Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama E. O., gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė, gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2018-01-01 iki 2019-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. O., būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių susijusių su maisto pardavimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-29 siekdama išvengti mokesčių, nepateikė jos vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - piniginių lėšų už suteiktas maisto gaminimo ir išvežiojimo paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą iš viso - 34500 Eur, bei su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais iš viso - 1000 Eur. E. O., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, organizuodama ir vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamų buhalterinė apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2018- 01-01 iki 2019-10-31 iš viso nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo bendros 6735,26 Eur mokesčių ir įmokų sumos, t. y. Valstybės biudžetui iš viso 6471,06 Eur, iš jų: 743,80 Eur (už 2018 m.) mokėtinos pelno mokesčio, 5727,26 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų: 2018 m. 1-12 mėn. - 3123, 96 Eur, 2019 mm. 1-10 mėn. - 2603,30 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 246,20 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-01-01 iki 2019-11-28 gavo 34500 Eur įplaukų už pagamintą ir pristatytą maistą ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 tendencingai neapskaitė elektroniniu kasos apartu ir nepagrindė apskaitos dokumentais: kasos aparato kvitais iš viso 34500 Eur įplauki) gavimo, iš jų: 2018 m. -18000 Eur, 2019 m. - 16500 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-28, bendrovės vadovė E. O., būdama darbdaviu, neužtikrino, kad visi jos vadovaujamoje bendrovėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų raštu pateiktus paaiškinimus bei išanalizavus patikrinimui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. O., adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti S. N., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus.

Laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-28 bendrovės vadovė E. O., adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinės darbininkės pareigose dirbusiai S. N. išmokėjo bendrą 1000,00 Eur darbo užmokesčio sumą kurios neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą (kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur darbo užmokesčio sumą).

Kasos knygoje neužregistravo laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-28 darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai S. N. iš viso 1000 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ AVMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nepriskaičiavo šiose deklaracijose iš viso 5727,26 Eur pardavimo PVM ir taip padarė 5727,26 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

Tokiu būdu E. O. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10 ir 16 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1238 5 ir 13 punkto reikalavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 39.2 reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2118 8 str. 1 d. ir 40 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. lX-675 4 str. 1 d., 53 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 14 str. 2 d., 90 str. 1 d. reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. O. nesudarydama su S. N. rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformuodama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo S. N., pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. bei 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Tokiais veiksmais E. O. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. O. kalta prisipažino visiškai, sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Byloje duotais paaiškinimais nurodė, kad nuo 2018-01-01 iki 2019-11-29 ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė savo įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo pardavimų viso už 34500 Eur. Minėtus pinigus gavo už maistą, kuris buvo tiekiamas užsakovams jų nurodytu adresu. Pateikus maistą užsakovams iš jų pinigai buvo paimami grynais, o grįžus pinigai nebuvo apskaitomi buhalteriniais apskaitos dokumentais. Kas mėnesį įmonėje buvo neapskaitoma ne mažiau kaip po 1500 Eur. Minėti pinigai buvo panaudoti įmonės kavinės „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini) remontui, taip pat dalis pinigų buvo panaudoti įmonės priklausančio automobilio „Toyota Previa“ remontui. Dokumentų, pagrindžiančių kavinės ir automobilio remonto darbus, ji neturi. Patikrinimo metu įmonėje buvo nustatyta darbuotoja S. N., kuri neturėjo darbo sutarties. S. N. įmonėje padėdavo tik savaitgaliais ruošti maistą ir už tai gaudavo 30 Eur per dieną. Kas mėnesį S. N. sumokėdavo ne mažiau kaip 100 Eur darbo užmokesčio, kuris neatvaizduotas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Minėtas darbo užmokestis buvo mokamas iš tų pačių anksčiau minėtų neapskaitytų pardavimo pajamų. Patikrinimo metu ji patikslino visas nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 pelno mokesčio deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas. Minėtas patikslintas deklaracijas ir buhalterinę pažymą patikrinimo metu pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai. Teismo posėdžio metu nurodė, kad labai gailisi, sumokėjo visus VMI paskaičiuotus nesumokėtus mokesčius, pateikė mokėjimo nurodymus 886 Eur ir 5112,24 Eur sumai.

2019 m. lapkričio 29 d. paaiškinime S. N. nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine virtuvės darbuotoja. Dirba ne kasdien, o tada, kai paprašo įmonės direktorė, jos sesuo9 E. O.. Dažniausiai pakviečia, kai yra daug darbo. Dirba nuo 1 iki 4 dienų per mėnesį, po 6-7 valandas per dieną. Už kiekvieną pradirbtą dieną jai moka ne mažiau kaip 10 eurų ir duoda įvairaus maisto išsinešimui, t. y. dalį užmokesčio gauna maisto produktais. 10 Eur darbo užmokestis yra skirtas apmokėti jos transporto išlaidas iš Klaipėdos į Laukuvą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. O. padaryti nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, pačios E. O. paaiškinimais, S. N. paaiškinimu, 2019-11-19 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-22-12577-A1, patikslintomis deklaracijomis, specialisto paaiškinimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nutarimu Lietuvos Respublikos užimtmo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. 04/12-1-22-13652PVM, 2019-12-23 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-22-12577-A3 ir kita rašytine bylos medžiaga. E. O. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Byloje nustatytos E. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašo skirti švelnesnę bausmę, sumokėjo visus VMI paskaičiuotus nesumokėtus mokesčius, pateikė mokėjimo nurodymus 886 Eur ir 5112,24 Eur sumai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skirdamas nuobaudas E. O., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į tai, kad E. O. kaltę pripažino visiškai, pašalino teisės pažeidimų pasekmes -sumokėjo visus VMI paskaičiuotus nesumokėtus mokesčius, pateikė mokėjimo nurodymus 886 Eur ir 5112,24 Eur sumai, nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji nebausta administracine tvarka, į jos atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybei, daro išvadą, jog skiriant nuobaudas už šiuos nusižengimus, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jai skirtinos švelnesnės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. O. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, bei pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti:

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą;

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą;

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, padarymą administracinę nuobaudą – 2000 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, E. O. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19106554611, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.