- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 1N-40/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),
teisėjų: Elenos Vainienės, Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsakyta G. K. išduoti daugkartinį leidimą pasimatyti su savo mažamečiu sūnumi.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjant nuteistojo G. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teisme, buvo gautas G. K. prašymas leisti jam daugkartinius pasimatymus su sūnumi.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. atsisakė G. K. išduoti daugkartinius pasimatymus su sūnumi. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas, G. K. netikslinga leisti daugkartinius pasimatymus areštinėje ar izoliatoriuje su mažamečiu sūnumi.
Šalies argumentai
G. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. panaikinti ir leisti jam matytis su sūnumi, lydint jį seneliams – D. K. ar J. K. .
Skunde nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2010 m. gegužės 7 d. rašte pateikiami duomenys yra netikslūs, neteisingi ir niekuo nepagrįsti. Minėta pareigūnė sąmoningai nuo teismo nuslėpė tą faktą, kad jam nėra atimtos ar apribotos tėvystės teisės į sūnų bei tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nuskalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d. yra nutrauktas. Teismas atmesdamas jo prašymą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Panevėžio apygardos teismo turėtų išsireikalauti raštą, į kurį atsakė Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 10-10.4-1536 bei informaciją iš Panevėžio m. VPK, jog jam buvo leista matytis su sūnumi.
Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad būnant suėmime nuo 2008 m. jam Panevėžio apygardos ir apylinkės teismas buvo išdavęs leidimus matytis su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria nuteistajam G. K. atsisakyta išduoti leidimą daugkartiniams pasimatymams su sūnumi yra teisėta ir pagrįsta.
BPK 341 straipsnyje ir Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) numatyta teismo teisė, bet ne pareiga suteikti pasimatymą suimtojo nuteistojo šeimos nariams ar jo artimiesiems giminaičiams gavus atitinkamą jų prašymą.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimu atsisakyti išduoti daugkartinį leidimą nuteistajam G. K. matytis su sūnumi. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant G. K. bylą, kurioje jis kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, buvo gautas raštas iš Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodyta, kad nėra tikslinga leisti G. K. daugkartinius pasimatymus areštinėje ar izoliatoriuje su mažamečiu sūnumi. Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktorius 2007 m. kovo 1 dienos raštu informavo Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių apie tai, kad D. K. patiria fizinį smurtą šeimoje. Vaiką mokančios mokytojos teigimu, ant vaiko veido jau kelis kartus buvo matomos mušimo žymės. 2007 m. kovo 1 d. dieną mokinys atėjo į mokyklą su diržo sagties žymėmis ant veido. Rašte taip pat nurodoma, kad vaikas nuolat vėluoja į pamokas, ateina netvarkingas, neturi būtiniausių mokymo priemonių, nors gyvena su tėvu, G. K. , tačiau pastarasis su mokykla bendrauti atsisako, vaiko auklėjimu ir elementaria priežiūra rūpinasi močiutė.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mažamečio D. K. daugkartiniai pasimatymai su tėvo teisėmis piktnaudžiaujančiu G. K. , gali padaryti žalą mažamečio interesams, neigiamai paveikti jo socialinę raidą.
Nuteistojo teiginiai apie BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus yra deklaratyvūs. Be to, jie negali būti siejami su tokio pobūdžio prašymų (leisti areštinėje ar izoliatoriuje – kalėjime pasimatymus su sūnumi) nagrinėjimu.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.