Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-16130-868/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
e2YT-16130-868/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11550-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
Z. Š.
Suinteresuotas asmuo
K. M.
Civilinė byla Nr. e2YT-16130-868/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11550-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. Š. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – K. M., antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateiktais 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. skundais dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, prašo: 1) neteisėtai laikomą antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinėje sąskaitoje 1 816,65 Eur dydžio sumą skubos tvarka grąžinti į Z. Š. sąskaitą banke; 2) panaikinti kaip neteisėtą 2022 m. kovo 18 d. antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymą Nr. S-22-128-5891; 3) 12 448,48 Eur dydžio sumą grąžinti iš išieškotojos K. M. banko sąskaitos į antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinę sąskaitą.

Antstolis Rimantas Vižainiškis patvarkymu pareiškėjo skundų nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundus su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo K. M. atsiliepimo į pareiškėjo skundus nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos A. T. ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-10411-127/2009, kuriame nurodyta, jog teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7376-656/2007, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi dalyje dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo civilinėje byloje Nr. 2A-20/08, ir sumažino iš pareiškėjo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2009 m. balandžio 2 d., kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos 2009 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2009 m. rugsėjo 18 d. jau sumokėtas pareiškėjo išlaikymo sumas, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei dukters atstovei – suinteresuotam asmeniui K. M., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vykdymui minėtas dokumentas pateiktas 2015 m. kovo 25 d. K. M., priimtas vykdymui 2015 m. kovo 27 d. nurodant, jog vykdomojo dokumento antstoliui pateikimo dieną jau buvo susidariusi 4 500,00 Lt skola.

Kaip minėta, pareiškėjas pateiktais 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. skundais prašo: 1) neteisėtai laikomą antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinėje sąskaitoje 1 816,65 Eur dydžio sumą skubos tvarka grąžinti į Z. Š. sąskaitą banke; 2) panaikinti kaip neteisėtą 2022 m. kovo 18 d. antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymą Nr. S-22-128-5891; 3) 12 448,48 Eur dydžio sumą grąžinti iš išieškotojos K. M. banko sąskaitos į antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas iš esmės savo skundus grindžia tuo, kad jog išieškotoja nuo 2017 m. gegužės 31 d. negyvena (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad K. M. yra praradusi suinteresuotumą dėl išlaikymo išieškojimo, ir yra dingusi be žinios.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pareiškėjo 2022 m. gegužės 5 d. skundo reikalavimas neteisėtai laikomą antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinėje sąskaitoje 1 816,65 Eur dydžio sumą skubos tvarka grąžinti į Z. Š. sąskaitą banke laikytinas nepagrįstu. Iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto dėl vaikų išlaikymo išmokų Nr. (8.20)DV_S-34404 matyti, kad šiame rašte aiškiai nurodyta kokiu pagrindu nurašyta piniginių lėšų 1 816,65 Eur suma, taip pat nurodytas nurašytų piniginių lėšų gavėjas.

CPK 733 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Remiantis vykdomosios bylos medžiaga nenustatyta jog antstolis, vadovaudamasis CPK 733 straipsnio 7 dalimi, būtų pradėjęs pervesti iš skolininko išieškomas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą ir jas laikęs trejus metus nepervesdamas išieškotojai. Teismo vertinimu tokia procedūra yra svarbi siekiant užtikrinti skolininko ir išieškotojų interesų pusiausvyrą, nes išieškotojas turėdamas interesą dėl išieškojimo ir negaudamas išmokų, būtų suinteresuotas pats susisiekti su antstoliu tokiu būdu išreikšdamas savo valią dėl tolesnio išieškojimo. Jeigu per tris metus išieškotojas negaudamas išieškomų piniginių lėšų nesikreiptų į antstolį, būtų galima konstatuoti, jog išieškotojas prarado suinteresuotumą dėl išieškojimo ir tokiu būdu būtų pagrindas nutraukti išieškojimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021). Vykdydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 trečiasis asmuo S. J. pervedė į antstolio sąskaitą 21 187,98 sumą, o antstolis gautas pinigines lėšas paskirstė 2022 m. kovo 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu vykdydamas 2015 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-10411-127/2009. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nebuvo teisėto pagrindo paskirstyti pinigines lėšas, antstolis paskirstymo veiksmus atliko vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad apie iš trečiojo asmens S. J. gautas 21 187,98 Eur pinigines lėšas ir apie šių lėšų detalų paskirstymą, skolininkas buvo informuotas 2022 m. kovo 29 d. patvarkymu dėl tolesnio vykdymo Nr. S-22-128-6408, kuriame buvo nurodyta, kad gautas pinigines lėšas antstolis paskirstė 12 448,48 Eur K. Š. išlaikymo įsiskolinimui ir 1 033,74 Eur teismo sprendimo vykdymo išlaidoms. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojai procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo grąžinti išieškotas lėšas skolininkui. Antstolis nurodo, jog nepaisant to, jog išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į kitą valstybę, Lietuvoje yra galiojanti ir veikianti jos vardu atidaryta banko sąskaita, į kurią yra pervedamos išieškotos pagal teismo sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymui piniginės lėšos. Taip pat sutiktina su antstolio pozicija, jog nors ir išieškotojos tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma, tai nedaro antstolio Rimanto Vižainiškio 2022 m. kovo 18 d. priimto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-22-128-5891, neteisėto, skolininko nurodytos aplinkybės nekeičia patvarkymo turinio ir esmės.

Skolininkas (šiuo atveju pareiškėjas) yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neteikus išlaikymo nepilnamečiam vaikui) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų atmestini.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo Z. Š. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska