius A. R. tą pačią dieną parašė testamentą, kad po motinos mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą palieka jam, nes norėjo apsidrausti, kad neliktų be nieko, nes A. R. iš anksto buvo davęs pinigų. Jis buvo sakęs, kad neturi artimų giminaičių, kurie galėtų paveldėti turtą. Tai buvo padaryta ir dėl to, kad prieš pasirašant dokumentus A. R. davęs 12 000 Lt už perkamą žemę bei sakęs, kad pirksi už 50 000 Lt ir jo namą. Jo nuomone, A. R. protingai dėstė mintis, vėliau elgėsi logiškai, nes už gautus dalį pinigų pirko arklį, padargų, norėjo dirbti žemę. Po kokių trijų mėnesių po žemės sklypo pardavimo A. R. siūlė parduoti ir namą su sklypu (duomenys neskelbtini) kaime. Šis sutiko, 45 000 Lt pinigų už namą atidavė A. R. anksčiau. Kur jis dėjo pinigus, nežino, šis jam nesakė. Jis tik klausė, ar ir toliau galės gyventi tame name, ar galės pasisodinti daržą ir kita. Kam namas ir sklypas bus parduotas, A. R. neklausė. Kadangi A. R. išreiškė savo valią parduoti namą su sklypu, tada per Kaišiadorių raj. 3-ą notarų biurą gal prieš dešimt dienų užsakė pažymą iš Registrų centro dėl namo ir sklypo (duomenys neskelbtini) kaime pardavimo. Per tą laiką buvo kelis kartus nuvykęs pas A. R. į (duomenys neskelbtini) kaimą ir anksčiau pas jį dažnai važiuodavęs, nes juo niekas nesirūpino. Veždavęs jam maisto, kartais ir alkoholinių gėrimų, ko paprašydavo. Į A. R. jam parašytą testamentą rimtai nežiūrėjo, nemanė, kad A. R. gali mirti. Suprato, kad testamentas įsigalioja tik po mirties. Dabar tiksliai neatsimena, bet matyt vykti pas notarą 2008 m. birželio mėn. 11 d. pardavimo sandoriui tvirtinti buvo susitarę iš anksto, nes pažyma iš Registrų centro buvo užsakyta iš anksto. Ar tą dieną, ar diena prieš tai buvo užvažiavęs pas A. R.. Jam kaimynas pasakė, kad A. R. guli ant malkų, kad jis nesupratęs ką tai reiškia ir išvažiavęs. Jei ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini) kaime su kokiu nors kaimynu, tai apie A. R. mirtį niekas tiksliai nepasakė. Apie A. R. mirtį tikrai nieko nežinojo, nes kitaip nebūtų vykęs pas notarą, be to, atvykus notaras ar jo padėjėja tikrino, kad toks žmogus yra ir su juo viskas tvarkoje, jokių žinių apie A. R. mirtį nebuvo. Jokio tikslo ką nors apgauti neturėjo ir nieko neapgaudinėjo, turėjo visus reikiamus dokumentus. A. R. namą ir sklypą pardavė pagal įgaliojimą V. R.. Abu su V. R. buvo nuvykę pas notarą į Kaišiadoris. V. R. tame name norėjo gyventi, o pats jam buvo skolingas gyvenamąjį būstą. Pinigų už šį sandorį iš V. R. negavo, o A. R. buvo už tai atidavęs savo skolintus pinigus. Po sandorio namas ir sklypas buvo įregistruoti V. R. vardu. Jis turėjo ten gyventi (duomenys neskelbtini) kaime. Bet ten kaimynai pradėjo reikšti pretenzijas po A. R. mirties, visaip grasinti, V. R. varyti lauk, vadinti žmogžudžiais. Tada V. R. atsisakė ten gyventi, bijojo, prašė tą namą parduoti ir jam surasti kitą būstą. Tada padėjo jam surasti to namo ir sklypo pirkėją V. Š.. Padėjo V. R. namą ir sklypą parduoti. Už namą pinigus iš pirkėjo gavo pats, nes ateityje turėjo surasti ir nupirkti būstą V. R., nes jei būtų jam atidavęs, šis juos pragertų ar praloštų kortomis. Jam atrodo, kad apie A. R. mirtį iš kaimynų sužinojo jau po to, kai pasirašė sutartį dėl namo ir sklypo pardavimo. Vėliau pasitarė su advokatu, parašė prašymą notarui kaip testamentinis įpėdinis po A. R. mirties dėl kito turto paveldėjimo. Kito turto neieškojo, nežino, ar tokio yra. Neturėjo jokių kėslų apgaule užvaldyti A,R. turtą, nieko neapgavo. Su A. R. bendravo beveik keturis mėnesius, bet nė karto nesutiko jo kokių nors giminaičių, kad jam padėtų(t3,b.l.75).
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad A. R. yra jo pusbrolis, jis mirė 2008-06-09. Jis po savo mamos mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime vienas. Kol jo mama buvo gyva, visus reikalus ji ir tvarkė. Kalbėjo giminėje, kad A. R. nebuvo visai sveikas, turėjo nuomarį. Su pusbroliu dažnai nebendraudavo, kartais lankydavosi, paskutinį kartą buvo per jo mamos laidotuves. 2008 m vasarą pusbrolis mirė, laidotuvėse nebuvo, nes buvo išvykęs į komandiruotę ir grįžo gal viena savaitė po mirties. Tada iš A. dukterėčios A. sužinojo, kad yra perrašytas A. R. turtas: kitam parduotas namas, sklypas. Turtas buvo perrašytas kitą dieną po A. mirties, dėl to tai sukėlę įtarimų. Kreipėsi į Elektrėnų notarą ir sužinojo, kad A. R. buvo parašęs įgaliojimą V. S. tvarkyti turto paveldėjimo dokumentus. Anksčiau nieko nežinojo apie įgaliojimą. Pats asmeniškai nesidomėjo, ar A. po motinos mirties tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. V. S. turėjo būti žinoma, kad sandorio sudarymo dieną A. R. jau buvo miręs, jam yra žinoma, kad V. S. apie tai galėjo pasakyti kaimynas R. J.. Su R. J. pats nekalbėjo, o su juo kalbėjusi sesuo R. Č.. R. J. seseriai pasakė, kad V. S. kitą dieną po mirties buvo atvažiavęs į kaimą, jam sakė, kad nuvežtų A. R. gėlių, nes jis yra pašarvotas. Keista ir tai, kad Elektrėnų m. yra du notarai, o sandoriui sudaryti buvo kreiptasi į Kaišiadorių notarą. Po to iš kitų dar sužinojo, kad namą ir sklypą pirko toks V. R., kurį iš matymo pažinojo, kaip gana asocialų asmenį, jis negalėjo turėti pirkimui pinigų. Be to, jo manymu, pats A. R. buvo beveik beraštis, jo neėmė tarnauti armijoje dėl sveikatos būklės, mėgėjas dažnai gerti alkoholinius gėrimus, galėjo būti įkalbėtas ar apgautas parašyti V. S. įgaliojimą ir testamentą dėl turto tvarkymo. Pats ieškinio byloje nereiškia (t.3,b.l. 17).
Nukentėjusioji O. J. parodė, kad yra mirusiojo A. R. motinos vyriausioji sesuo. Žinanti, kad A. R. nebuvo visiškai sveikas nuo vaikystės, kad jį dėl sveikatos į armiją neėmė. Gyveno apie 2 kilometrai nuo A. R. namų. Dažnai nelankydavo jo, pats A. R. irgi neateidavo aplankyti. Po sesers, A. R. mamos, mirties jis namuose liko gyventi vienas, kiek girdėjusi, dažnai gerdavo alkoholį, dažnai matydavusi jį girtą. A. R. niekas neprižiūrėjo, nelankė, jis pats save galėjęs prižiūrėti, pasidaryti valgyti. Žinanti, kad jos sesuo buvo palikusi A. R. namą ir sklypą testamentu, o jis tą turtą atidavė svetimam žmogui V. S.. Mano, kad V. S. jį apgavo. Tas namas ir sklypas, kuriame gyveno A. R., anksčiau buvo tėvuko, po jo mirties ten ir liko gyventi sesuo su A. Pergyvena, kad po A. R. mirties tas turtas atitekęs kitiems asmenims. Pati yra ligota, sena, gydėsi ligoninėje dėl to negali domėtis tais reikalais. Mano, kad jai padaryta neturtinė žala ( t.3,b.l.19).
Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Kaišiadorių 3-o notarų biuro notaru. Jis nurodė, kad atsimena aplinkybes, kai buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti R. turtą ir buvo surašytas testamentas. Datos tiksliai neatsimena, bet tai yra nurodyta dokumente. Kiek atsimena, buvo atvykęs pats R.. Ar buvo kas nors su juo atvykęs, nežino, kabinete su juo R. buvo vienas. Kas tarėsi su juo dėl atvykimo, neatsimena, nes atliekama daug notarinių veiksmų per mėnesį, be to praėjo nemažai laiko. Jei ir buvo surašytas įgaliojimas tvarkyti turtą ir testamentas, reiškia, buvo to asmens valia, ir tai yra žmogaus reikalas. Žmogus turėjo aiškiai išreikšti savo valią, dėl to ir notaras negali to įtakoti. Buvo klausiama, kodėl asmuo nori duoti įgaliojimą pokalbio metu. Kiek atsimena, R. aiškiai sakė, ko pageidauja, tai jam, notarui nesukėlė jokių abejonių. Pokalbio metu buvo jo klausiama, kodėl jis nori duoti įgaliojimą tam žmogui. Jisai aiškiai nurodė, kad pasitiki tuo žmogumi, artimų giminaičių neturi, pasitikėdamas tuo žmogumi nori palikti jam savo turtą. Šis atvejis dėl įgaliojimo surašymo ir testamento patvirtinimo nebuvo koks nors išskirtinis. Jei nebūtų atvykęs R. ir išreiškęs savo valią aiškiai, ar kiltų abejonės, dokumentai nebūtų išduoti ir patvirtinti. Tokių atvejų, kai vieną dieną sudaromas įgaliojimas tvarkyti turtą ir testamentas, pasitaiko neretai. Tokia praktika yra. Visi notaro veiksmai registruojami žurnale. Tokių veiksmų per metus gali būti 20-30. Atsimena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo 2008 m. birželio 11 d. Kiek atsimena, į jį kreipėsi dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo sandorio patvirtinimo V. S.. Turtas buvo Elektrėnų savivaldybėje. Iš Elektrėnų savivaldybės pas jį žmonės dėl sandorių patvirtinimo kreipiasi gana dažnai, nes tai artimiausias notarų biuras, kai Elektrėnuose notarai nespėja aptarnauti, ar yra eilės. Dėl atvykimo tokiam sandoriui sudaryti paprastai susitariama iš anksto telefonu, tai nėra kaip nors registruojama. Bet asmuo, norintis sudaryti pirkimo pardavimo sandorį, turi iš anksto į notarinę kontorą atvykti fiziškai, nes reikia užsakyti iš nekilnojamojo turto registro pažymą ir patvirtinti užsakymą. Tai yra mokama paslauga. Šiuo atveju A. S. turėjo pardavėjo turto savininko įgaliojimą, dėl to pats turėjo atvykti pažymą užsakyti. Kiek atsimena, šiuo atveju pažyma sandoriui sudaryti nebuvo užsakyta skubos tvarka, buvo užsakyta per 10 dienų. Užsakymus vykdo personalo darbuotoja. Pagal dokumentus R. turto pardavimo sandoris buvo sudarytas 2008-06-11. Ši data turėjo būti iš anksto suderinta, nes yra žmonių atėjimo grafikas, planuojami dienos darbai. Tokios datos derinamos iš anksto, nes reikia paruošti ir sutarties tekstą. Tuo metu notaro sekretore dirbo referentė N. K.. Šiuo atveju, atvykus V. S. su įgaliojimu parduoti turtą, kiek atsimena, buvo patikrinta, ar galiojantis ir nepanaikintas įgaliojimas, ar asmuo išdavęs įgaliojimą yra gyvas. Pats V. S. nurodė, kad viskas tvarkoje, įgaliojimas galiojantis, turtas yra, turto savininkas taip pat yra. Be to, notarinėje kontoroje dar patikrinta buvo elektroniniu būdu, peržiūrėjus gyventojų registrą, tai padaryta birželio 11 d. 9 val. 36 min. Jokių įrašų, kad A. R. būtų miręs ar kitų įrašų, nebuvo. Kiek atsimena, kartu su V. S. buvo atvykęs ir pirkėjas. Šalys pareiškė, kad yra atsiskaityta pagal sandorį. Pagal egzistuojančią praktiką notarui to pakanka, jokie pinigai šiuo atveju notaro akivaizdoje nebuvo mokėti. Nebuvę jokių kliūčių pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Dėl to sandoris buvo patvirtintas, tuo metu jam nekilę jokių abejonių. Tą pačią dieną apie sandorio sudarymą buvo pranešta Registrų centrui. Tai atliko darbuotoja- N. K., nes turi būti pranešta per parą laiko. Tik po dienos ar dviejų po to sandorio patvirtinimo, gal birželio 12 d., į notarinę kontorą atvyko asmenys- dvi moterys, pavardžių neatsimena, kaip suprato- giminės ir kreipėsi į jį, pateikdamos A. R. mirties liudijimą. Tada dar kartą patikrino gyventojų registrą ir rado, kad yra įrašas apie to žmogaus mirtį. Tada moterys pačios sakė, kad pardavimas jau buvo padarytas po savininko mirties ir jos pačios kreipsis į teismą dėl sandorio panaikinimo. Pats kaip notaras to padaryti negalėjo (t.3,b.l.20).
Liudytoja N. K. parodė, kad iki 2008 m. rugpjūčio mėn. dirbo Kaišiadorių 3-me notarų biure sekretore. Į jos pareigas įėjo dokumentų priėmimas, pažymų užsakymas, dokumentų ruošimas, archyvo tvarkymas. Teisiamąjį yra mačiusi kaip klientą notaro B. kontoroje. Jis pardavinėjo namus ir žemę pagal įgaliojimą. Atsimena, kad sandorio sudarymo metu jis buvo atvykęs su pirkėju, pateikė dokumentus, pažymą iš Registrų centro buvo užsakęs anksčiau. Įgaliotojo pavardės neatsimenanti. Pati patikrinusi gyventojų registro duomenis apie asmenį, patikrino, ar turtas neareštuotas. Jokių duomenų nebuvo. Viskas buvo gerai. Atsinešti dokumentai buvo tvarkingi. V. S. klausė, ar viskas tvarkoje. Šis sakė, kad neseniai lankėsi pas savininką, kalbėjosi. Ji pati paruošė pardavimo sutartį ir po pietų notaras patvirtino, nes reikėjo laiko paruošti sutarčiai. Jei sutartis buvo sudaryta birželio 11 d., tai pažymą iš Registrų centro reikėjo užsakyti iš anksto bent prieš dieną. Pažymos išdavimo skubumas priklauso nuo paslaugos kainos. Šiuo atveju už pažymą yra sumokėti 35 Lt, tai reiškia, kad pažyma buvo išduota per 7 darbo dienas. Paprastai tokiam sandoriui sudaryti klientas laiką pas notarą rezervuoja iš anksto.(t.3,b.l.102).
Liudytojas V. R. parodė, kad V. S. pažįsta seniai, nuo vaikystės. 2008 m. kreipėsi į V. S., kad jam surastų namą ar būstą kur nors gyventi. Kreipėsi į jį, nes V. S. buvo skolingas jam už anksčiau parduotą tėvo butą, o jis neturėjo kur gyventi. Vis primindavo V. S. tą skolą. Tada V. S. surado tą namą (duomenys neskelbtini) kaime, žino, kad namo savininko pavardė-R., tačiau to asmens nepažinojo. Su V. S. 2008 m. vasaros pradžioje nuvyko pas notarą į Kaišiadoris ir namą bei sklypą užrašė jo- V. R. vardu. Pinigų V. S. nemokėjo, nes jis buvo skolingas už tėvo butą. Tame name planavo apsigyventi. Pas notarą į Kaišiadoris nuvežė V. S., jis ir tarėsi su notaru apie atvažiavimo laiką. Atrodo, kad apie važiavimo laiką pas notarą žinojo iš anksto. Pas notarą pasirašė sutartį, suprato, kad namas ir sklypas užrašyti jo vardu. Kad namo savininkas R. miręs, nežinojo. Sužinojo vėliau iš V. S.. Po kelių dienų nuvažiavo į tą namą (duomenys neskelbtini) kaime gyventi. Tačiau nuvykus ten, pradėjo ateidinėti kaimynai, kažkokie kiti žmonės ėmė klausinėti, kodėl jis čia gyvena, kas toks esąs, kad jam tai nepriklauso. Visaip varė lauk, grasino, ant namo prirašinėjo nešvankių žodžiu. Tos moterys reikalavo dokumentų, atvykus policijai dokumentus parodęs. Dėl tokio žmonių elgesio jis išsigando, nebenorėjo ilgiau čia būti ir gyventi, nes suprato, kad ramybės nebus. Pabuvo gal nepilną mėnesį ir paprašė V. S. surasti kitą vietą gyventi, o tą namą parduoti. Šis pažadėjo surasti pirkėją. Po kiek tai laiko V. S. suvedė su namo pirkėju, padėjo suorganizuoti susitikimą. Kiek atsimena, pirkėjo pavardė Š.. Kadangi buvo prašęs, V. S. susitarė su Trakų notaru dėl to namo pardavimo Š., nuvežė pas notarą. Žino, kad pirkėjas Š. už namą mokėjo 50 000 Lt. Pinigus paėmė V. S.. Pinigų iš V. S. neatsiėmė, nes jis žadėjo nupirkti kitą būstą gyventi, duodavo pinigų maistui (t.2,b.l.131).
Liudytoja I. B. parodė, kad ji V. S. nepažįsta, pažinojo dabar mirusį A. R., nes gyvena (duomenys neskelbtini) kaime už kokių 400 m. A. R. tuo metu tuose namuose gyveno su žmona bei savo mama. Yra padėjęs jai dirbti įvairius darbus. Po mamos mirties 2008 m. pradžioje A. R. pas ją užeidavo dažnokai, pasikalbėti. Jis visiškai neturėjo pinigų, klausė jo, kaip jis dabar gyvens. Jis buvo pradėjęs girtauti, kiek žino, turėjo epilepsijos priepuolių. Žinanti, kad A. R. turėjo žemės, sodybą su žeme. Jis jai sakęs, kad parduos žemę. Vėliau A. R. pasakojo, kad susipažino su V. iš Elektrėnų, kuris pažadėjo padėti parduoti žemę. Sakė, kad važiuos į Kaišiadoris V. pasirašyti įgaliojimą žemės dokumentams tvarkyti. Vėliau pasakė, kad žemę pardavė ir atnešė pas ją pasidėti gautus pinigus 12 500 Lt, nes pas save negalėjo laikyti. Tai buvo gal 2008 m. vasario mėn. Atidavė skolą 300 Lt. Pinigus laikė pas ją, bet ateidavo dažnai pasiimti po 100-200 Lt ir taip leisdavo, ėmė gerti. Apie gegužės mėn. pabaigą A. R. jautėsi prastai. Ji jam pasakė, kad jis daug pinigų išleido. Vėliau, gal birželio pradžioje, gal 6 d. penktadienį, jis taip pat buvo atėjęs sirgdamas. Po to nebeatėjo. Vėliau kaimynai jį rado namuose užsikabinusi iš vidaus negyvą(t.2,b.l.137).
Liudytojas R. J. parodė, kad V. S. pažįsta iš matymo. Jis pats gyvena šalia A. R. namo. Po mamos mirties A. R. kaime gyveno vienas. Gal nuo 2008 m. pradžios pradėjo pas jį lankytis V. S.. Tada jo pavardės nežinojo. Kiek atsimena, A. R. su V. S. supažindinusi kaimynė N., kuri dirbdavo Elektrėnų turguje. Vėliau A. R. pasigyrė jam, kad pardavė žemę, o V. S. jo prašymu jam visko atveža. Pastebėjo, kad A. prasigyveno, turėjo mobilų telefoną, pirko arklį ir kt. V. S. dažnokai pavasarį 2008 m. lankydavo A., kartais jis pats matydavo, kaip atvažiuoja raudonos spalvos mašina. Po to, gal vasaros pradžioje, atsimena, kad buvo šeštadienis, A. R. nebematė, nors dažnai matydavo. Manė, kad gal kažkur A. išvyko, nes prieš kelias dienas jis pasigyrė, kad su V. turi važiuoti pas notarą tvarkyti kažkokių dokumentų. Po kokių dviejų dienų kaimynai iškvietė policiją, nes A. R. namuose nematė, jis buvo rastas negyvas savo namuose. A. buvo pašarvotas Elektrėnų bažnyčioje. Grįžus iš bažnyčios vakare matė, kad prie A. R. namo atvažiavo V. S.. Matyt, ieškojo A.. Tada pasakė jam, kad A. vakar mirė, pašarvotas bažnyčioje. Tada V. S. nusikeikė ir išvažiavo. Po A. R. laidotuvių, po kelių dienų, tame name apsigyveno kitas asmuo- kaip dabar žino, V. R., bet ten buvo neilgai (t.2,b.l.135).
Liudytoja B. J. parodė, kad V. S. pažįsta iš matymo, nes jis atvažiuodavo pas dabar mirusį A. R.. Ji gyvena greta A. R. namo (duomenys neskelbtini) kaime. 2008 m. sausio mėn., mirus A. R. motinai, jis name gyveno vienas. V. S. dažnai atvažiuodavo pas A. R., atveždavo maisto, alus. Kaip jie susipažino, nežino. Yra girdėjusi, kaip jis skambindavo mobiliuoju telefonu ir prašydavo ko nors atvežti. A. R. nebuvo didelis girtuoklis, bet išgerdavo. Su kaimynu A. R. bendraudavo, bet nebuvo draugai. Jis jai gyrėsi, kad pardavė žemę. Nesakė, kam. Po kelių mėn. A. R. mirė, buvo rastas namuose negyvas. Tai gal buvo 2008 m. birželio mėn. Buvo pašarvotas Elektrėnų bažnyčioje. Kiek atsimena, po A. R. mirties į kaimą buvo atvykęs V. S., gal ieškojo jo. Jos vyras R..J. pasakė V. S., kad A. R. gali aplankyti bažnyčioje, pašarvotą. V. S. turėjo suprasti, kad jis miręs (t.2,b.l.134).
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2008 m. rudenį pirko sodybą iš V. R.. Iki tol sodyboje lankėsi apžiūrėti kokius tris kartus. Žinojo, kad sodyba yra registruota V. R. vardu. Pirko per tarpininką V. S., su kuriuo tarėsi dėl kainos. Po to vyko pas notarą į Trakus forminti sandorio su A. R., nuvežė V. S.. Pinigus grynais 50 000 Lt padavė V. S..
Liudytoja A. K. parodė, kad A. R. buvo jos mamos vyras, patėvis. Ji gyveno kartu apie 12 metų, o po savo mamos mirties nebegyvena. Aplankydavo A. R. kartą per du mėnesius. A. buvo normalus, skaitydavo, susitvarkydavo namus. A. R. gyveno su savo motina. Po savo mamos mirties jis buvo nekalbus, girtaudavo, bet minėjo, kad tvarkosi dokumentus dėl likusio turto paveldėjimo, kad yra žmogus, kuris padeda sutvarkyti dokumentus. Jis pats bei kaimynai yra pasakoję, kad turi pažįstamą, kuris atveža maisto bei alkoholio. Paskutinį kartą A. R. aplankė 2008 m. pavasarį. Sužinojo apie A. R. mirtį iš kaimynų, palaidojusi patėvį. Po A. R. mirties buvo nuvykusi pas notarą dėl paveldėjimo. Notaras pasakė, kad paveldėjimui yra padarytas testamentas, bet nesakė, kam.(t.3,b.l.74).
Liudytojas A. M. parodė, kad yra įsigijęs du sklypus iš A. R.. Pasiūlė pirkti jo pažįstamas V. S.. Su pačiu A. R. buvo susitikęs, apžiūrint sklypus ir kalbėjęs, ir šis sakęs, kad nori parduoti žemę. Kiek žino, V. S. buvo įgaliotas tą padaryti. Su juo aptarė sklypų kainas. Sandoris buvo sudarytas Kaišiadoryse. Su notaru datą derino V. S., jam buvo perduoti pinigai už žemės sklypus 11 000 Lt ir 10 000 Lt. Pinigai buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį. Pinigus jis turėjo perduoti žemės savininkui.
Iš baudžiamojoje byloje esančio įgaliojimo, surašyto 2008-02-20 (notarinio registro Nr.3-555), patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure, matyti, kad A. R. įgaliojo V. S. vesti paveldėjimo bylą notarų biure, 2008-01-05, mirus motinai M. R. bei parduoti, paveldėtus po M. R. mirties statinius bei žemės sklypus (b.l.113, t.1)
Iš baudžiamojoje byloje esančio oficialaus testamento, surašyto 2008-02-20 (notarinio registro Nr. 3-556), patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure matyti, kad A. R. savo mirties atveju padarė patvarkymą: žemės sklypą 1,3 ha, žemės sklypą 0,28 ha, žemės sklypą 0,20 ha ir gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje paliko V. S. (b.l. 114, t.1.).
Iš baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos tyrimo specialisto išvados Nr. 11-562(10), surašytos 2010-04-21 matyti, kad ištyrus dokumentus nustatyta, jog: 2008-02-20 įgaliojime (notarinio reg. Nr. 3-555), 2008-02-20 oficialiajame testamente (notarinio reg. Nr. 3-556), Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-o notaro biuro notarinio registro 1-o tomo 112 lape, eilutėse ties 2008-02-20 registruotais notariniais veiksmais Nr.555 ir 556- A. R. vardą ir pavardę įrašė vienas ir tas pats asmuo (b.l. 151-154, t.1).
Iš baudžiamojoje byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (notarinio registro Nr. 1562), išduoto 2008-04-24 Elektrėnų savivaldybės 2-o notaro biuro kopijos matyti, kad M. R., mirusios 2008-01-05 turtą paveldi jos sūnus A. R., kuriam pagal įgaliojimą, patvirtintą 2008-02-20 atstovauja V. S. (b.l. 159-163, t.2).
Iš baudžiamojoje byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.3-2031) sudarytos 2008-06-11 Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-e notaro biure kopijos matyti, kad A. R. atstovaujamas V. S. pardavė, o V. R. pirko: 0,20 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pastatais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje (b.l. 155-156,t.2).
Iš baudžiamojoje byloje esančios pažymos Nr. 44-2295462 apie nekilnojamojo daikto įregistravimą nekilnojamojo turto registre: dėl 0,20 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje priklausančių A. R. įregistravimo, išduotos pardavimo sandoriui sudaryti, matyti, kad pažyma paruošta ir išduota 2008-06-04 (b. l. 158, t.2)
Iš byloje esančio A. R. mirties liudijimo, išduoto 2008-06-10 Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro ( įrašo Nr. 219) kopijos matyti, kad A. R. mirė 2008-06-09 ( b.l. 9, t.1).
Iš byloje esančių gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM pažymų Nr. 2070, Nr.2191 matyti, kad duomenys apie A. R. mirtį LR registro centrinę duomenų bazę buvo įvesti 2008-06-10 11 val. 30 min., patvirtinti tą pačią dieną 15 val. 23 min.. Minėtus duomenis notarai jau galėję matyti nuo 2008-06-11 ryto.
Kaišiadorių savivaldybės 3-o notaro biuro notaras A. B. A. R. asmens duomenis peržiūrėjo 2008-06-11 9 val. 36 min. (b.l. 40-41, t.1).
Iš byloje esančio gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM išorinių vartotojų naršyklės išrašo kopijos matyti, kad vartojas A. B. 2008-06-11 9 val. 36 min. tikrino ir gavo duomenis apie asmenį- A. R.. Išraše duomenų apie A. R. mirtį nėra (b.l.168, t.2).
Iš baudžiamojoje byloje esančios pirkimo pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.JK-5194) sudarytos 2008-09-11 Trakų rajono 1-me notaro biure kopijos matyti, kad V. R. pardavė, o V. Š. pirko: 0,20 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pastatais (duomenys neskelbtini) kaime Elektrėnų savivaldybėje viso už 50 000 Lt. (b.l. 26-27, t.1).
Akistatos protokolu tarp liudytojo R. J. ir įtariamojo V. S. nustatyta, kad liudytojas R. J. kategoriškai patvirtino, kad V. S. buvo atvykęs į kaimą pas A. R., ir liudytojas V. S. pasakė, kad A. R. miręs ir pašarvotas bažnyčioje (1t.b.l.82-83).
Apylinkės teismas, vertindamas liudytojų R. J. ir B. J. parodymus, padarė klaidingą išvadą, kad jų parodymai neinformatyvūs, ir šių liudytojų parodymus atmetė, o rėmėsi registro įrašu, kad sandorio sudarymo metu nebuvo dar įrašo apie A. R. mirtį, ir kaltinamasis nežinojo apie A. R. mirtį, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Esminė faktinė šioje byloje aplinkybė yra tai, ar kaltinamasis V. S. žinojo ar nežinojo apie A. R. mirtį iki sandorio sudarymo dienos. A. R. mirties juridinis faktas lemia tai, kad A. R. mirties dieną pasibaigia A. R. duotas įgaliojimas V. S. tvarkyti jo turtą. A. R. mirties dieną pradeda veikti paveldėjimo teisės normos į A. R. turtą.
Kolegijos nuomone, kaltinimai V. S. įvykdžius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Bylos duomenys rodo, kad V. S. 2008-06-11 Kaišiadorių rajono 3-jame notarų biure, žinodamas, kad V. R., kuris jam yra davęs įgaliojimą, yra miręs ir, pasinaudodamas pasibaigusiu įgaliojimu, sudarė sandorį, kuriuo perleido A. R. priklausantį turtą žemės sklypą su priklausiniais V. R.. Tai, kad kaltinamasis apgaule perleido šį turtą, parodo šios aplinkybės, jog kaltinamasis žinojo, kad perleidimo dieną, netgi dieną prieš perleidimą, A. R. yra miręs. Tai, kad sandorio sudarymo metu V. R. buvo miręs, ir tai V. S. žinojo, patvirtina liudytojų parodymai: nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad apie V. R. mirtį V. S. galėjo pasakyti kaimynas R. J.. Su R. J. pats nekalbėjo, o su juo kalbėjusi sesuo R. Č.. R. J. seseriai pasakė, kad V. S. kitą dieną po mirties buvo atvažiavęs į kaimą, jam sakė, kad nuvežtų A. R. gėlių, nes jis yra pašarvotas; liudytojas R. J. parodė, kad prie A. R. namo buvo atvažiavęs V. S., ieškojo A., tada pasakė jam, kad A. vakar mirė, pašarvotas bažnyčioje, V. S. nusikeikė ir išvažiavo; liudytoja B. J. nurodė, kad V. S. vyras sakė, kad A. mirė, nes matė, kai jis vaikšto apie langus, pasakė, kad gali jo neieškoti, kad A. mirė ir yra pašarvotas. Stovėjo kartu su vyru, kai jis tai pasakė. R. J. sakė, kad „vakar policija išvežė negyvą ir, kad šiandien grįžęs iš pašarvojimo, kad miręs, kad pašarvotas bažnyčioje, kad gali nuvažiuot jo aplankyt". Taip du kartus pasakė. B. J. teigė, jog vyras sakė: „Nėra A., mirė, gali aplankyti bažnyčioje". Priešingai nei nurodė teismas, parodymų informatyvumą patvirtina tai, kad liudytojai apibūdino V. S. reakciją į išgirstą žinią. Abu liudytojai teigė, kad V. S. dėl to buvo labai nustebęs, jie suprato, kad jis nežinojo. V. S. nusikeikė visaip, nuėjo, grįžo, vėl nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Be to, liudytoja B. J. nurodė, kad V. S. buvo antradienį atvažiavęs, tą dieną, kai A. R. buvo pašarvotas.
Liudytojai B. J. ir R. J. buvo nuoseklūs duodami parodymus dėl esminės faktinės bylos aplinkybės: liudytojai kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis V. S. buvo atvykęs į kaimą pas A. R., ir jam pranešė, kad A. R. yra miręs ir pašarvotas bažnyčioje. Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su įtariamuoju V. S. taip pat patvirtino, kad V. S. buvo atvykęs A. R. mirties dieną ir jam pasakė apie A. R. mirtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai R. J. ir B. J. turėtų interesą duoti neteisingus parodymus dėl esminės faktinės aplinkybės – kad V.S. buvo atvykęs pas A. R. jam mirus ir liudytojai pranešė V. S. apie A. R. mirtį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojai R. J. ir B. J. patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atvykusiam V. S. pranešė apie A. R. mirtį, nurodė pašarvojimo vietą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S., tiksliai žinodamas apie įgaliojimą išdavusio ir turto savininko A. R. mirtį, vyksta į notaro biurą sandoriui sudaryti, tikėdamasis kad A. R. giminaičiai nespės užregistruoti mirties fakto ir registre dar nebus duomenų apie A. R. mirtį. V. S. nuslėpė nuo notaro A. R. mirtį, bei pasitvirtino V. S. spėjimas, kad dar A. R. mirtis registre neužregistruota. V. S., iš anksto užsakęs pažymą nekilnojamojo turto pardavimui, ruošėsi šiam sandoriui dar esant A. R. gyvam, tačiau šiam netikėtai mirus, žinodamas apie jo mirtį, supratęs, kad jokių sandorių pagal išduotą A. R. įgaliojimą jis negali atlikti, visgi sudaro neteisėtą turto pardavimo sandorį, kad po A. R. mirties, atsiradus paveldėjimo santykiams, būtų užkirstas kelias pasinaudoti paveldėjimo teise teisėtiems paveldėtojams.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (Kasacinė byla Nr. 2K-150/2010). Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu ( kasacinė byla 2K-851/2001). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą.
Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje akcentavo tai, kad V. S. nekilnojamojo turto pažymą registrų centre užsakė prieš A. R. mirtį, bei tai, kad registrų duomenų bazėje sandorio sudarymo dieną nebuvo užregistruota A. R. mirties faktas. Tuo darė išvadą, kad nebuvo V. S. tyčios apgaule įgyti svetimą turtą. Tačiau šie duomenys nepaneigia liudytojų R. J. ir B. J. patvirtintos esminės faktinės aplinkybės – kad V. S. tapo žinoma apie A. R. mirtį iki sandorio sudarymo notarų biure. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S., žinodamas apie A. R. mirtį, panaudojo negaliojantį A. R. įgaliojimą tvarkyti turtą, šiuos faktus nuslėpė nuo notaro, tuo sudarė apgaulės būdu neteisėtą sandorį, kuriuo perleido A. R. turtą V. R..
Be to, tokios byloje nustatytos aplinkybės,: kad V. R. buvo asocialus asmuo, ir jis paprasčiausiai negalėjo turėti tokią didelę sumą pinigų, už kurią buvo perleista A. R. priklausiusi sodyba. A. R. teisme parodė, kad V. R. „asocialus asmuo, jis neturėjo gyvenamosios vietos, jis negalėjo turėti 50 000 Lt“ (t.3, b. l. 18). O. J. teisme parodė, kad „A. R. gėrė, ji nėra mačiusi jo blaivaus“ (t. 3, b. l. 19). Sandorį tvirtinęs notaras A. B. teisme parodė, kad prie jo nebuvo mokami jokie pinigai, tokios sumos - 50 000 Lt jis nematė (t. 3, b. l. 20). Tai patvirtina V. S. tikslą užvaldyti turtą apgaulės būdu. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neatliko bylos duomenų lyginamosios analizės, o tiesiog konstatavo, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau abejonės kaltinamojo naudai yra aiškinamos tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Šiuo atveju iš nuosprendžio turinio matyti, kad visos bylos duomenų kontekste teismas nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodomąja prasme laikė išteisintojo parodymus. Teisiamojo V. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštaravo tiek ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotiems parodymams, tiek ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir tų prieštaravimų priežastys nebuvo nustatytos. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. teigė, kad neprisimena, kada paskutinį kartą buvo pas A. R.. Akistatos metu su liudytoju R. J. pripažino, kad tą dieną buvo pas A. R., bet nesuprato, kad A. R. miręs. Apylinkės teisme V. S. pripažino, kad tą dieną buvo pas A. R. ir kalbėjosi su kaimynu, kuris jam pasakė, kad A. R. guli ant malkų, bet nesupratęs ką reiškia, tai išvažiavo. Tokių V. S. aplinkybių pripažinimo apylinkės teismas visiškai nevertino. BPK 20 str. 5 d. prasme yra svarbu, jog įrodymai būtų vertinami ne atskirai, o būtų vertinama jų visuma. Teismas, padarydama išvadas dėl V. S. nekaltumo, nepagrįstai atmetė liudytojų R. J. ir B. J. parodymus, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, vienpusiškai. Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visgi patvirtina V. S. kaltę dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo.
Daroma išvada, kad apylinkės teismas išteisindamas V. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neįvykdė BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.
V. S. įvykdė sunkų nusikaltimą, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: V. S. anksčiau teistas vieną kartą (t. 2, b. l. 13), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 18-19, VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 12), nedirba. Įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių, todėl V. S. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad V. S. teistumas išnykęs, todėl jam skiriama bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios O. J. atstovas advokatas J.Korsakas yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 55 401 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. J. bei 3 800 Lt proceso išlaidų atlyginimo.
Turtinei žalai atlyginti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl proceso išlaidų) yra tenkintinas visiškai, nes nukentėjusioji dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo patyrė turtinę žalą. Byloje yra rašytinis įrodymas, jog nukentėjusioji patyrė proceso išlaidų 3 800 L sumai, todėl ir ši suma priteistina jai iš kaltinamojo.
Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nenuginčijamai įrodyta, jog dėl neteisėtų V. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, ikiteisminis tyrimas truko du su puse metų, be to, nukentėjusioji O. J. yra garbaus amžiaus, dėl ko senyvai moteriai buvo sunku dalyvauti baudžiamajame procese. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujasi teismų praktika panašiose bylose, pagal kurią tokio pobūdžio nusikalstamais veiksmais nukentėjusiems atlyginama mažesnio dydžio, nei yra prašoma, neturtinė žala. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, pastovių pajamų nėra, neturtinės žalos prašoma suma mažinama, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 5 000 Lt.
Šioje byloje susiklostė situacija, jog dėl neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo nukentėjusioji O. J. patyrė turtinės žalos 55 401 Lt sumai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-213/2012 dėl 2008-02-20 įgaliojimo Nr. 3-555, 2008-02-20 oficialaus testamento Nr. 3-556,2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008-05-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo Nr. 3-1714, 2008-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008-09-11 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir kurioje ieškovės O. J. atstovas prašė teismo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal LR BK 182 str. 1d. ir 300 str. 1d., kuris yra betarpiškai susijęs su šioje civilinėje byloje pateiktais ieškinio reikalavimais. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-02-20 nutartimi civilinė byla šiuo pagrindu sustabdyta. Tokiu būdu O. J. civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo pagal BPK 115 str. 2 d. perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi dėl to vyksta civilinis procesas, kuriame ir bus išspręstas restitucijos klausimas. Be to, šioje byloje yra susiklostę civiliniai paveldėjimo santykiai, kurie yra civilinio proceso nagrinėjimo dalykas.
BPK 151 str. numatyta, jog civiliniam ieškiniui užtikrinti gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris panaikinamas tada, kai ši priemonė tampa nebereikalinga. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o bylą atidavus į teismą, teismas sprendžia, kokia apimtimi taikyti šią procesinę prievartos priemonę, į kokį turtą apriboti nuosavybė teisę. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti, ar ši procesinė prievartos priemonė taikoma teisėtai ir pagrįstai. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. priklausantį turtą nėra aiškiai neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todėl minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK11 straipsnio 1 dalyje. Kadangi šioje byloje civilinio ieškinio klausimas paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka, tad panaikinus šią procesinę priemonę V. S. gali siekti išvengti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. S. priklausančias lėšas paliekamas galioti iki visiško O. J. padarytos žalos atlyginimo. 2011 m. gegužės mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas- 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areštas paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio klausimo išsprendimo ir įvykdymo pabaigos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteisti iš V. S. nukentėjusiajai O. J. (a.k(duomenys neskelbtini) - 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. S. nukentėjusiajai O. J. (a.k(duomenys neskelbtini) - 6 800 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.
O. J. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, civilinį ieškinį dėl 55 401 Lt turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2011 m. gegužės mėn. 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą- 79 201 Lt dydžio turto bei piniginių lėšų areštą V. S. palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio klausimo išsprendimo ir įvykdymo pabaigos.