Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Liudvikas Myško Baudžiamoji byla Nr. 1S-127-366/2014

2014 m. sausio 20 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. M. ir B. M. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų policijos komisariatą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., 312 str. 1 d. Pareiškėjai nurodė, kad Molėtų rajono senosiose Suginčių kapinėse yra palaidoti B. M. tėvai J. M. (miręs 1949 m.), A. M. (mirusi 1980 m.) ir jų duktė Nijolė (2 mėnesių ir 2 dienų mirusi 1964 m.). 2012 metais toje pačioje kapavietėje be jų sutikimo palaidotas A. R.. Pareiškėjų manymu, A. R. šioje kapavietėje palaidotas akivaizdžiai neteisėtai. Tai vertina kaip kapo išniekinimą kurį atliko valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - Suginčių seniūnas J. P., piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas R. B. 2013 m. spalio 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl B. ir R. M. pareiškimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. 2013 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą palikti galioti 2013 m. spalio 16 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą R. M. ir B. M. apskundė Molėtų rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundą atmetė.

Tačiau, kaip tvirtina pareiškėja, nei prokuroro R. B. nutarime, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje į tokius skundų argumentus nėra atsakyta.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėjo nutartyje, kaip ir prokuroro nutarime, procesinio dokumento išvados grindžiamos skundo patikslinimo medžiaga, gauta vadovaujantis BPK 168 str. 1 d. Svarbios aplinkybės, tarp jų - jog J. ir A. M. kapą prižiūrėjo V. Š., o ne ji (t.y. R. M.) su vyru, jog B. M. dalyvavo A. R. laidotuvėse, nustatytos suinteresuoto asmens - Suginčių seniūno J. P., kurio veiksmai ir sukėlė neišsprendžiamą konfliktinę situaciją, paaiškinimu bei jo surašytu 2013-03-25 raštu. Tačiau nei ji, nei jos vyras nebuvo apklausti. Pareiškėja cituoja BPK 168 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pareiškėja teigia, kad šios sąlygos nėra nustatytos.

R. M. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje iškeltas jos dukters palaidojimo minimoje kapavietėje klausimas, nors dėl šio fakto nėra kilęs ginčas, ir tuo, pareiškėjos manymu buvo suteiktas Suginčių seniūno J. P. rašto teiginiams patikimumo statusas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamus procesinius sprendimus bei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 74-At-00052-13, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsta ir teisėta.

BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. ir R. M. pareiškimą atsisakyta pagrįstai. Kaip minėta, pareiškėjai pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto svetimo asmens palaidojimo jų šeimos kapavietėje, kuris vertinamas kaip kapo išniekinimas dėl valstybės tarnautojui prilyginto asmens piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tokie veiksmai, pareiškėjų manymu, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. sudėtį.

Pagal BK 312 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą.

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Iš pareiškimo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siekdami išsiaiškinti ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, atliko išsamų tyrimą: apklaustas liudytoju leidimą laidoti išdavęs Molėtų rajono savivaldybės administracijos Suginčių seniūnijos seniūnas J. P., išreikalauti ir apžiūrėti dokumentai (V. Š. prašymas išduoti leidimą laidoti, A. R. mirties liudijimas, laidojimo registravimo knygos kopija, R. M. ir B. M. 2013-03-06 prašymo dėl informacijos apie kapo dingimo aplinkybes pateikimo kopija, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Suginčių seniūnijos seniūno J. P. atsakymo į prašymą kopija, G. G. pareiškimas), apžiūrėta įvykio vieta.

Iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktos medžiagos matyti, kad Molėtų rajono Suginčių riboto laidojimo kapinėse viename kape palaiduoti J. M., miręs ir palaiduotas 1949 m.; A. M., mirusi ir palaiduota 1980 m.; N. M., mirusi ir palaiduota 1964 m., bei A. R. miręs 2012 m. ir palaiduotas 2012-01-11. A. R. yra J. ir A. M. dukters J. (M.) R. vyras. Kapinių tvarkymo taisyklėse nenumatytas reikalavimas asmeniui, besikreipiančiam dėl leidimo laidoti išdavimo, būti susietu giminystės ryšiu su kapavietėje, kurioje norima laidoti, jau palaidotais asmenimis, tačiau, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje riboto laidojimo kapinių kapavietėje šalia tėvų turėjo vienodą teisę atgulti ne tik velionių J. M. ir A. M. sūnus su žmona (t.y. pareiškėjai), bet ir jų duktė su vyru (A. R.), kuriuos sieja vienodas giminystės ryšys su palaidotaisiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. šalia uošvių buvo palaidotas žmonos J. ir dukters V. Š., kurių giminystės ryšį su palaidotaisiais patvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų informacinės sistemos duomenų bazės pažyma. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, Suginčių seniūnijos seniūnas J. P., išduodamas leidimą, nepažeidė nei kapo ramybės laikotarpį reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 str. 6 p., nei Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytos leidimo laidoti išdavimo tvarkos. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjos R. M. argumentus, kad minima kapavietė yra išimtinai privati ir priklausanti tik pareiškėjams, todėl leidimui palaidoti šioje kapavietėje A. R., kurio jie nelaiko artimu giminaičiu, buvo reikalingas jų sutikimas.

Be to, iš pareiškimo tyrimo medžiagoje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos foto lentelės matyti, kad kapas yra tvarkingas, jokių kapo išniekinimo ar sugadinimo požymių nėra. Ištirtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad Suginčių seniūnijos seniūno J. P. veiksmuose nėra nei BK 228 str. 1 d. numatytos piktnaudžiavimo, nei BK 312 str. 1 d. numatytos kapo išniekinimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.