Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv.vieta (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dirba - vykdo individualią veiklą, teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2022 m. kovo 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. B. 2023 m. spalio 26 d., 17:00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. su automobiliu „VW PASSAT“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) privažiavo prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės ir į savo atsivežtą talpą bei automobilio kuro baką prisipylė 102,67 litrus dyzelinio „D Miles“ kuro, kurio 1 litro kaina 1,559 eurai (bendros 160,06 eurų vertės) ir išvažiavo iš degalinės už jį nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 160,06 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. B. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad jis kuro vagystę suplanavo ir įvykdė pats. Vagystę įvykdė, kadangi neturėjo pinigų maistui. Tuo metu neturėjo darbo, tuo pačiu neturėjo piniginių lėšų pragyvenimui. Jis 2023 m. spalio 26 d., apie 17:00 val. atvyko į "(duomenys neskelbtini)" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), su jo draugui R. D., kurio daugiau jo duomenų nežino, priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valstybinių numerių neprisimena, šviesiai melsvos spalvos. Su savimi į degalinę atsivežė dvi talpas po 30 litrų kiekviena, kurui užpilti. Šios talpos buvo padėtos automobilio salone ant galinės sėdynės. Jis privažiavo prie kuro užpylimo kolonėlės ir pilnai pripildė šias talpas dyzeliniu kuru. Užpildęs talpas įsipylė dyzelinio kuro į automobilio baką. Kiek litrų prisipylė neprisimena, tačiau prisimena, kad kuro vertė buvo daugiau nei 160 eurų, jis tai matė kuro kolonėlės ekrane. Užsipildęs talpas ir automobilio baką dyzeliniu kuru, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo iš šios degalinės nesumokėjęs už kurą. Į degalinės vidų nebuvo užėjęs. Automobiliu į kolonėlę atvyko vienas. Šį dyzelinį kurą už 70 eurų pardavė asmeniui, kurio jis nepažįsta. Kurą pardavė garažų masyve, (duomenys neskelbtini). Tikslios vietos neprisimena. Gautus 70 eurų išleido maisto produktams įsigyti. Pripažįsta ir sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 160,06 eurų turtinę žalą. Šią žalą degalinei įsipareigoja atlyginti per tris mėnesius, kadangi šiuo metu turi darbą ir gauna pinigines lėšas. Esant galimybei sutinka šią baudžiamąją bylą baigti baudžiamuoju įsakymu. Daugiau paaiškinti nieko negali. (Bylos tomas Nr. 1., 156-159 l.).

3. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

3.1. Liudytojo D. A. parodymais, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. spalio 26 d. jis ir jo kolegė B. G., daugiau jos duomenų nežino, dirbo šioje degalinėje. B. dirbo prie kasos, jis degalinėje dėliojo prekes. Esant reikalui, apsikeisdavo darbais. Jiems dirbant šioje degalinėje kompiuterio ekrane užsidegė raudonas langelis, kuris reiškė, kad kažkas galimai neapmokėjo už kurą degalinėje. Toks pranešimas kompiuterio ekrane raudonai užsidega tuomet, kai asmuo pasirenka kuro užpylimo kolonėlėje opciją, jog už įsipiltus degalus jis apmokės degalinės kasoje. Dažniausiai tai yra apie 10 minučių laiko tarpas, per kurį kuro užsipylęs asmuo turėtų degalinėje apmokėti už kurą. Šis raudonas pranešimas kompiuterio ekrane užsidegė apie 17:20 val., jog (duomenys neskelbtini) kolonėlėje užsipilta kuro, už kurį nėra apmokėta degalinės kasoje. Tuomet peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų perduodamą tiesioginį vaizdą monitoriuje B. pamatė, jog degalinėje prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės nėra jokio automobilio. Tuomet atsukus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašą pamatė, kaip apie 17:00 val. į degalinę atvažiavo „VW Passat“ automobilis, kurio valst Nr. nežino, šviesios spalvos. Automobilis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės ir iš jo išlipęs vyras paėmė kuro užpylimo pistoletą ir prisipidldė galimai automobilio salone buvusią talpą, o vėliau ir šio automobilio kuro baką dyzeliniu kuru. Tada įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už kurą, į parduotuvę nebuvo užėjęs. Tiksliai kiek užsipylė kuro pasakyti negali. Tai pamačiusi B. paskambino policijai Nr. 112, šis įvykis buvo pažymėtas degalinėje kaip išvažiavimas iš degalinės nesumokėjus už kurą. Kas dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijai jis nežino. Daugiau paaiškinti nieko negali. (Bylos tomas Nr. 1., 69-71 l.).

3.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu apie tai, kad 2023 m. spalio 26 d., 17:00 val. į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavęs automobilis „VW PASSAT“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) , privažiavo prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės ir šį automobilį vairavęs asmuo į savo atsivežtą talpą bei automobilio kuro baką prisipylė 102,67 litrus dyzelinio „D Miles“ kuro, kurio 1 litro kaina 1,559 eurai (bendros 160,06 eurų vertės) ir išvažiavo iš degalinės už jį nesumokėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 160,06 eurų turtinę žala. (Bylos tomas Nr. 1, 9-11 l.).

3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra degalinė „(duomenys neskelbtini)“. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, tiesiai matome pastoginę, po kuria stovi kuro kolonėlės su įvairiu kuru, kolonėlės yra su ženklinimu Nr. ( 1,2,3,4,5,6,7,8). Tiesiai matome vieno aukšto pastatą ant kurio yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ , prie įėjimo į degalinę sudėtos įvairios sezono prekės, stovi reklaminiai stendai. Objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta, nepaimta. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. (Bylos tomas Nr. 1, 47-49 l.).

3.4. Daiktų apžiūros protokolu, apie tai, kad kompiuteryje atidarius IBPS prie medžiagos Nr. M-1-01-68026-23 pridėtą vaizdo įrašą pavadinimu „zala_80790_760_20231031_114944680.mp4“, laikotarpyje 2023 m. spalio 26 d. 16:59:21 iki 2023 m. spalio 26 d. 17:04:05, įrašo trukmė 4:55 min. Vaizdo įraše matyti kaip į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ įvažiuoja pilkos spalvos „VW Passat“ markės automobilis v\n (duomenys neskelbtini) sustoja ir palaukia kol nuvažiuos prieš jį stovėjęs automobilis, tada privažiuoja prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės, išlipa iš automobilio vyras vidutinio kūno sudėjimo, vyresnio amžiaus, šviesių, galimai žilų plaukų. Dėvi juodos spalvos kelnėmis, mūvi tamsiai žalią striukę, dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu. Atsidaro automobilio baką ir galines keleivio pusės dureles, tada pilasi kurą į talpas esančias automobilio salone, uždaro automobilio dureles ir pilasi kurą į automobilio baką. Užsipylęs kuro sėda į automobilį ir išvažiuoja iš degalinės. (Bylos tomas Nr. 1, 53-55 l.).

4. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. B. 2023 m. spalio 26 d., 17:00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. su automobiliu „VW PASSAT“ valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) privažiavo prie (duomenys neskelbtini) kolonėlės ir į savo atsivežtą talpą bei automobilio kuro baką prisipylė 102,67 litrus dyzelinio „D Miles“ kuro, kurio 1 litro kaina 1,559 eurai (bendros 160,06 eurų vertės) ir išvažiavo iš degalinės už jį nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 160,06 eurų vertės turtą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad grobia svetimą jam nepriklausantį turtą. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

8. Vertinant kaltinamojo M. B. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 14 kartų, baustas administracine tvarka (Bylos tomas Nr. 1, 105-129 l.). Dėl psichiatrinio gydymo nesigydė/nesilankė, dėl priklausomybės ligų gydymo per paskutinius 5 metus nesikreipė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, su kuria kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti spręstini klausimai

11. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

12. Baudžiamojoje byloje „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 160,06 eurų turtinei žalai atlyginti (Bylos tomas Nr. 1, 35 l.). Kaltinamasis M. B. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokia žala buvo patirta dėl M. B. veiksmų. Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

13. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

14. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 51 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. per bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. B. bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. per bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo M. B. „(duomenys neskelbtini)“ 160,06 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų 6 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – laikmenos su vaizdo medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.