- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1114/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- V. B., uždarosios akcinės bendrovės „NTĮ ir Ko“
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NTĮ ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1755-798/2011 pagal ieškovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nestandartinė technologinė įranga“, uždarajai akcinei bendrovei „NTĮ ir Ko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija, VMI) kreipėsi į teismą atsakovams BUAB „Nestandartinė technologinė įranga“, UAB „NTĮ IR Ko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad Inspekcija 2006-09-11 pradėjo UAB „Nestandartinė technologinė įranga" (toliau - skolininkas) mokestinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2008-02-01. Inspekcijos viršininkas 2008-05-06 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino pagal 2008-02-26 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-06-77-5 skolininkui apskaičiuotą 970 516 Lt mokestinę nepriemoką ir paskyrė 218 088 Lt baudą. Skolininkas 2008-05-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM pateikė skundą dėl 2008-05-06 sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. (21.26)-256-96 tvirtinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM 2008-08-34 sprendimu Nr. 69-138 patvirtino skundžiamo sprendimo dalį - nurodymą sumokėti į biudžetą 383 823 Lt PVM, 147 847 Lt PVM delspinigių, 115 147 Lt PVM baudos, 343 054 LT PM, 94 814 LT PM delspinigių ir 102 916 Lt PM baudos. Skolininkas 2008-08-26 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2008-08-04 sprendimo Nr. 69-138. MGK ginčas kol kas nėra išnagrinėtas. Dėl patikrinimo aktu apskaičiuotų sumų, kurių skolininkas neginčijo (328,26 L) bei dėl nesumokėtų deklaruotų mokesčių sumų (155 601,03 Lt) Inspekcija 2008-09-03 priėmė sprendimą Nr. 14-19-35676 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perdavė minėtą sprendimą antstolei vykdyti. Antstolė pagal minėtą sprendimą į Inspekcijos sąskaitą pervedė 147603,88 Lt. Pats skolininkas į Inspekcijos sąskaitą sumokėjo 271 062,06 Lt patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių. Todėl pagal mokesčių mokėtojo 2008-10-27 dienos balansą UAB „Nestandartinė technologinė įranga" skolinga valstybei 949 200,27 Lt (947 047,35 Lt patikrinimo aktu apskaičiuotų mokesčių ir 2152,92 Lt deklaruotų mokesčių).
Inspekcija siekdama užtikrinti skolininko mokestinės nepriemokos išieškojimą 2008-05-21 raštu Nr. (14.3)-46-14241 kvietė skolininko atstovus 2008-06-02 atvykti į Inspekciją dėl turto arešto. Inspekcija, susipažinusi su VĮ „Regitra" duomenimis apie skolininkui priklausančias transporto priemones, nustatė, kad skolininkas 2008-05-31 ir 2008-06-02 sudarė 3 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis su UAB „NTĮ ir Ko", kuriomis perleido jam priklausiusį turtą (automobilį FORD TRANSIT VAN 300L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN X TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį PEUGEOT406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija manė, kad šios sutartys pažeidžia ieškovo teises, kadangi perleidus skolininkui priklausiusį turtą yra apsunkintas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Atsakovai, sudarydami aukščiau nurodytas sutartis, elgėsi nesąžiningai, todėl ginant Inspekcijos, kaip kreditoriaus, interesus turi būti taikomas Actio Pauliana institutas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Atsakovas, siekdamas sumažinti įsipareigojimus valstybei bei siekdamas sumažinti delspinigių augimą, buvo priverstas parduoti savo turtą, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas pardavė turtą sąžiningai, t. y. rinkos verte, tokiu būdu nepažeisdamas jokių kreditoriaus interesų. Tai įrodo UAB „Domus Optima“ turto vertės nustatymo pažymos, iš kurių matyti, jog transporto priemonės Ford Transit, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nissan x_Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleistos rinkos kaina – t. y. Ford Transit buvo perleistas už 40 000 Lt, Nissan x-Trail – 25 000 Lt. Pažymėjo, kad UAB „Nestandartinė technologinė įranga“, kaip skolininkė, negalėjo žinoti, jog turtą adekvačiai pakeisdama pinigais (t. y. rinkos kaina realizuodama turtą) ir siekdama įvykdyti skolininko įsipareigojimus ieškovui, kokiu nors būdu pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Atkreipė dėmesį, jog turtą perleidus rinkos kaina, atsakovo UAB „Nestandartinė technologinė įranga“ mokumas pasikeisti negalėjo, t. y. kiek turto buvo, tiek jo ir išliko. Dar daugiau, šį turtą atsakovas panaudojo atsiskaitymui su pačiu kreditoriumi, t. y. ieškovu. Inspekcija nenurodo ieškinyje, kaip kitaip atsakovai galėjo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus teises.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas savo reikalavimus palaikė ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „NTĮ ir Ko", kuria skolininkas perleido jam priklausiusį turtą automobilį PEUGEOT 406, nereiškia reikalavimo ir jo atsisako. Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiomis 2008 m. gegužės 31 dienos transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis (dėl Ford Transit van 300 L v/n (duomenys neskelbtini)ir dėl Nissan x-Trail v/n (duomenys neskelbtini)) nuo jų sudarymo pradžios. Taikė restituciją, įpareigojant UAB „NTĮ ir Ko“ grąžinti BUAB „Nestandartinė technologinė įranga“ nuosavybėn automobilį Ford Transit van 300 L v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilį Nissan x-Trail v/n (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos, reikalingos actio Pauliana instituto taikymui. Konkrečiai, nustatė, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Nestandartinė technologinė įranga“ 2003 m. Taip pat nustatė, kad ginčijamų sandorių metu skolininkas žinojo apie savo pareigą mokėti mokesčius ir žinojo, jog Inspekcija mokestinės nepriemokos užtikrinimui ketina areštuoti skolininko turtą, kas rodo, jog skolininkas siekė išvengti mokestinės prievolės įvykdymo ir tuo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Preziumavo, kad ginčijamų sandorių šalys yra nesąžiningos, nes skolininko vadovė V. B. kartu su savo sutuoktiniu V. B. yra UAB „NTĮ ir Ko“ steigėjai, kuriems priklauso 50 proc. UAB „NTĮ ir Ko“ akcijų. Pažymėjo, kad sutinka su atsakovų argumentais, jog automobiliai buvo parduoti rinkos verte, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys rodo, jog tik mažoji dalis už automobilius gautų pinigų buvo panaudota atsiskaityti su ieškovu, kas tik patvirtina, jog buvo pažeisti kreditoriaus interesai. Kartu, remdamasis visomis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad skolininkas ne tik neprivalėjo, bet apskritai neturėjo teisės sudaryti minėtų sutarčių, kaip akivaizdžiai pažeidžiančių kreditoriaus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „NTĮ ir Ko“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl gautų lėšų (už parduotus automobilius) panaudojimo. Iš BUAB „Nestandartinė technologinė įranga“ pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už automobilius gautas lėšas bendrovė sumokėjo VMI. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigė, kad BUAB „Nestandartinė technologinė įranga“ VMI sumokėjo tik mažąją dalį gautųjų lėšų (už parduotus automobilius). Atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą , kad buvo pažeisti kreditoriaus interesai. Klaidingas piniginių lėšų panaudojimo įvertinimas lėmė ir tai, kad teismas nepagrįstai preziumavo sandorių šalių nesąžiningumą. Apelianto nuomone, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia actio Pauliana instituto taikymo negalimumą, nesant visų būtinų sąlygų minėto instituto taikymui.
Atsiliepimas
Inspekcija pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Savo prašymą grindė iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis. Taip pat nurodė, kad byloje pateikti dokumentai, kurie, apelianto nuomone, įrodo, jog iš už automobilius gautų piniginių lėšų buvo atsiskaityta su ieškovu, yra prieštaringi ir nepagrindžia ieškovo teiginių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Nestandartinė technologinė įranga“ 2008 m. gegužės 31 d. ir 2008 m. birželio 2 d. sudarė trijų transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis su UAB ,,NTĮ ir Ko“, kuriomis perleido bendrovei priklausantį turtą – automobilį Ford Transit VAN 300 L (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį NISSAN X TRAIL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilį PEUGEOT 406 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
2009 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Ieškovas, kuris yra kreditorius, įpareigotas surinkti laiku ir įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtus mokesčius, mano, kad minėtu sandoriu atsakovas, jo sudarymo metu būdamas sunkioje finansinėje situacijoje, siekė išvengti pareigos mokėti priskaičiuotus mokesčius. Inspekcijos nuomone, šiuo atveju taikytinas actio Pauliana institutas.
CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Pagal CK 6.66 straipsnio ketvirtąją dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K—497/2006).
Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, actio Pauliana instituto taikymui yra reikalinga nustatyti šias aplinkybes: kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, trečiojo asmens nesąžiningumo faktas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, Vilniaus apskrities VMI patikrinus UAB ,,Nestandartinė technologinė įranga“ už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d., UAB ,,Nestandartinė technologinė įranga“ priskaičiuota papildomai mokėti į biudžetą 383 823 Lt PVM suma, 147 847 delspinigių. Ieškovas turi teisę ir į kitas patikrinimo metu apskaičiuotas mokestines nepriemokas, pagal mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis – 1 113 681,90 Lt.
Kaip minėta, atsakovas, žinodamas apie prievoles ieškovui ir apie sunkią bendrovės turtinę padėtį, sudarė ginčijamą sandorį ir tuo pažeidė įmonės kreditorių interesus.
Pagal 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. pirmiausiai skolininkas privalo mokėti įmokas, susijusias su darbo santykiais, po to valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir mokesčius, toliau privalomas įmokas į biudžetą ir, tik sumokėjus šias įmokas, gali mokėti kitus mokėjimus.
Pagal šią nustatytą tvarką atsakovas, būdamas 2008 m. birželio 12 d. skolingas valstybės biudžetui 1 113 681,90 Lt, gautas lėšas už automobilių pardavimą turėjo pravesti į valstybės biudžetą, tačiau pagal ieškovo Vilniaus apskrities VMI pateiktą 2008 m. birželio 12 d. išrašą skolininkas į valstybės biudžetą sumokėjo 9 767 Lt, į socialinio draudimo sąskaitą 14 322 Lt, o likusias gautas lėšas už parduotus automobilius nukreipė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Lietuvos Respublikos CK 6.923 str. numato, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodytas lėšas nurašyti iš sąskaitos pagal aukščiau minėtą tvarką. Tokiu būdu, skolininkas savo nuožiūra paskirstydamas gautas lėšas akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, nes skolininkas tyčia sumažino savo turimą turtą, kas apsunkino mokestinės prievolės įvykdymą, nes kito nekilnojamojo ar kito registruoto kilnojamojo turto, į kurį buvo galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą, neturėjo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovo nesąžiningumo faktą, konstatavo, kad remiantis CK 6.67 str. 7 p. nuostatomis 2008 m. gegužės 31 d. ir 2008 m. birželio 2 d. pirkimo - pardavimo sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, nes skolininko UAB ,,Nestandartinė technologinė įranga“ vadovė V. B. ir jos sutuoktinis V. B. yra UAB ,,NTĮ ir Ko“ steigėjai, jiems priklauso po penkiasdešimt procentų minėtos bendrovės akcijų, o V. B. yra ir šios įmonės vadovas. VMI siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2008 m. gegužės 21 d. pranešus apie galimą skolininkų turto areštą, šie nedelsiant sudarė automobilių pirkimo - pardavimo sutartis, nors akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis sudaryti sandoriai buvo nebūtini.
Apeliantas teigia, kad automobiliai buvo parduoti rinkos kaina ir gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriumi – Vilniaus apskrities VMI. Tačiau, kaip minėta, pagal 2008 m. birželio 12 d. sąskaitos išrašą, atsakovas iš gautų lėšų pardavus automobilį, kreditoriui VMI pervedė tik dalį pinigų (b. l. 1, t. 4). Ieškovas nurodo, kad į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą atsakovas 2008 m. birželio 30 d. sumokėjo 36 000 Lt, 2008 m. liepos 10 d. 63 935 Lt, 2008 m. spalio 13 d. 36 968 Lt ne iš gautų lėšų pardavus automobilius. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.