Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., g. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1992-12-09 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 2 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;1995-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 3 metai laisvės atėmimo;1999-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį-6 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, subendrinus galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo be turto konfiskavimo;2012-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu;2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – mėnesių viešųjų darbų, BK 235 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme;2013-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Jis 2014-06-20 apie 12 val. Vilniuje, Panevėžio g., šalia namo Nr. 40, pribėgęs prie N. S. iš nugaros jos akivaizdoje išsegė iš ausų auksinius auskarus su baltais akmenukais 720 Lt vertės ir nubėgo. Tokiu būdu Ž. S. atvirai pagrobė nukentėjusiajai N. S. priklausantį turtą už 720 Lt, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ž. S. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 dalies 2 punktas)

Apklaustas kaip kaltinamasis Ž. S., kad nukentėjusioji jį apkaltino, tačiau ji nežino tiksliai, kas ir kur ją apvogė. Nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų, jog jis ją apvogė. Birželio 30 dieną kaltinamasis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė įvykio aplinkybes, nes norėjo, kad jį paleistų. Parodymų patikrinimo vietoje nurodė namą, kur buvo įvykis, nes taip buvo nurodžiusi nukentėjusioji. Nurodė, kad ne jis išsegė nukentėjusiajai auskarus, gal tai padarė vyriškis, panašus į nukentėjusįjį. Žino tik tai, kad nukentėjusioji gyvena kaltinamojo name, nežino, kodėl ji jį apkaltino.

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji N. S. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį anksčiau buvo sutikusi, jis vaikščiojo ir spoksojo į ją. Vis galvodavo, ko jis į ją žiūri, matyt pamatė auskarus ir norėjo juos paimti. Auskarų užsegimas buvo labai tvirtas, pati nesugebėjo atsegti auskarų. Įvykio dieną ėjo iš parduotuvės, turėjo rankinuką ir maišą užsimetusi už nugaros su produktais. Ėjo pailsėdama, nes buvo sunku. Name yra du įėjimai, ji ėjo pro pėsčiųjų įėjimą, buvo susimąsčiusi. Norėjo atidaryti duris, bet pajuto, kad kažkas yra su ausimis. Griebėsi už ausų ir pamatė, kad nėra auskarų. Tai buvo taip profesionaliai padaryta, kad auskarai išimti nepažeidžiant ausų. Atsisukusi pamatė bėgantį žmogų. Yra 100 procentų įsitikinusi, kad tai padarė kaltinamasis. Norėjo kviesti policiją, bet kadangi yra silpnos sveikatos, serga diabetu, pagalvojo, kad sveikata svarbiau. Vėliau kaltinamąjį ji matė Kapsų g. ties 38 ar 58 namu. Jam pasakė, kad jis nuėmė jos auskarus ir kad jis kreipsis į policiją. Kaltinamasis atsakė – gerai, kreipkis. Po savaitės vėl jį susitiko akis į akį, jis ją negražiai pavadino. Nuimant auskarus jos ausys nebuvo sužalotos. Abu auskarai buvo nuimti vienu metu, tuo momentu, kai nukentėjusioji laiptinėje atidarinėjo duris. Nukentėjusioji nematė, kas nuėmė auskarus, bet atsisukusi matė nubėgantį žmogų, jo veido nematė, matė tik nugarą. Jis dėvėjo džinsus ir mėlyną megztą striukę, kokie jo džinsai buvo nepamena, ar tai tokie patys džinsai, kuriuo dėvi salėje sėdintis kaltinamasis, pasakyti negali. Nubėgantis žmogus buvo su kepurėle, jis visada ją dėvi, kaip ji atrodė iš priekio nematė, bet ji tokia, kaip ant stalo salėje gulinti juoda kaltinamojo kepurėlė. Nepamena, kad būtų sakiusi, jog jis dėvėjo mėlyną kepurėlę. Ją apvogęs žmogus buvo aukščiausio lygio vagis, nes jis jos net nepalietė, kitas būtų ausis sužalojęs. Kai nuiminėjo auskarus juto skausmą, pasičiupinėjo ausis ir pajuto, kad neturi auskarų, o tada atsisuko ir pamatė bėgantį žmogų. Po įvykio į policiją kreipėsi maždaug po 10 dienų. Auskarų užsegimas buvo tvirtas, ji negalėjo jų atsegti. Juos nešiojo 40 metų ir neišsiimdavo, nešiojo tam, kad neskaudėtų galvos, nes nešiojant auksinius auskarus galvos neskauda. Norint auskarus nuimti reikėjo paspausti ir patraukti žemyn. Peržiūrėjusi parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukas nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis rodo ne tą laiptinę, kur buvo įvykis. Įvykus buvo prie kitos laiptinės. Trečioje nuotraukoje matosi namai, pro kuriuos nukentėjusioji ėjo namo, krūmai ir už jų yra laiptinė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-01 liudytoja apklausta nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Teigė, kad renkant durų kodą prie jos nepastebimai priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, jis buvo su mėlynos spalvos kepure su snapeliu, apsirengęs prasitrynusiais džinsais, atrodė asocialus, narkotikus vartojantis žmogus, bei jai iš ausų greitai ir profesionaliai išėmė abu auksinius auskarus su baltu akmeniu, ir iš karto pabėgo. Šį vyriškį yra ne kartą mačiusi savo laiptinėje (b. l. 6).

Papildomos apklausos 2014-07-10 metu nukentėjusioji N. S. nurodė, kad auskarus nuėmęs vaikinas jokio smurto nenaudojo. Kai ji buvo paėmusi už durų rankenos jis priėjo už nugaros, atsegė užsegimą ir išėmė auskarus labai greitai, akimirksniu. Vaikinas su ja nekalbėjo, nieko jai nesakė. Rankinės nebandė ištraukti. Nuėmęs auskarus iš karto pabėgo. Pastebėjo, kad tas vaikinas ją nuolat stebėjo dar nuo žiemos, vis apžiūrinėdavo nukentėjusiąją. Po įvykio buvo sutikusi tą vaikiną, jo profesionalus vagies žvilgsnis buvo nukreiptas į nukentėjusiosios rankinę. Jį yra mačiusi prie namų. Jis apsimeta tokiu sergančiu, narkomanu. Bet tai jo profesionalus ėjimas, kad iššniukštinėti aplinką (b. l. 9).

2014-07-01 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas rodo, kad nukentėjusiajai buvo parodytos fotonuotraukos, kompiuterinio formato fotonuotraukų laikmenos, tačiau iš parodytų nuotraukose užfiksuotų asmenų, nukentėjusioji nieko neatpažino (b. l. 8).

Iš daiktų pateikimo 2014-07-10 protokolo matyti, kad nukentėjusioji pateikė savo fotonuotrauką, kurioje ji užfiksuota su auskarais (b. l. 12-14).

Apklaustas kaip įtariamasis Ž. S. paaiškino, jog pagal jam pareikštą įtarimą savo kaltę prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad tiksliai datos neatsimena, maždaug prieš savaitę, jis buvo išėjęs į lauką prie savo namo, esančio Panevėžio g. 40, Vilniuje, ir galvojo, iš kur gauti pinigų, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Pamatė einančią kaimynę, senutė 70-80 metų amžiaus. Ji ėjo link namų, o kaltinamasis ėjo iš nugaros pusės. Paėmė jai už rankos ir suspaudęs laikė, norėjo paimti pinigus. Paklausė, ar turi pinigų, senutė atsakė, kad neturi. Tuomet pamatė jos ausyse auksinius auskarus ir juos nuplėšė. Senutės nemušė. Auskarus pridavė į lombardą prie stoties už 50 Lt, pinigus pragėrė (b. l. 23). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė namą Nr. 40, paaiškindamas, kad jame jis gyvena ir prie jo pavogė auskarus. Pasiūlė eiti prie laiptinės ir parodė vietą, esančią prie pat laiptinės durų ir paaiškino, kad čia priėjęs iš nugaros išsegė moteriškai iš ausų auskarus, po to nurodė kryptį, kur jis nubėgo (b. l. 24-26). Papildomos apklausos metu paaiškino, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, teigė, jog atsimena, kad auskarus nuėmė, bet gal už rankos ir nelaikė, kur padėjo auskarus neatsimena, gali būti, kad pardavė kažkam (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis Ž. S. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertinant nukentėjusiosios paaiškinimus matyti, kad nukentėjusioji iš tikrųjų nematė to asmens, kuris jai nusegė auskarus, veido. Ji matė tik jį nubėgantį, t. y. jo nugarą. Tai pripažino pati nukentėjusioji. Tačiau nukentėjusioji yra tvirtai įsitikinusi, kad kaltinime nurodytus veiksmus padarė būtent Ž. S.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Byloje yra akivaizdūs prieštaravimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo pašalinti, teisme jų pašalinti taip pat nepavyko. Nukentėjusiosios auskarai surasti nebuvo, įvykio liudytojų taip pat nenustatyta. Nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, kadangi nukentėjusioji teigė, kad auskarai buvo nuimti greitai, abu vienu metu ir nepažeistos ausys, nors auskarų užsegimas buvo labai tvirtas ir ji pati, net 40 metų nešiojusi tuos auskarus, negalėdavo jų atsisegti. Nuimant auskarus tai daręs asmuo su ja nekalbėjo. Tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad jis buvo paėmęs nukentėjusiąją už rankos, klausė jos ar turi ji pinigų, kai atsakė, kad neturi, tada nuėmė auskarus. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė visai kitą laiptinę kaip įvykio vietą. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad įvykis buvo ne prie to įėjimo į namą, kurį nurodė kaltinamasis.

Pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes auskarai buvo nuimti labai greitai ir abu vienu metu, tai reiškia, kad asmuo turėjo juos nuiminėti iš karto abejomis rankomis, t. y. viena ranka laibai greitai (akimirksniu, kaip teigė nukentėjusioji) atsegti vieną auskarą. Nežinant auskaro užsegimo mechanizmo, tą padaryti abiem rankom (taip pat ir kaire ranka) yra labai sunkiai įmanomas dalykas. Kad kaltinamasis būtų anksčiau daręs tokio pobūdžio nusikaltimus ir turėtų tokių įgūdžių byloje nenustatyta. Be to, iš kaltinamosios paaiškinimų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji yra įsitikinusi, kad kaltinamasis yra profesionalus vagis, kad jis ja kaip vagis domisi jau nuo žiemos, nuolatos ją stebi ir visada žiūri į jos rankinę, todėl neatmestina galimybė, kad šios nuostatos kaltinamojo atžvilgiu sąlygoja nukentėjusiosios įsitikinimą, kad jos auskarus pavogė būtent kaltinamasis Ž. S., tačiau šio įsitikinimo nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Byloje išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, liko nepašalintos abejonės, dėl kurių negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Visas abejones teismas vertina kaltinamojo naudai, todėl kaltinamasis Ž. S. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam Ž. S. dėl 720,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuris remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

N. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 720,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.