Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
1S-156-245/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
Ž. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-156-245/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas Ž. A. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. A. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi nutarta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, Ž. A. nuteistas 2009 m. balandžio 30 d. Stokholmo miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafą 1 pastraipą ir 6 paragrafą 3 pastraipą galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 199 straipsnio 2 dalimi ir palikta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį subendrintos, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis – 10 mėnesių (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gruodžio 21 d., dieną).Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo Ž. A. skundą dėl 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog Ž. A. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat, kad šiuo metu paleistas lygtinai Ž. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis Ž. A. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos sausio 19 d. nutartį bei Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo apelianto skunde dėl Komisijos nutarimo iškeltų klausimų. Pažymima, kad skundo autorius nurodė, jog jis neturėjo nei vienos nuobaudos, kai buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas. Paskutinė nuobauda apeliantui buvo paskirta 2015 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis BVK, nuteistasis metus laiko negavęs nuobaudos nuo paskutinės nuobaudos atlikimo laikomas neturinčiu nuobaudų, todėl Komisijos nutarime pateiktas nuobaudų skaičius yra ne tik klaidingas, bet ir klaidinantis, ir tai turėjo įtakos dėl lygtinio paleidimo taikymo. Taip pat pabrėžiama, kad drausmė grupė pagal seną BVK redakciją nėra nuobauda. Tai pasekmė už nuobaudas. Teigiama, kad ši traktuotė pasikeitė nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje BVK redakcijoje, todėl apeliantui netaikytinas tuo metu nebuvęs ir negaliojęs naujas įstatymas. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė apie nuobaudas, kurių apeliantas neturi. Pakartojama, kad pagal BVK nuteistasis po metų nuo nuobaudos atlikimo laikomas neturinčiu nuobaudų. Skundo autoriaus manymu, tai reiškia, kad nuobaudos ne negalioja, o visiškai išnyksta, ir teismas neturėjo ir negalėjo pasisakyti apie tai, ko nėra. Priešingu atveju pažeidžiamas non bis in item principas.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, jog apeliantui liko 10 mėnesių bausmei atlikti, skunde akcentuojama, kad skunde dėl Komisijos nutarimo buvo nurodyta, jog apelianto bausmės pabaiga 2017 m. sausio 21 d ir šiuo metu skundo autorius laikomas neteisėtai. Nurodoma, kad apeliantas buvo sulaikytas 2009 m. sausio 21 d. Švedijos Karalystėje ir 2009 m. balandžio 30 d. Stokholmo apylinkės teismo buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri įskaitant įkalinimo laikotarpį iki teismo baigėsi 2017 m. sausio 21 d. 2009 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis buvo apskųsta ir negalėjo būti įsiteisėjusi, nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d. po apeliacinio skundo išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme. Dėl šio nuosprendžio nebuvo teikimo dėl bausmių subendrinimo, todėl 2009 m. birželio 30 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d., baigėsi po 1 m., t. y., 2017 m. sausio 5 d. Apelianto tvirtinimu, atsižvelgiant į įsiteisėjusius nuosprendžius, jo bausmė baigėsi 2017 m. sausio 21 d., o skundžiamoje nutartyje šis klausimas neišnagrinėtas. Skundo autoriaus kalinimas nuo 2017 m. sausio 21 d. yra neteisėtas ir pažeidžia pagrindinius teisingumo principus, EŽTK, Europos pagrindinių teisių chartiją.Skunde taip pat teigiama, kad apelianto charakteristikos analizavimas neturi reikšmės ir pagrindo, kadangi, neįvertintas visas bausmės laikotarpis nuo 2009 m. sausio 21 d., kai taip pat buvo laikoma Švedijoje, todėl charakteristikos vertinimas yra neobjektyvus.Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą Ž. A. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (40 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino, jog jam liko 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei atlikti, kadangi nebuvo subendrintos jam paskirtos bausmės, todėl jo bausmės pabaiga buvo 2017 m. sausio 21 d., skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad tokie Ž. A. teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties matyti, jog visos Ž. A. paskirtos bausmės buvo subendrintos. Tuo tarpu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis Ž. A. atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, dalyvavo seminare „Asmeninės karjeros valdymas“, tačiau ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo Komisija nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose, bet Ž. A. dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose nesikreipė, nors buvo organizuojami spalvinimo terapijos užsiėmimai, streso mažinimo programa. Tokios aplinkybės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tą patvirtina ir nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ įvertinimas, kuris šiuo atveju, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu nėra pakitęs ir rizika išlieka artima vidutinei (40 balų). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu Ž. A. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (16 kartų). Nors Komisijos nutarime neteisingai nurodyta, kad nuteistasis turėjo 4 galiojančias nuobaudas, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Ž. A. atlieka bausmę pagal antru nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, prieš tai jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo sąlygas pažeidė. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad prieš įkalinimą nuteistasis nedirbo, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atsisakė administracijos siūlomo darbo ir nesistengė įsidarbinti, Alytaus pataisos namuose taip pat nedirba ir nesikreipė su prašymu dėl darbo. Nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, Ž. A. yra tiesmukiškas, kategoriškas, turi savus įsitikinimus, kurių laikosi ir neketina keisti, o turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčius pareigūnus. Be to, nuteistasis linkęs į ekspresyvų elgesį, maištauti ir įrodinėti savo teisybę. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 8 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, taip pat nuostatos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Ž. A. pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo Ž. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo Ž. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė