Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, – pareiškėjui T. Š.,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS KPP įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą dėl 2011-12-09 nutarimu paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-09 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio viršininko Vadimo Fedotovo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-649853-2010 T. Š. pagal ATPK 124 str. 5 d. buvo nubaustas 600 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už KET 135 p. pažeidimą – už tai, kad jis 2010-11-29 apie 9 val. 13 min. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir neturėdamas teisės važiuoti greičiau kaip 70 km/h bei vairuodamas automobilį VW Golf, važiavo 95 km/h greičiu. Iš to seka, kad leistiną važiavimo greitį pareiškėjas viršijo 45 km/h.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą Institucijai buvo pranešta tinkamai (b.l. 19), atsiliepimas į skundą ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negauti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės buvo išnagrinėta Institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Tai, kad pareiškėjas padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, be jo skundo motyvų, paaiškinimo teismo posėdžio metu, taip pat įrodoma ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuose jis visiškai sutinka su pažeidimu, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, pažymos apie KET pažeidimus duomenimis (b.l. 14-18). Administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas skirti administracinę nuobaudą pripažįstami tinkamais įrodymais ir, jų duomenimis remiantis, nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei jo padarymu kaltinamo asmens kaltė (ATPK 256 - 257 str., prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 65N-649853-2010). Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas mažiau negu prieš 2 metus (b.l. 16). Teismas laiko, kad surinkta pakankamas pagrindas patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas 2010-11-29 savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 5 d. (ABTĮ 57 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei nutarimas skirti administracines nuobaudas priimtas tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta iš esmės nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, pareigūnui suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau tik iš dalies įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą buvo konstatuota po vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas su tokia institucijos pareigūno išvada sutinka. Teismui pateiktų duomenų visuma įrodo, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant ir tinkamai taikant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-2 str., 35 str., 262 str. nuostatas (esant atsakomybę sunkinančiai ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybėms, pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir specialioji teisė atimta minimaliam laikotarpiui), tačiau nebuvo išsamiai atsižvelgta į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.

Pareiškėjas, neginčydamas padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kelia ATPK 30-1 str. taikymo klausimą bei prašo neskirti papildomos administracinės nuobaudos. Teismas pabrėžia, kad ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir, kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui ne visišką atitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda paskiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas, remiantis ATPK 30-1 str., pareiškėjui visiškai neskirti papildomos administracinės nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ABTĮ 57 str.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N 9– 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006 ir t.t.). Šiuo atveju Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, turi administracinę nuobaudą individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 20 str., 30 str. 2 d., 30-1 str., 30-2 str. nurodytas aplinkybes. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat ir į nustatytų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį bei reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) bei imperatyviai laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo pergyvena, savo kaltės neneigė įvykio vietoje bei nuoširdžiai gailėjosi. Šiuo metu pareiškėjas taip pat gailisi dėl padaryto pažeidimo, žada ateityje nepažeidinėti KET reikalavimų, praeityje nubaustas 1 kartą už negrubų KET pažeidimą, taip pat nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismui pateiktų dokumentų duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas mokosi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, gyvena Kauno rajone, rūpinasi neįgaliu tėvu, nepilnamečiais broliu ir seserimi, garbaus amžiaus senele, iš esmės gerai charakterizuojamas. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirta papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas nevisiškai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Šiuo atveju pačio teisės pažeidimo užfiksavimo faktas ir 600 Lt baudos paskyrimas, yra pakankama prevencinė poveikio priemonė pareiškėjui, kad jis ateityje nedarytų teisės pažeidimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30-1 str. pagrindu tikslinga visai neskirti papildomos administracinės nuobaudos, nes yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik sumokėjus piniginę baudą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat laikosi nuomonės, jog panašiose situacijose ATPK 30-1 str. nuostatos turi būti taikomos (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2009-04-24 nutartis byloje Nr. N502-831/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2011-12-09 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio viršininko Vadimo Fedotovo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-649853-2010, kuriuo T. Š. pagal ATPK 124 str. 5 d. buvo nubaustas 600 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, ir T. Š. neskirti papildomos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.